Mokslininkų grupė iš Vilniaus Biotechnologijos instituto ieškojo veiksmingiausio gydymo bakterinei vaginozei, kuri nėščiosioms didina savaiminio persileidimo riziką, taip pat gali būti vėžinių gimdos kaklelio susirgimų priežastis bei sukelti infekcijas po gimdymo bei ginekologinių intervencijų.
Anot Vaisingumo klinikos ginekologės Redos Verbickienės, su bakterine vaginoze – labiausiai paplitusia makšties infekcija – siejama visa eilė patologijų, ja sergant padidėja ŽIV, gonorėjos, chlamidijų ir trichomonų infekcijų rizika. Ji sudaro 40-50 proc. visų makšties uždegimų, taigi tai dažniausia makšties infekcija tarp reprodukcinio amžiaus moterų.
Naudodami genų inžinerijos technologijas, mokslininkai jau išrado naują priemonę – antivaginoliziną, kuris neutralizuoja blogųjų bakterijų išskiriamą toksiną, neleidžia bakterijoms tvirtintis prie makšties gleivinės. Antivaginolizino ovulės vaistinėse pasirodys kitų metų pradžioje, tačiau ši medžiaga jau naudojama naujame „Lotamile“ intymios higienos prausiklyje – tai ne tik paprasta kasdienės higienos priemonė, bet ir papildoma galimybė saugotis nuo makšties infekcijos.
Kas yra bakterinė vaginozė ir kaip ją įveikti
Gydytojas bakterinę vaginozę nustato atlikęs tyrimą mikroskopu – ištyręs makšties tepinėlį. Pačios ligą galite atpažinti iš šių simptomų:
– makšties išskyros tampa pilkšvos spalvos, jos turi nemalonų žuvies kvapą;
– šlapinantis jaučiamas diskomfortas;
– gali niežtėti ir perštėti lytinius organus;
– jaučiamas deginantis pojūtis lytinio akto metu.
Tačiau šių simptomų gali ir nebūti, arba pasireikšti tik vienas iš jų – tai gali suklaidinti, kadangi kandidozės, trichomonozės ir kitų makšties infekcijų simptomai būna panašūs.
Anot ginekologės R. Verbickienės, bakterinė vaginozė kyla tuomet, kai pakinta makšties rūgštingumas ir mikroorganizmų tarpusavio pusiausvyra. Makšties terpėje yra tūkstančiai įvairiausių bakterijų ir čia nuolat vyksta kova tarp gerųjų bei blogųjų. Kuomet ima sparčiai daugintis Gardnerella vaginalis bakterijos bei anaerobai, yra išskiriamas toksinas vaginolizinas, dėl kurio susidaro bioplėvelė, neleidžianti prasiskverbti antimikrobinėms medžiagoms iki blogųjų bakterijų ir jas sunaikinti.
Ši bioplėvelė apsaugo bakterijas nuo visiško sunaikinimo – būtent dėl to didėja infekcijos pasikartojimo dažnis ir bakterinės vaginozės gydymas iki šiol kėlė nemažai problemų.
Anot mokslininkų, sukūrus veiksmingas priemones, kurios slopintų vaginolizino sukeltą ląstelių irimą, bakterinės vaginozės prevencija bei gydymas būtų gerokai veiksmingesnis.
Biotechnologų grupei iš Vilniaus padarius prielaidą, kad bakterinės vaginozės prevencijai ir gydymui būtų galima panaudoti antikūnus arba jų fragmentus prieš vaginoliziną, genų inžinerijos būdu buvo išgautas vadinamasis antivaginolizinas. Jis ir parodė didžiausią vaginoliziną neutralizuojamąjį aktyvumą, apsaugant žmogaus eritrocitus ir gimdos kaklelio epitelio ląsteles nuo toksino.
Unikalūs mokslininkų darbai apsaugoti dviem patentais ir jau pradėti taikyti praktinėje medicinoje. Bakterinės vaginozės gydymui buvo sukurta medicininė priemonė – antivaginolizino ovulės. Jos neutralizuoja kenksmingųjų bakterijų toksiną, ir nors priemonė neprasiskverbia į organizmą, tačiau veiksmingai stabdo patogeninių bioplėvelių susidarymą, ligos intensyvumą bei plitimą. Ovulės vaistinėse kol kas neparduodamos, tačiau jau dabar galima įsigyti intymios higienos prausiklį “Lotamile”, kurio sudėtyje yra antivaginolizino.
Švelnus intymios zonos prausiklis yra skirtas išlaikyti normalią intymių sričių pH, kuris svyruoja nuo 3,5 iki 4,5, bei bakterinę pusiausvyrą, mažinti bakterinių ar grybelinių susirgimų riziką. Prausiklyje esantis antivaginolizinas blokuoja blogųjų bakerijų išskiriamo toksino sukeliamą ląstelių lizę, neleidžia Gardnerella vaginalis bakterijoms įsitvirtinti ant makšties gleivinės ląstelių bei suformuoti bioplėvelę, taigi, bakterijos tampa prieinamos antibakteriniams preparatams.
Lotamile intymios zonos prausiklio pH 4 (±0,5), jis gali būti naudojamas kasdien, ypač esant blogam išskyrų kvapui, kaip pagalbinė priemonė gydant bakterinę vaginozę, esant dažnai pasikartojantiems bakteriniams ar grybeliniams makšties susirgimams.
Bakterinės vaginozės profilaktikai ypatingai svarbi ir asmeninė higiena, ir apranga:
– būtina kasdien nusiplauti išorinius lytinius organus, tačiau makšties plauti nereikia, nebent jusų gydytojas paskyrė gydymą tam tikrais medikamentais.
Intymiai higienai nerekomenduojama naudoti šarminių muilų ir dezodorantų, kadangi makštyje PH svyruoja 3.5-4.5 , o šarminiai prausikliai neutralizuoja rūgščią terpę ir nulemia nepalankius makšties mikrofloros pokyčius, taigi makštis tampa jautresnė infekcijoms.
– Moterims rekomenduojama mūvėti medvilnines kelnaites, kurios leistų odai kvėpuoti, ir vengti aptemptų sintetinių drabužų, kurie didina riziką susirgti makšties grybeliu.
– Pasinaudojus tualetu, nusiprausus duše genitalijų sritį rekomenduojama šluostyti nuo priekio link išeinamos angos, nesudarant sąlygų infekcijai patekti iš tiesiosios žarnos į makštį.
Bakterinę vaginozę gali paskatinti ir netinkama mityba, taip pat viršsvoris, stresas, ilgalaikis antibiotikų vartojimus. Ar tikrai sergate šia liga nustatys gydytojas ginekologas, tačiau norint apsisaugoti pačioms, verta išbandyti „Latomile“. Šis prausiklis patikrintas dermatologų, tinka bet kurio tipo odai, nėra parfumuotas ir jį gali naudoti nėščios bei maitinančios moterys.
