Vienos moterys džiaugiasi vyresne motinyste, o kitos išgyvena, kad delsė ir negimdė anksčiau, nes nebegali pastoti. Vyresnė motinystė. „Už” ir „prieš”. Konsultuoja gydytoja ginekologė dr. Žaneta Kasilovskienė.
Pastaruoju metu apie nėštumą ir gimdymą vyresniame amžiuje kalbama labiau iš neigiamos pusės. Neva kuo moteris vyresnė, tuo visi procesai jos organizme vyksta sudėtingiau. Ar brandi motinystė turi teigiamų aspektų?
Didžiausias motinystės jauname ir vyresniame amžiuje skirtumas tas, kad vyresnė motinystė dažniau būna sąmoningesnė. Moteris tikrai žino, kad kūdikio nori, atsakingiau ruošiasi jo atėjimui į šį pasaulį, apdairiau elgiasi per nėštumą, geriau pažįsta savo organizmą, neretai ilgiau žindo kūdikį.
Vyresniame amžiuje rečiau pasitaiko atsitiktinio nėštumo atvejų. Emociniu požiūriu motinystė vyresniame amžiuje būna ramesnė. O tai labai svarbu sklandžiai nėštumo eigai, gimdymui. Žinoma, fiziologiškai gali būti ir kitaip.
Koks amžius yra ta riba, kai motinystė medicininiu požiūriu yra laikoma vėlyva? Kodėl?
Priimta skaičiuoti, kad nėštumas ir gimdymas laikomas vėlyvu, kai moteriai sukanka 35-eri ir daugiau. Maždaug tokio amžiaus moters organizme pradedami pastebėti pirmieji senėjimo požymiai: po truputį keičiasi medžiagų apykaita, hormoninė pusiausvyra, kaulinė struktūra. Pakinta ir pačių kiaušidžių veikla – subręsta mažiau kiaušinėlių, jie būna nebe tokie kokybiški.
Ar dėl to sakoma, kad vyresniame amžiuje moteriai sunkiau pastoti?
Taip, tai ne išpiršto laužta. Kiekviena mergaitė, būdama mamos pilve, jau turi genetiškai nulemtą tam tikrą kiekį kiaušinėlių. Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos šių lieka apie 300 tūkst. Iš šių per vaisingąjį moters laikotarpį (iki menopauzės) ovuliuoja tik apie 300-500, visi kiti sunyksta. Ir tai visiškai nepriklauso nuo nėštumų skaičiaus, moters ciklo, kontracepcijos. Matematika čia labai paprasta: dvidešimtmetės merginos kiaušidėse yra vienoks kiekis kiaušinėlių, o trisdešimtmetės ar keturiasdešimtmetės jų, savaime suprantama, – jau mažiau.
Kiaušinėlių ne tik mažiau, bet jie ir silpnesni. Mat kuo moteris vyresnė, tuo jos sukauptas ligų „bagažas” didesnis, per gyvenimą daugiau patirta įtampos, suvartota daugiau vaistų, įvairių kitų cheminių medžiagų. Visa tai turi įtakos kiaušidėms, jų genetinei informacijai. Tiesa, jokiu būdu to negalima pasakyti apie visas vyresnes moteris. Daugybė jų labai lengvai pastoja, o nėštumas ir gimdymas būna be komplikacijų. Tai puikiai iliustruoja antros moters pasakojimas.
Ir vis dėlto ar procesai, vykstantys moters organizme, gali kaip nors paveikti vaisiaus sveikatą?
Sakyčiau, vyresnės gimdyvės rizikuoja labiau savo sveikata, o ne mažylio. Kadangi dėl amžiaus organizme sulėtėja kolageno sintezė, didesnė tikimybė, kad po gimdymo išsitampę audiniai lėčiau „grįš” į savo vietas. Gimdant didesnio svorio mažylį ir ilgai stanginantis, padidėja tikimybė nusileisti makšties sienelėms. Rezultatas: sunkau sulaikomas šlapimas ir dujos, ypač ši bėda pradeda varginti perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu.
Tokiu atveju moteriai po gimdymo gali prireikti net ir plastinės makšties operacijos. Tačiau noriu pabrėžti, kad vyresniame amžiuje tik didesnė tokių atvejų tikimybė. Panašių dalykų gali nutikti ir dvidešimtmetei. Nėštumo ir gimdymo komplikacijas lemia ne tik moters amžius, bet ir gyvenimo būdas, genai.
Ar kaltę dėl nesėkmingo nėštumo galima versti vyresniam savo amžiui?
