Artėja mokslo metų pradžia ir greičiausiai dažnas vaikas laukia susitikimo su draugais, iš anksto apmąsto naujas veiklas ir būsimus pasiekimus. Visgi, vaikus gali neraminti ankstesnės patirtys ugdymo įstaigos aplinkoje, o pirmokus – naujas gyvenimo etapas bei atsiskyrimas nuo tėvų.
Tam kad į mokyklą vaikas ateitų pozityviai nusiteikęs, atviras ir smalsiai priimtų galimybių kupiną naują savo gyvenimo etapą, iki rugsėjo starto likusiomis dienomis tėvams ir globėjams svarbu padėti vaikui pasiruošti emociškai.
Tad vaiko teisių gynėjai tikina, kad jau namuose galima padėti pagrindą, kad sugrįžimas į mokyklą vaikui atneštų kuo mažiau nerimo.
„Vaikas, atvirai pasikalbėjęs su tėvais apie savo nerimą ar mokyklos aplinkoje galimus iššūkius ir sulaukęs jų palaikymo bei emocinio pastiprinimo, jausis saugesnis, bus labiau motyvuotas veikti. Toks vaikas gebės pozityviai spręsti įvairias situacijas, o prireikus, žinos, į ką kreiptis pagalbos“, – sako vaiko teisių gynėja Dalia Dzimavičienė.
Pataria rasti laiko atviram pokalbiui su vaiku
D. Dzimavičienė sako, kad suprasti, ką išgyvena vaikas įmanoma tik vienu būdu – kalbantis. Kiekvienas vaikas yra asmenybė ir atskiras spalvingas pasaulis, tad nėra paprasta vienareikšmiškai atsakyti, ar didesnį emocinį nerimą vaikas patirs dėl turėtų iššūkių mokykloje ar ateisiantis į ją pirmą kartą.
Pašnekovė įsitikinusi, kad tiek patys jauniausi moksleiviai, tiek ir paaugliai greičiausiai išgyvena pačius įvairiausius jausmus: džiaugsmingo jaudulio, nerimo, besibaigiant atostogoms vaikams gali sukilti ir prieštaringi jausmai, tai ir greitai besikeičiančių emocijų amžiaus tarpsnis. Tad svarbu atpažinti ir atliepti konkretaus vaiko poreikius konkrečiu metu: ką vaikas jaučia, ir kur jam reikalingas artimųjų pastiprinimas.
Vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį, kad vertingiausi yra tarp tėvų ir vaiko natūraliai kylantys pokalbiai, su abipusiškai geru nusiteikimu.
„Atvirus pasikalbėjimus dažnai paskatina bendra veikla, pavyzdžiui, buvimas gamtoje, filmo žiūrėjimas ir pan. Vertinkime kiekvieną progą, kai galime ramiai ir atvirai su sūnumi ar dukra pasidalyti jausmais. Buvimas šalia vaiko, betarpiškas bendravimas padeda išgirsti net ir tas vaiko mintis, kurių jis gal nedrįso ištarti garsiai. Tokiu elgesiu auginame savo vaikus, o su jais kartu augame ir patys“, – kalba D. Dzimavičienė ir rekomenduoja bendraujant su vaikais vengti įkyraus kalbėjimo, priekaištų.
Pravartu stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi
D. Dzimavičienė mano, kad ypač mažesniam vaikui didelė pagalba yra, kai galimos neaiškios situacijos mokykloje yra iš anksto aptariamos šeimoje. Tokiu būdu tėvai gali vaikui padėti suprasti, koks jo elgesys būtų teisingas, ir kokio tikisi iš jo. Pavyzdžiui, jeigu vaikas sulauks patyčių, tėvai gali priminti, kad nederėtų atsakyti tuo pačiu, o pirmiausiai apie patirtą skriaudą reikėtų pasisakyti mokytojui ir tėvams ar kitam suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
Kitas svarbus dalykas ruošiantis mokslo metų pradžiai yra vaiko lūkesčiai. Vaiko teisių gynėja sako, kad tėvai geriausiai gali padėti vaikui išsikelti realius ir įgyvendinamus lūkesčius, kurie padės išvengti nepagrįsto nusivylimo, bet tuo pačiu skatins siekti savo tikslų.
