Nėštumo testas su dvejomis juostelėmis į jūsų šeimą atneša begalinį džiaugsmą, laimę, o kartais net euforiją. Bet šiuos puikius jausmus dažnai keičia niūresni. Tai nežinomybės bei baimės jausmai dėl kūdikio sveikatos. Šiuo įrašu norime supažindinti būsimas mamas su tyrimais, kurie vyksta ankstyvoje nėštumo stadijoje.
Būkime atviri, jūsų tikrai lauks 9 mėnesiai nežinomybės bei baimės dėl kūdikio sveikatos. Ir tai normalu, nes taip jaučiasi kone bet kuri šeima. Todėl šiame – nėštumo – etape verta pasirūpinti tinkamu vaisiaus vystymusi ir pažaboti neigiamas būsimos mamos emocijas, nes jos gali kenkti visai nėštumo eigai. Daugeliu atvejų prenatalinė diagnostika, NIPT tyrimai leidžia pašalinti bet kokias abejones dėl būsimo vaiko sveikatos.
Kas yra prenatalinė patikra?
Prenatalinė patikra – tai neinvazinis metodas, kuriuo nustatoma apsigimimų, chromosomų aberacijų ir sunkių vaisiaus ligų rizika. Kiekviena nėščia moteris turėtų tai padaryti. Laimei, 95% atvejų prenatalinių tyrimų rezultatai nekelia nerimo. Likusiuose 5 proc., kai yra įtarimas dėl vaisiaus vystymosi anomalijų, tinkamų veiksmų galima imtis daug anksčiau. Tiek tėvai, tiek ligoninės personalas nebus nustebę į šį pasaulį atėjus vaikui, kuriam reikės ypatingos priežiūros ir specialių poreikių. Šiuolaikinė medicina taip pat leidžia tam tikrais atvejais taikyti vaisiui gydymą dar esant motinos įsčiose.
Prenataliniai tyrimai pirmąjį nėštumo trimestrą – koks jų tikslas?
Prenataliniai tyrimai, atliekami pirmąjį nėštumo trimestrą, susideda iš statistinio genetinių defektų rizikos įvertinimo. Tai atliekama ultragarso tyrimo metu, įvertinant vaisiaus anatomiją.
Genetinis ultragarsas yra pirminis vaisiaus anatomijos įvertinimas. Tačiau gydytojas, prieš pradėdamas tirti atskirus vaiko organus, įsitikina, kad vaisius yra gyvas bei nustato kiek yra vaisių įsčiose. Jei nėštumas daugiavaisis, nėštumą prižiūrintis gydytojas patikrina vaisiaus vandenų kiekį ir kitus aspektus. Po to gydytojas jau pradeda paties vaisiaus tyrimą. Išmatuoja galvą (formą, dydį), pagrindinę kūno dalį ir galūnes. Taip pat matuojamas vainiko ilgis, t. y. atstumas tarp galvos viršaus ir apačios galo. Tai leidžia nustatyti nėštumo stadiją, taigi ir numatomą gimdymo datą. Taip pat vertinami vidaus organai: smegenys, širdis, šlapimo pūslė, skrandis, stuburas. Tada gydytojas patikrina, ar vaisiui dar neatsirado nosies kaulas. Tai labai svarbus parametras, nes statistika rodo, kad iki 60 % vaikų su Dauno sindromu ir 50 proc. vaikų su Edvardso sindromu šio kaulo neturi.