Kalbant apie amžiaus nulemtas ligas ir negalavimus, nereikia pamiršti ir to, kad vyresnes moteris kur kas dažniau nei jaunas vargina ir įvairios ginekologinės „bėdos”: miomos, polipai, endometriozė, gimdos gleivinės pokyčiai. Ne visada dėl jų kyla bėdų, tačiau vyresniame amžiuje rizika didesnė. Šie ginekologiniai negalavimai iš tiesų gali būti nevaisingumo, o pastojus – persileidimo arba priešlaikio gimdymo priežastis, galinti trikdyti natūralią gimdymo eigą. Antra vertus, šiuolaikinė medicina yra daug pasiekusi, tad daugelį ginekologinių negalavimų nesunku pagydyti be jokių padarinių planuojamai motinystei.
O kaip dėl genetinių vaisiaus apsigimimų? Kaip jie susiję su moters amžiumi? Teko girdėti, kad kai kuriose šalyse vaisiaus genetinius tyrimus rekomenduojama atlikti tik peržengusioms keturiasdešimtmetį.
Žinoma, kad kuo moteris vyresnė, tuo genetinių vaisiaus apsigimimų tikimybė didesnė. Lietuvoje vaisiaus genetinius tyrimus rekomenduojama atlikti, jei nėščioji yra vyresnė nei 35 m. Tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad nuo 35 iki 40 m. moterims vaisiaus genetinių ligų procentas, palyginti su 20-35 m. amžiaus moterimis, nėra ženkliai didesnis, kaip buvo manoma anksčiau. Taigi vaisiaus genetinius tyrimus nėščioms moterims iš tiesų rekomenduojama daryti tik perkopus 40 m. ribą.
Galbūt ateityje vyresniame amžiuje gimdančių moterų dar labiau padaugės, galbūt diagnostika bus dar tikslesnė nei šiandien, tad vaisiaus genetinių tyrimų rekomendacijos ir vėl gali būti pakeistos.
Dar vienas rūpimas klausimas – ar tikrai vyresnėms gimdyvėms dažniau prireikia cezario pjūvio?
Deja, taip. Pasitaiko, kad netgi nėštumui praėjus be komplikacijų, gimdymas savaime neprasideda dėl tam tikrų amžiaus nulemtų fiziologinių pokyčių. Tuomet tokį gimdymą tenka stimuliuoti ir kartais baigti operacija.
Svarbu atminti, kad vyresnėms nei 35 m. moterims cezario pjūvio rizika išauga du kartus. Ši operacija paprastai atliekama dėl tam tikrų nėštumo komplikacijų arba gimdyvės sveikatos bėdų. Pavyzdžiui, ji yra turėjusi ginekologinių operacijų: gimdos kaklelio, kiaušidžių ir pan. Cezario pjūvis neretai būna net planuojamas iš anksto, ypač jei moteris sunkiau pastojo ir išnešiojo kūdikį.
Moterys vyresniame amžiuje gimdo ne tik pirmą kartą, gimdo ir jau turinčios paaugusių vaikų. Internete teko skaityti, kad norą turėti mažą vaiką vyresniame amžiuje lemia ir hormonai. Ar tai vadinamasis motinystės instinktas?
(Ne)sąmoningą norą turėti vaikų sieti vien su hormonų veikla kažin ar galima. Nors menstruacijos kai kurioms moterims prasideda ankstyvoje paauglystėje, vargu ar tuomet joms jau norisi vaikų. Hormonų veikla brandžiame amžiuje kaip tik slopsta, tad norą turėti vaikų greičiausiai lemia kiti dalykai. Pirmakartėms nėštukėms nemažai įtakos turi ir mada – juk gimdo vis vyresnės moterys. „Aš galbūt irgi galiu palaukti…” Jei vaikas ne pirmas, galbūt psichologiniai dalykai, kad ir vadinamasis tuščio lizdo sindromas, kai vyresni vaikai palieka namus, o jų vietą užima pagrandukas.
Koks moters amžius palankiausias gimdyti pagal specialistus?
Ko gero, kiekvienas. Svarbu, kad moterys norėtų gimdyti. Tačiau medicininiu požiūriu – nuo … iki
Statistika – ne vyresnių mamų naudai
Deja, bet vyresnės moterys dažniau nei jaunos serga inkstų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač arterine hipertenzija.
Neretai šios ligos paskatina įvairias nėštumo komplikacijas, tarkim, nepakankamą placentos funkciją, sulėtėjusį vaisiaus augimą, priešlaikį gimdymą, atsidalijusią placentą, preeklampsiją.
Vyresnes moteris taip pat kur kas dažniau nei jaunas vargina endokrininės sistemos ligos, tarkim, sutrikusi skydliaukės ar angliavandenių apykaita. Per nėštumą jos turi būti prižiūrimos ne tik ginekologo, bet ir endokrinologo, joms turi būti atliekami papildomi tyrimai ir skiriamas gydymas.
Moksliškai įrodyta, kad nėščiosioms per 35 m. yra didesnė tikimybė susirgti gestaciniu diabetu, vadinamąja laikinąja cukralige, kuri moteris kamuoja tik per nėštumą. Diagnozavus šią ligą, nėščiajai būtina laikytis specialios dietos, kartais gali būti skiriamas gydymas insulinu.