Nė kiek ne mažiau, pasak D. Dzimavičienės, svarbu suteikti erdvės vaiko svajonėms ir jas palaikyti: „Priminkime vaikams, kad nė vienas žmogus nėra tobulas, visai normalu klysti, o jūs juos mylite ne už laimėjimus ir visada palaikysite. Tegul vaikas žino, kad kiekvienas iš mūsų esame vertingas savaip, savo individualumu, savo išskirtinumu, visada kažkam galime būti pavyzdžiu“.
Jeigu vaikas, lydimas tėvų, iš anksto susitiktų su mokytoju, pasikalbėtų, tai taip pat gali būti vienas iš būdų sumažinti vaiko nerimą. Bet kokio amžiaus vaikui prieš einant į naują ugdymo įstaigą praverstų susipažinti su jos aplinka dar iki rugsėjo.
Vaikui bus naudinga išgirsti
Pasak vaiko teisių gynėjos, reikšmingi visi teigiami vaiko įgūdžiai, kurie padeda vaikui emociškai augti ir stiprėti. Tad kuo anksčiau vaikui bus suteikti savitvarkos, higienos, bendravimo įgūdžiai ir pan., tuo lengviau vaikas prisitaikys prie rutinos prasidėjus mokslo metams.
Svarbu, kad vaikai žinotų, jog atėjus į mokyklą bus įvairių situacijų: ne vien tik geros arba blogos. Tačiau jos visos vienaip ar kitaip yra išsprendžiamos, tobulėjant pačiam arba sulaukus pagalbos. O jeigu pats vaikas neturi sprendimo, gali kreiptis į šalia esančius tėvus, globėjus, mokytojus, bet kurį kitą patikimą suaugusį žmogų arba draugus.
Gausią patirtį vaiko gerovės srityje sukaupusi pašnekovė sako, kad tėvams vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokias mintis apie vaiko mokyklą, pedagogus, klasės draugus ar ugdymo procesą vaiko akivaizdoje patys išsako. Juk vaikas girdi šias kalbas ir gali susidaryti išankstinę nuomonę apie jo laukiančias patirtis.
D. Dzimavičienė svarsto, kad galbūt kartais tėvai galėtų atvirai pasidalyti su vaiku savo emocijomis, prisipažinti jiems, dėl ko nerimauja. Galima rasti daug įvairių būdų padėti moksleiviui ramiai ir pasitikint savimi žengti per mokyklos slenkstį – svarbu tai daryti nuoširdžiai, su meile bei pasitikėjimu.
Kas padės emociškai paruošti vaiką mokyklai?
- Vaikui svarbu žinoti, kad mokykla yra ta vieta, kur vertinamos žinios ir pastangos, o ne varžomasi išore ar daiktais.
- Ruošiantis mokslo metams šeimoje svarbu prisiminti, kad unikalumo vaikui suteikia vidinės būdo savybės – empatija, nuoširdumas, paslaugumas ir kt.
- kad patraukliu vaiką daro vidinės savybės, empatija, nuoširdumas, paslaugumas ir kt.
- Mokyklos bendruomenėje pritapti vaikui padės mokėjimas išklausyti pašnekovą, gerbti kitokią nuomonę – bendravimo įgūdžiai.
- Kuo mažesniam vaikui reikėtų padėti suprasti, kad visi esame skirtingi, o žmogaus išskirtinumas yra ne trūkumas, o privilegija ir būti kitokiam yra visai šaunu.
- Vaikas mokykloje jausis patogiai, jeigu šeimoje įgaus tinkamus savitvarkos, bendravimo, higienos įgūdžius.
- Prieš prasidedant mokslo metams, svarbiausia rasti laiko ir atvirai pasikalbėti su vaiku, išgirsti, kur jis tikisi tėvų patarimo ar laukia pastiprinimo.
- Vaikas turi žinoti, jog yra mylimas ne už pasiekimus ir tėvai jį palaikys, kad ir kas benutiktų.
