Kasmet – tas pats: nekantriai laukiame vasaros, o kai ji, atsivesdama kartais nežmonišką karštį, piktų vabzdžių armiją bei daugybę kitų „netikėtumų“, grįžta, imame ilgėtis vėsaus, lyg ir labiau nuspėjamo meto. Ką reikia žinoti vasarą?
Perkaito!
Karštą dieną prakaituojame ne tik mes, suaugusieji, bet ir vaikai. Prakaituodamas organizmas netenka skysčių, o su jais – ir naudingų natrio druskų, todėl sutrinka organizmo skysčių cheminė sudėtis, tirštėja kraujas – visa tai gali turėti labai rimtus padarinius. Vienas „švelniausių“ – perkaitimas.
Pirmas organizmo perkaitimo požymis – pablyškusi, sausa ir karšta oda, ryškiai raudonos lūpos, suglebimas, pykinimas, galvos skausmas, aukštesnė nei įprastai temperatūra. Laiku nesuteikus pagalbos gali ištikti perkaitimo komplikacija – šilumos arba saulės smūgis (tai nutinka, kai perkaitęs organizmas nebesugeba išgarinti šilumos). Temperatūra gali šoktelėti net iki 40 laipsnių.
Kada dažniausiai perkaista vaikai? Per šiltai aprengti, jei su močiute krapštosi šiltnamyje, palikti tvankiame automobilyje, kai sušalusiems po maudynių mamos liepia pagulėti saulėje ant įkaitusio smėlio ir t. t.
Ką daryti?
Vaiką nuneškite į pavėsį, išrenkite, duokite atsigerti vandens, drungnu vandeniu apiprauskite veiduką, rankutes, o vėliau aptrinkite ir visą kūnelį. Jei matote, kad jam blogai arba perkaitimo požymiai nepraeina per valandą, reikia kreiptis į gydytojus.
Kieti viduriukai
Išvyksta darželinio amžiaus vaikas iš namų vos keletui dienų ir vis ilgiau užtrunka ant puoduko ar ant klozeto ir pan.
Tyrimų duomenimis, kas penktas vaikas, kuris patenka pas vaikų gastroenterologą, skundžiasi užkietėjusiais viduriais. Tai dažna problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dažniausia priežastis – baimė tuštintis. Ko bijoma? Na, tarkime, vaikas vieną kartą pasituštino kiečiau, skausmingiau – ir jis jau kito karto nelaukia, nerimauja, ar bus taip pat. Rezultatas? Atėjus tam kitam kartui noras tuštintis yra užgniaužiamas, išmatos sulaikomos, tad naujas kitas kartas paprastai būna dar skausmingesnis. Patenkama tarsi į užburtą ratą.
Kas lėmė tą pirmą tuštinimosi kiečiau kartą? „Kaltininkų“ gali būti keli: maistas, tuštinimosi noro sulaikymas. Vaikai ypač dažnai šį norą užgniaužia kur nors išvykę, kad ir paviešėti pas senelius į kitą miestą ar kaimą, mat ten kitoks tualetas, kitokia aplinka. Arba įspūdžių gausa, nauji draugai, nauji žaislai, nauji žaidimai, vaikas sulaiko norą tuštintis, nes bijo, kad kol nubėgs iki tualeto, prabėgs svarbi gyvenimo akimirka.
Kada įtarti, kad užkietėjo viduriukai? Darželinukas turėtų tuštintis kartą per dieną arba kas antrą dieną. Jei pasituština tik kas trečią dieną, jau galima įtarti, kad užkietėjo viduriai. Dar vienas užkietėjusių vaikų vidurių požymis yra išmatomis suteptos kelnaitės. Kokie 95 proc. tepliojimų yra kaip tik dėl šios priežasties.
Ką daryti?
Baimė tuštintis, kaip ir kitos baimės, žinoma, yra psichologinės kilmės. Tačiau tėveliams reikėtų atminti, kad šiuo atveju padėti gali ne psichologas, o gastroenterologas, kuris skirs tinkamą gydymą, ir išmatos suminkštės. Vaikas tai pajus ir daugiau nebebijos tuštintis. Šiuo atveju bet kokie įtikinėjimai, kalbos, kad reikia bandyti, nebijoti, – bejėgiai.
Produktai, kurie išties kietina vidurius, tai ryžiai, miltų gaminiai: batonas, bandelės, džiūvėsiai, sausainiai ir pan. Kad virškinimo procesas būtų sklandus, reikia pasiūlyti daug maistinių skaidulų turinčių produktų: daržovių, vaisių, rupios duonos, visų grūdo dalių turinčių duonos gaminių, pupelių, avižų, kviečių, avižų ir miežių sėlenų. Skaidulinių medžiagų nemažai yra ir kituose augaliniuose produktuose, ypač ankštinėse ir kai kuriose kitose daržovėse, pavyzdžiui, morkose, kopūstuose, burokėliuose, vaisiuose ir uogose (juoduosiuose serbentuose, avietėse), riešutuose.
