Kiekvienais metais žmones sargdina gripas arba vadinamosios peršalimo ligos, kurių virusų žinoma daugiau kaip 200. Ypač virusams, bakterijoms imlūs vaikai, kurie peršalimo ligomis gali sirgti 12 ir daugiau kartų per metus.
Kaip plinta virusai tarp suaugusiųjų?
Infektologo prof. Alvydo Laiškonio teigimu, peršalimo ligos, gripas persiduoda nuo žmogaus žmogui oro-lašeliniu būdu, taip pat naudojant bendrus daiktus. Būtent todėl šios ligos itin sparčiai plinta žmonių sambūriuose, kolektyvuose. Juk užsikrečiama nuo sergančiojo, kuris, dirbdamas kolektyve, daug bendrauja, dalyvauja susirinkimuose. Kuo daugiau sergantysis turi kontaktų, tuo daugiau žmonių jis gali užkrėsti. Virusai plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, kalbant. Todėl rizika pasigauti virusą didėja ir masinio susibūrimo vietose, lankant teatrus, įvairius renginius ir t.t.
Biuruose, kolektyvuose, jei virusai iš karto nepateko į kito žmogaus organizmą jų įkvėpus, jie nusėda ant įvairių paviršių – stalų, kompiuterių, telefonų, durų rankenų, virtuvės indų, t.y. bendrų daiktų, kuriais naudojasi ir sveiki, ir sergantieji. Tada užsikrečiama užterštomis rankomis palietus burną, nosį, akis.
Imliausi ligoms – vaikai
Imliausi peršalimo virusams yra vaikai. Pirmiausia dėl to, kad jų imuninė sistema dar nesusiformavusi, tad jos pajėgumas kovoti su infekcine liga yra silpnesnis. Kita vertus, vaikai dažnai dūksta, laksto, dėl to sušyla, po to sušala ir taip greičiau pasigauna virusus.
Kokie yra didžiausi sveikų žmonių „priešai“?
„Susirgę vaikai virusus perduoda tėvams, kurie, nenorėdami praleisti darbo, arba nekreipia dėmesio į ligą ir stengiasi „pravaikščioti“, arba puola gerti antibiotikų, nors nei gripo, nei viršutinių kvėpavimo takų uždegimo antibiotikai neveikia. Kitas blogumas, kad žmonės puola „mušti“ temperatūrą ir taip dar labiau skatina virusus daugintis. Įrodyta, kad, esant aukštesnei nei 38 °C temperatūrai, žmogaus organizmas gamina interferoną, kuris slopina virusų dauginimąsi, taip pats organizmas kovoja su liga, o kai temperatūra sumažinama dirbtinai, organizmas šios savybės nustoja, – pažymi profesorius. – Pabrėžiu, baisiausi priešai yra žmonės, kurie sirgdami vaikšto ir dėl to rizikuoja patys, nes didėja tikimybė sulaukti komplikacijų, be to, užkrečia kitus.“
Kodėl žmonės vis dažniau atsigręžia į homeopatiją?
Vis daugiau žmonių atsigręžia į ekologiją, nori gyventi ir maitintis sveikai, todėl ir susirgę renkasi natūralią mediciną. Kokios homeopatijos galimybes gydant virusines ir bakterines ligas? Kalbamės su gydytoja homeopate Daiva Jakuboniene.
Turbūt dar dažnai pasitaiko, kad žmonės turi neteisingų žinių apie homeopatiją. Ar Lietuvoje homeopatija įteisinta?
Homeopatija nuo pat savo atsiradimo, daugiau nei prieš 200 m., buvo moksliška. Jos pradininkas vokiečių gydytojas Samuel Hahnemann savo hipotezes dėl homeopatinių vaistų veikimo pirmiausia išbandė su savimi, vėliau – su sveikais savanoriais. Homeopatija – tai gydymas panašiu, t. y. pacientui skiriamas toks vaistas, kuris panašius kaip jo ligos simptomus sukėlė sveikiems savanoriams vaisto bandymo metu.
Visi esame ragavę kavos, kuri žvalina, padeda neužmigti. Homeopatiškai paruošta kava gydys nemigą. Tai ir būtų vienas panašumo principo pavyzdžių.
Nuo 1999 m. homeopatija yra įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos gydytojų specialybių sąrašą. Taigi bijoti pacientams nėra ko. Eidami pas homeopatą Lietuvoje, jie visada paklius pas gydytoją, kuris turės ir reikiamų universitetinės medicinos žinių, todėl žinos, kada pacientą nusiųsti atlikti tyrimus ar pasikonsultuoti pas reikiamą specialistą, ir papildomų homeopatijos žinių, kurios leis negalavimus šalinti ekologiškais, šalutinio poveikio neturinčiais vaistais.
