Velykų stalą daugelio namuose nuklojo gausios vaišės, ypač – mėsos patiekalai: medumi blizgančios kalakutienos blauzdelės ar sultingas keptas viščiukas, taip pat – spalvingos pavasario salotos, kupinos šviežių žalumynų ir gyvybingų daržovių bei, žinoma, gardūs desertai, nepaliekantys abejingų nei vieno svečio.
Paukštiena – baltymų šaltinis
Nors kalakutiena ne taip dažnai siejama su Velykomis, ji vis tiek gali tapti puikiu šventinių pietų ar vakarienės akcentu: vienas iš klasikinių patiekalų – tai kepta kalakutiena su sezoninėmis žolelėmis ir prieskoniais. Šis patiekalas dažnai gaminamas kalakutą marinuojant kvapniame mišinyje, tada kepant, kol jis apskrunda ir suminkštėja.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad kalakutiena gali būti ne tik švenčių, bet ir įprastomis dienomis kartas nuo karto skanaujamas mėsos produktas: tai – maistingas baltymų šaltinis, turintis daug svarbių maistinių medžiagų, kurios yra gyvybiškai svarbios bendrai sveikatai.
„Dėl mažo riebalų ir kalorijų kiekio kalakutiena ypač naudinga asmenims, norintiems kontroliuoti savo svorį arba sumažinti sočiųjų riebalų kiekį savo mityboje. Be to, kalakutienoje gausu tokių maistinių medžiagų kaip vitaminas B6, niacinas, fosforas ir selenas, kurios yra labai svarbios įvairioms organizmo funkcijoms palaikyti, įskaitant energijos apykaitą, imuninės sistemos sveikatą ir sveikus kaulus bei audinius“, – pažymi dr. E. Gavelienė.
Taip pat ir vištiena yra universali mėsos rūšis, kurią galima naudoti įvairiuose patiekaluose. Vienas iš populiarių šventinių patiekalų su vištiena – tai žolelėse keptas viščiukas. Šį patiekalą sudaro mėsos pagardinimas žolelių, česnakų ir alyvuogių aliejaus mišiniu, po to kepimas, kol viščiukas tampa auksinis ir sultingas. Dėl kvapnaus žolelių aromato vištiena įgauna išties gardų skonį.
Dr. E. Gavelienė pasakoja, kad vištiena, kaip ir kalakutiena, yra gausus baltymų šaltinis. „Be to, vištienoje gausu svarbiausių vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas B6, niacinas, fosforas ir selenas, kurie atlieka svarbų vaidmenį palaikant energijos apykaitą, imuninės sistemos veiklą ir kaulų sveikatą, o joje esantys baltymai reikalingi raumenų atstatymui, augimui ir bendroms organizmo funkcijoms palaikyti.“
Kurią mėsą rinktis?
Mitybos specialistė teigia, kad tiek kalakutiena, tiek vištiena yra puikūs liesų baltymų šaltiniai, būtini raumenų augimui, atstatymui ir bendrai organizmo veiklai. Vis dėlto, vieną ar kitą mėsos rūšį vertėtų rinktis pagal savo mitybos tikslus arba – kas labiau patinka gomuriui, tačiau saiko principo bet kuriuo atveju gydytoja dietologė nerekomenduoja pamiršti.
„Renkantis kalakutieną arba vištieną vertėtų atsižvelgti į tam tikrus mitybos skirtumus. Pavyzdžiui, kalakutienos krūtinėlės ir vištienos krūtinėlės mėsa savo sudėtimi labai panašios. Tačiau kitos šių paukštienų dalys turi šiokių tokių skirtumų. Pavyzdžiui, kalakutienoje paprastai yra šiek tiek mažiau riebalų ir kalorijų nei vištienoje, o baltymų kiekis panašus, todėl ji yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį arba reguliuoti savo svorį. Be to, kalakutienoje yra daugiau tam tikrų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, seleno, kuris palaiko imuninės sistemos veiklą.
Kita vertus, vištiena gali būti lengviau prieinama ir universalesnė, nes ją galima gaminti įvairiais būdais. Galiausiai tiek kalakutiena, tiek vištiena gali būti sveikatai palankios mitybos dalis, todėl rinkitės pagal asmeninius pageidavimus ir mitybos poreikius, pasirūpinkite, kad mėsa būtų ruošiama sveikatai palankiais būdais, pavyzdžiui, kepant ant grotelių ir nepamirškite įtraukti į bendrą patiekalą daug daržovių ir neskaldytų grūdų, kad patiekalas būtų subalansuotas“, – pataria dr. E. Gavelienė.
Kalakutienos / vištienos ir makaronų apkepas
Apkepui reikės:
2 v. š. alyvuogių aliejaus;
1 vnt. smulkiai supjaustyto svogūno;
3 vnt. sutrintų česnako skiltelių;
2 a. š. pomidorų tyrės;
400 g konservuotų smulkintų pomidorų;
1 v. š. raudonojo vyno acto;
1 a. š. džiovinto raudonėlio;
Žiupsnelio aitriosios paprikos dribsnių;
400 g keptos kalakutienos arba vištienos;
400 g makaronų;
130 g mocarelos;
25 g tarkuoto parmezano.
Gaminimo eiga:
- Įkaitinkite aliejų keptuvėje ant silpnos ugnies ir kepkite svogūną 8–10 minučių, kol jis suminkštės ir pradės karamelizuotis. Įmaišykite česnaką ir pomidorų tyrę ir kepkite dar 1–2 min. Sudėkite smulkintus pomidorus, actą, raudonėlį, aitriąją papriką ir 2 šaukštelius cukraus, gerai pasūdykite ir užvirinkite.
- Pomidorus iš skardinių išplakite su šlakeliu vandens ir įmaišykite į padažą, tada keptuvę pridenkite dangčiu ir virkite 15–20 min., kol pomidorai sutirštės iki padažo. Jei norite, sutrinkite didelius pomidorų gabalus daržovių trintuvu. Įmaišykite kalakutieną arba vištieną ar bet kokią kitą virtą mėsą, kurią norite panaudoti.
- Tuo tarpu užvirinkite virdulį. Supilkite karštą vandenį į didelį puodą, pagardinkite druska ir vėl užvirinkite. Makaronus virkite minutę trumpiau nei nurodyta ant pakuotės arba tol, kol jie bus „al dente“. Nusausinkite, pasilikdami puodelį vandens, kuriame virė makaronai.
- Suberkite makaronus į padažą ir išmaišykite, jei reikia, įpilkite šiek tiek pasilikto vandens. Perkelkite viską į kepimo indą ir apibarstykite sūriais.
- Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C ir kepkite apkepą 8–10 min., kol sūris ims burbuliuoti ir įgaus auksinę spalvą.
Skanaus!