Ištino!
Niežulys, paraudimas, tinimas – tai tik keli alerginės reakcijos įkandus vabzdžiui požymiai. Vaikams šio tipo alergija gana dažna, nuspėti, kokio stiprumo ji bus, neįmanoma. Paprastai pirmas įgėlimas nesukelia stiprios organizmo reakcijos, audringesnė ji būna įgėlus vabzdžiui antrąkart. Didžiausią pavojų kelia bičių, kamanių, širšių, vapsvų, bimbalų įkandžiai, tačiau vis dažniau pasitaiko, kad organizmas smarkiai sureaguoja įkandus uodui ar beveik nepastebimam mašalui.
Vietinė reakcija (ne alergija) išsivysto įgėlimo vietoje: ši parausta, patinsta, skauda, niežti ir tai gali trukti keletą valandų ar net kelias dienas. Jei organizmas jautrus vabzdžio nuodams, tinimas, paraudimas gali plisti, taip pat vaikui gali pasidaryti silpna, svaigti galva. Pavojingiausios yra ūmios alerginės reakcijos, kurios prasideda maždaug per pusvalandį įgėlus vabzdžiui – dažnai įkandžio vieta nespėja kaip reikiant parausti, o vabzdžio auką ima purtyti drebulys, pilti prakaitas. Gali pradėti tinti visas organizmas, pakilti temperatūra, sutrikti kvėpavimas ir širdies darbas, net ištikti koma.
Ką daryti?
Jei pastebite, kad paraudimas, tinimas aplink įkąstą vietą išplinta, vaikas keistai jaučiasi, jam silpna, būtinai kreipkitės į gydytoją. O kitą kartą eidami į gamtą pasiruoškite jau galimai audringesnei reakcijai: įsigykite vaistų, kurie saugo nuo alergijos (gali būti naudojami išoriškai ar geriamieji). Stiprią alerginę reakciją „suvaldo“ adrenalinas sušvirkščiant jo į raumenis. Adrenalino švirkštų galima įsigyti su receptu, jį, įvertinęs alerginės reakcijos stiprumą, išrašo alergologas ar vaiko gydytojas. Jis ir pataria, kokią dozę, kada ir kur sušvirkšti. Adrenalino injekcijos nepakeis šalto vandens „šokas“ (apliejimas šaltu vandeniu). Šaltas vanduo – pirmoji pagalba, ją suteikus būtina kreiptis į medikus.
Jei įkandžio vietoje yra geluonis, vadinasi, įgėlė bitė (geluonį palieka tik ji). Geluonį reikia pašalinti atsargiai braukant, pavyzdžiui, bukuoju peilio galu, adatėle ar šepetėliu. Jokiu būdu negalima spausti ir kitaip „zulinti“ įkandžio vietos, nes taip iš geluonies išspausite dar daugiau nuodų ir gali kilti dar stipresnė alerginė reakcija. Sugeltą kūno vietą reikia stengtis kilstelėti aukštyn, kad kraujas į ją neplūstų, ir dėti šaltus kompresus. Jei vaikas vangus, kreipkitės į gydytoją.
Jei sugėlė smulkesni vabzdžiai, alerginė reakcija gydoma taip pat, kaip ir sukelta bitės: šaltais kompresais, vaistais nuo alergijos (išoriškai naudojamais ir geriamaisiais), žiūrėkite, kad sukąstos vietos vaikas labai nesikasytų, nes taip nuodai tik išplinta po organizmą.
Atminkite, kad vabzdžius vilioja maisto kvapas, kvepalai, šviesūs drabužiai. Kai kurie vaikomi vabzdžiai tampa dar piktesni, pavyzdžiui, širšės.
Pargriuvo!
Dažniausiai taip nutinka, kai vaikas važiuoja dviračiu. Tačiau gali tai nutikti ir vienų metų pipirui.
Ką daryti?
Jei neatsargus mažylis parpuola, sumuštą ir nubrozdintą vietą reikia atvėsinti tekančiu vandeniu ir papurkšti specialia antiseptine priemone. Pastebėję, kad sumušta vieta šlapiuoja, yra labai patinusi, raudona ir karšta, kreipkitės į gydytoją.
