Vaisiaus vandenys būtų paprastas vanduo, jei juose nebūtų angliavandenių, baltymų, riebalų, vaisiaus odos ląstelių, svarbių genetiniam tyrimui. Pagal jį gydytojai sprendžia apie vaisiaus raidą, jo chromosomas.
Vaisiaus vandenys pradeda gamintis ketvirtą nėštumo savaitę. Nuo penktos savaitės gydytojas ginekologas echoskopo ekrane jau mato gemalinę pūslelę, kurią ir sudaro vaisiaus vandenys. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis jų nėra daug, nėštumas patvirtinamas tada, kai gemalinės pūslelės dydis, apžiūrint gimdą echoskopu, siekia vieną centimetrą.
Nėštumo pradžioje vaisiaus vandenų yra vos vienas mililitras, o apie 32-34-ą savaitę jų būna jau nuo pusės iki pusantro litro. Gydytojai apžiūrėdami echoskopu besilaukiančią moterį pasižiūri, ar vaisiaus vandenų kiekis yra normalus, o matuoja juos nuo vidinės gimdos sienelės iki bet kurios judrios vaisiaus kūno dalies (rankytės, kojos, virkštelės).
Pirmomis nėštumo savaitėmis vaisiaus vandenis gamina vandenmaišio danga, vėliau į šį procesą įsitraukia ir placenta, o nuo 21-os nėštumo savaitės didžiąją vandenų kiekį pagamina pats vaisius.
Mažas, gimdoje gyvenantis kūdikis per parą nuryja iki 500 ml gemalinių vandenų, o juos išgėręs pasišlapina – taip didžiąją vaisiaus vandenų kiekį sudaro jo šlapimas. Nereikia apsirikti: vaisiaus šlapimo sudėtis yra kitokia, nei jau gimusio kūdikio.
Per daug vandenų
Kad vaisiaus vandenų per daug, galima įtarti ir iš nėščiosios savijautos – jai tampa sunkiau kvėpuoti, sutrinka virškinamojo trakto veikla, tinsta kojos, prasčiau juntami vaisiaus judesiai. Įtarimų kelia ir per didelis pilvas. Pirmiausia ieškoma priežasties, kodėl vaisiaus vandenys neatitinka normų.
Per daug vandenų gali gamintis dėl vaisiaus kraujo konflikto, diabeto, įgimtos mažakraujystės. Jų per daug pasigaminti gali ir tada, jeigu pilvelyje gyvenantis kūdikiukas užsikrėtė kokia nors virusine liga, dėl nervų sistemos trūkumų, įvairių imuninių ligų. Pastebėta, kad polinkis į didelį vaisiaus vandenų kiekį gali būti ir paveldimas.
Jeigu gydytojai neaptinka vaisiaus apsigimimų ar kokių nors sveikatos bėdų, tiesiog stebi nėščiąją; jeigu vaisius užsikrėtė virusine liga, skiria gydymą (kai vaisius pasveiksta, vandenų ir vėl būna tiek, kiek reikia).
Jeigu dėl per daug vandenų išsivysto hemorojus, labai tinsta kojos, būsimoji mamytė negali valgyti, nes didžiulė gimda pakelia žarnyną ir maistas negali kokybiškai juo slinkti į skrandį. Kad nėščioji jaustųsi geriau, gydytojai dalį gali nuleisti (būna, net apie litrą).
Kai vandenų per mažai
Dažniau pastebimi kūdikio apsigimimai, kai vaisiaus vandenų per mažai. Kadangi didžiąją vandenų dalį sudaro vaisiaus šlapimas, mažas jų kiekis gali rodyti, kad kūdikis labai mažai šlapinasi, pavyzdžiui, dėl inkstų bėdų.
Kita per mažo vandenų kiekio priežastis – placentos sutrikimai.
Jeigu vaisiaus vandenų nepakanka, kūdikis negali įprastai judėti gimdoje ir dėl ribotų judesių sutrinka jo raida.
Sveikas kūdikis daug juda gimdoje, judant vystosi jo raumenys, lietimo, čiulpimo refleksai, kūno koordinacija, bręsta nervų sistema. Kai vandenų per mažai, guli suspaustas gimdos sienelių, jo judesiai labai suvaržyti.
Pastebėta, kad tokiems kūdikiams dažniau būna klubo sąnarių displazija.
