Nežiūrint į tai, kad Lietuvoje yra sudarytos vaikams galimybės plaukti, daugelis vis dar delsia užbėgti nelaimei už akių. Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų fiksuojami net 5 nuskendimai, kai kitose Vakarų Europos valstybėse – kur kas mažiau – 0,5 atvejo. Ypač skaudi vaikų statistika: 2020 m. 9 vaikai žuvo transporto įvykiuose, 9 – nuskendo. Tačiau per dvejus metus situacija keliuose pasikeitė – įvykių sumažėjo perpus , o skendimų skaičius ir toliau nemažėja.
Nors šaltis į Lietuvą atslinko visai neseniai, ugniagesiams gelbėtojams jau tenka spręsti žiemiškas problemas. Vos tik pasirodžius pirmajam ledui, jo tvirtumą jau bando vaikai ir paaugliai. Tačiau tokie bandymai dažnai gali baigtis skaudžia nelaime.
„Liūdna, nes vaikai neįvertinę situacijos jau lipa vos ant 2 centimetrų ledo. Neatsakingo elgesio pasekmės būna skaudžios, nes po kelių akimirkų gali atsidurti po ledu. Daugelis įlūžusių nežino, ką daryti ir kaip elgtis tokioje situacijoje: kaip plūduriuoti, kad šalia esantys išgirstų pagalbos šauksmą ir galėtų iškviesti gelbėjimosi tarnybas”, – apie liūdnas tendencijas mūsų šalyje sako vienas geriausių Lietuvos plaukikų Andrius Šidlauskas.
Svarbiausia – nugalėti baimę
Dviejų olimpinių žaidynių dalyvis A. Šidlauskas tvirtai tiki – išmokti plaukti turi būti privaloma kiekvienam ir, nors mokytis niekada ne vėlu, geriausia tą daryti jau vaikystėje. Pašnekovas prisimena, kad pats į baseiną įšoko dar būdamas antrokas. „Buvo vasaros pradžia ir norėdavau maudytis vandens telkiniuose. Tėvai to vienam daryti neleisdavo. Tačiau radome alternatyvą – pusbrolis nusivedė į plaukimo pamokas. Vandenį pamilau iš karto“, – apie draugystės pradžią su plaukimu prisimena 25-erių plaukikas.
Europos bronzos medalio laimėtojas pastebi, kad vaikai į baseiną dažnai ateina išsigandę.
„Nors pats vaikų plaukti dar nemokau, bet iš savo patirties vaikystėje, galiu patarti, kad pirmas dalykas, kurį turi padaryti vaikai – klausyti trenerio nurodymų: kaip elgtis ir kaip „susidraugauti“ su vandeniu. Žinoma, paskatinti turi ir tėvai. Pamenu, mano tėvai ragino mane nemesti plaukimo, skatino sportuoti. Palaipsniui keitėsi ir mano požiūris į plaukimą: davė daug gyvenimiškos patirties, sutikau įdomių žmonių, kai kurie iš jų tapo ir mano draugai. Dabar tik galiu pasakyti „ačiū“ tėvams, kad mane skatino ir toliau plaukti, – pasakoja olimpinis plaukikas.
Didžiausias pavyzdys vaikams turėtų būti tėvai
Sveikatingumo klubo „Impuls“ plaukimo treneris Artūr Bartaševič neslepia, kad vaikai dažnai ateina mokytis plaukti dėl Lietuvą visame pasaulyje garsinančių plaukikų: A. Šidlausko, Rūtos Meilutytės ar Dano Rapšio. Tačiau, pasak trenerio, didžiausias pavyzdys vaikams turėtų būti tėvai.
„Dalyvauti plaukimo programose kviečiame ne tik vaikus, į baseiną gali atvykti visa šeima. Jautresniems vaikams, kurie bijo vandens ar trenerio, bent pirmų užsiėmimų metu gali padėti tėtis ar mama. Patariame daryti tas pačias užduotis visiems kartu – panerimą ar plūduriavimą. Su tėvų pagalba vaikai tampa kur kas drąsesni. Žinoma, kai kuriems vaikams to visai nereikia, jie drąsiai jaučiasi ir be tėvelių, bet visi mes individualūs“, – sako A. Bartaševič.
Treneris pataria vaikus į baseiną atvesti vos sulaukus penkerių, tačiau primena, kad išmokti plaukti – niekada ne per vėlu: „Ateina ir 12-os, ir 40-ies sulaukę žmonės. Aišku, kuo anksčiau – tuo geriau. Visi turi mokėti plaukti, nes tai – gyvybiškai svarbus dalykas.“
A. Bartaševič tik dar kartą patvirtina, kad atėjus į baseiną svarbiausia laikytis taisyklių, nes tik tada vandenyje jausimės saugiai: „Iš pradžių mokome, kaip tinkamai įlipti į vandenį. Tam naudojame įvairias pagalbines priemones arba mažus baseinus. Vaikus mokome panerti į vandenį, atsigulti ant pilvo ar nugaros. Stebime kojų darbą. Jeigu tampame drąsesni – bandome plaukti baseine. Žaidžiame įvairius žaidimus, pritaikydami skirtingas plaukimo technikas.“
Anot trenerio, vaikus siekti geresnių rezultatų dar labiau motyvuoja ir įvairios varžybos. Pavyzdžiui, šiemet gruodį vyksianti „Impuls plaukimo akademijos“ ir Lietuvos tautinio olimpiniu komiteto (LTOK) organizuojama nemokama šventė, kurios metu vaikai iš visos šalies demonstruos savo plaukimo gebėjimus ir draugiškai varžysis tarpusavyje Klaipėdoje.
„Impuls“ plaukimo trenerio patarimai tėvams:
· Optimalus amžius mokytis plaukti yra nuo 5 metų. Tačiau taip pat rekomenduotina į plaukimo treniruotes atvesti 6-8 metų ir vyresnius.
· Prieš plaukimo pamokas baseine paraginkite vaikus nebijoti susidraugauti su treneriu, klausyti jo nurodymų, drąsiai klausti.
· Prieš vedant vaikus į baseiną galite ir patys kartu pasitreniruoti baseine. Parinkite vaikui saugią vietą, kur jis siektų dugną, būkite šalia, kad jaustų saugumą ir patys rodykite pavyzdį, kaip reikia elgtis vandenyje.
· Pirmas žingsnis mokantis plaukti: pripratimas prie vandens. Siūloma rinktis mažą baseiną, kuriame yra šiltesnis vanduo. Treneriai šiame žingsnyje parodo pagrindinius pratimus: oro sulaikymą, panerimą į vandenį, kaip atsigulti ant vandens.
· Antras žingsnis – plūduriavimas. Svarbiausia, kad vaiko kūnas atsiplaiduotų vandenyje, kitu atveju – kūnas grims. Tam skirti specialūs pratimai, t.y. atsigulimai ant nugaros ir pilvo.
· Trečias – judėjimas vandenyje. Stebėkite vaiko kojų darbą vandenyje. Kuo daugiau dirbs kojos – tuo lengviau bus išmokti plaukti.
· Prisiminkite – nepilnamečių vaikų, net jei jie ir mokosi plaukti baseine, negalima palikti vienų prie vandens telkinio ar ant užšalusio ledo be suaugusiųjų priežiūros.