Dažnai, kai kalbama apie tradicinę mediciną, girdime, kad tam tikrų ligų gydymo nėra, o yra tik galimybė malšinti simptomus, t. y. simptominis gydymas. Ar iš tiesų homeopatiniai preparatai veikia ligos priežastį, t. y. gydo ją iš esmės?
Labai liūdna, kad gydytojai savo nežinojimą dengia fraze „gydymo nėra“. Sąžiningiau būtų sakyti „aš kitokio gydymo nežinau“. Tačiau negalima kaltinti pačių gydytojų, kad jie nežino to, ko nesimokė per studijas.
Homeopatinis gydymas siekia sveikatos, o ne simptomų nebuvimo, ką universitetinė medicina vadina „ligos valdymu“. Taigi sveikata yra gydymo tikslas. Ir todėl homeopatui labai svarbios yra ligos priežastys. Jas paprastai pacientas žino, o jei nežino – ieško jų kartu su gydytoju. Tai leidžia parinkti gydymą, maksimaliai orientuotą į ligos priežastis. Žinoma, žmogus mirtingas, todėl bus būklių, kai homeopatinis gydymas tik lengvins simptomus. Tačiau bet kuriuo atveju jis papildomai neapkraus organizmo, nekels šalutinio poveikio.
Žiemą aktualios viršutinių kvėpavimo takų ligos, gripas, Covid-19. Kokios homeopatijos galimybės gydant virusines ir bakterines ligas?
Yra tokių moderniosios homeopatijos vaistų, kurie pasižymi antivirusiniu poveikiu, kuris įrodytas moksliniais tyrimais. Šie preparatai veikia daugelį kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų. Ypač platus homeopatinio preparato Gripp-Heel hell antivirusinis spektras. Antivirusinėmis savybėmis pasižymi ir preparatai Engystol, Euphorbium compositum S.
Engystol sustiprina atsparumą virusams. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad vartojant Engystol organizme padidėja antivirusinės medžiagos (interferono) gamyba. Dar svarbu, kad homeopatiniai preparatai keičia organizmo terpę taip, kad ji būtų nepalanki virusams plisti ir daugintis. Sąlygos ligų sukėlėjams organizme atsiranda tada, kai jis užsiteršia emociniais, medžiagų apykaitos, aplinkos toksinais. Homeopatiniai preparatai skatina jų šalinimą iš organizmo, taip užkirsdami kelią jame apsistoti virusams ir bakterijoms.
Ar homeopatiniai preparatai gali sukelti šalutinių poveikių?
Homeopatija ir gimė ieškant būdų sumažinti to meto agresyvių vaistų šalutinį poveikį. S. Hahnemann bandė jį sumažinti vaistą skiesdamas. Vėliau buvo pastebėta, jog laipsniškas kinetinis homeopatinių tirpalų aktyvavimas, juos supurtant po kiekvieno praskiedimo, labai sustiprina jų veiksmingumą. Šiuolaikiniai fizikiniai homeopatinių vaistų tyrimai įrodo, kad būtent fizikinės šių vaistų charakteristikos pakinta skiedžiamus tirpalus suplakant.
Pagrindinis homeopatinių vaistų poveikis yra ne cheminis, nors kai kurias pradines medžiagos savybes mažai skiesti tirpalai gali išsaugoti. Tačiau jei žaliava vaistui turi toksinių savybių, homeopatinė farmakopėja draudžia ją vartoti per mažai atskiestą. Taip užbėgama už akių vaistų šalutiniam poveikiui. O vartojant vaistą atsiradusios toksinų šalinimo reakcijos (nosies išskyros, laisvesni viduriai, pabėrimas, temperatūra ir kt.) ir yra organizmo būdas atsikratyti toksinų. Su jomis kovoti nereikia. Jei kartais organizmas sureaguoja labai audringai, vaistų vartojimas trumpam sustabdomas ir tęsiamas pradinei reakcijai aprimus.
Ar yra būklių, kai homeopatinis gydymas netinka?
Manau, kad nėra būklių, kai negalima vartoti homeopatinių vaistų. Tik kartais homeopatinis gydymas bus pagrindinis, o kartais jis bus vartojamas greta kito gydymo, pvz., operacijos, chemoterapijos, kt. Nėra gydymo apribojimų ir dėl amžiaus. Daugumą vaistų gali vartoti nėščios ir žindančios moterys.