Jei lūžo ar paniro kojos arba rankos kaulas, išniro sąnarys, jį reikia taip sutvarstyti, kad nejudėtų. Lūžusi ar panirusi galūnė būna deformuota, paraudusi, ją skauda, judinant – dar labiau. Kad sužalota koja ar ranka negalėtų lankstytis, galūnę pirmiausia reikia įtvirtinti dviem pagaliais (tinka skėtis, liniuotė ar kt.) ir apsukti tvarsčiu ar kokia nors juosta. Jei vaikui labai skauda, skausmą galima malšinti paracetamolio žvakute, šaldyti sužeistą vietą. Jei lūžis yra atviras ir kraujuoja, uždėkite dar ir švarų tvarstį, galūnę pakelkite, kad būtų aukščiau širdies. Nustatyti, ar kaulas lūžo, ar paniro, gali tik patyręs gydytojas.
Jei vaikas nusibrozdino kaktytę, iš žaizdelės šiek tiek kraujuoja, ją nuplaukite vandeniu ir muilu. Jei vaikelis krito iš aukštai, kreipkitės į gydytoją nedelsdami (traumos požymiai gali išryškėti vėliau). Mažyliui gali būti smegenų sutrenkimas. Jei mažylis buvo praradęs sąmonę, yra mieguistas, pykina, vemia (vyresnis skundžiasi, kad svaigsta galva, ją skauda), akių vyzdžiai tapo nesimetriški, taip pat kuo skubiau vežkite pas gydytoją arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Ant kraujuojančios žaizdos uždėkite sterilųjį tvarstį. Net ir negilią žaizdą būtinai parodykite gydytojui, nes ją galbūt reikia išplauti ir užsiūti. Tą daryti patartina per pirmas 6 val. Tada žaizda greičiau gyja, neapmiršta jos kraštai ir nereikia jų apipjaustyti, jei supūliuoja. Kai užgyja, lieka mažesnis randas. Kokius tvarsčius žaizdos priežiūrai dėti ant veiduko ir kitų atvirų kūno vietų, gali patarti gydytojas ar vaistininkas.
„Kažkoks keistas“
Būna, kad vaikui nieko lyg ir nenutiko, o jis – kažkoks keistas.
Lietuvoje erkės platina dvi ligas: erkinį encefalitą, kuris sukelia smegenų dangalų uždegimą, ir Laimo ligą, kuri, išplitusi po organizmą, pažeidžia širdies raumenį, sąnarius, nervų sistemą.
Erkiniam encefalitui būdinga aukšta temperatūra, kurios nepavyksta sumažinti įprastais vaistais (pvz., paracetamoliu), arba numušta ji vėl pakyla. Tiesa, pasitaiko, kad temperatūra neaukšta, bet vaikas mieguistas, nenori žaisti, gulinėja.
Užsikrėtus Laimo liga, temperatūra gali ir nepakilti, tačiau ligą galima atpažinti iš raudonos žiedo ar elipsės formos dėmės, kurios viduriukas šviesesnis, o krašteliai gali būti pakilę.
Ką daryti?
Vežkite vaiką į gydymo įstaigą, kurioje bus suteikta skubioji pagalba. Erkinio encefalito požymiai panašūs į gripo: skauda raumenis, kaklą, galvą, vaiką pykina, gali net vemti. Gydytojui susigaudyti labai padeda tėvelių abejonė: „Gal buvo įsisiurbusi erkė?“ Net jei erkės jie neaptiko, o įkandžio vietos nerado (erkės įsisiurbimo vieta neparausta). Kad užkrėstų vaiko organizmą, erkinį encefalitą platinančiai erkei nereikia net įsisiurbti: užtenka užlipti ant atviros, neužgijusios žaizdelės, o jei dar imunitetas pasilpęs…
Abiem atvejais svarbu požymius pastebėti, ligą laiku diagnozuoti ir pradėti tinkamai gydyti.
Jei įsisiurbusią erkę sėkmingai pašalinote (pincetu riestais galais reikia suimti už galvos ir truktelėti. Svarbu nesuspausti pilvo, kad neišleistų dar daugiau užkrato), per dvi savaites nepasireiškė jokių nei erkiniam encefalitui, nei Laimo ligai būdingų požymių, vaiką dar kurį laiką akyliau stebėkite.
Atminkite: erkės šiemet taip pat siaučia. Dažniausiai jos tyko drėgnuose parkuose, kuriuose aukšta žolė, tačiau gali slėptis net puoselėjamoje, trumpai nupjautoje vejoje prie namų: įsitaiso žolės stiebelio pavėsyje visai arti žemės. Tad būkite budrūs, kasdien įdėmiai apžiūrėkite iš lauko grįžusius vaikus.
