Besibaigiantys mokslo metai žymi ne tik vaikų vasaros atostogų pradžią, bet ir tėvams ar globėjams tenkančią pareigą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymomis prieš naujus mokslo metus. Sveikatos priežiūros specialistai ragina nepamiršti ir profilaktinio vaikų skiepijimo, nes vasara tam yra palankus metas.
Lietuvoje, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai nemokamai skiepijami nuo 14 infekcijų: difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, hepatito B, tuberkuliozės, Haemophilus influenzae B, meningokokinės, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotavirusinės infekcijų.
„Dažniausiai vaikų sveikatos profilaktika susirūpinama prieš pat mokslo metus arba jau rugsėjui prasidėjus, tačiau vasara yra pats tinkamiausias metas pasirūpinti savo atžalomis ir užtikrinti, kad jie būtų paskiepyti visomis pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių nurodytomis vakcinomis – taip ne tik išvengsite bereikalingų eilių, bet ir pasirūpinsite savo vaiko ir visos visuomenės imunitetu nuo įvairių infekcijų“, – komentuoja Daiva Razmuvienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Būtina išsklaidyti mitus
Nuo 2010 m. šalyje stebima vaikų skiepijimo aprėpčių mažėjimo tendencija, o COVID-19 pandemija tik dar labiau prisidėjo prie vangesnio skiepijimo.
„Profilaktinio vaikų skiepijimo mažėjimui reikšmės turėjo ne tik karantino metu buvęs mažesnis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, bet ir kilęs antivakserių judėjimas. To pasekmes matome iki šiol. Praėjusiais metais tik nuo dviejų ligų – hepatito B ir rotavirusinės infekcijos – buvo paskiepyta daugiau vaikų, palyginti su 2021 m., tačiau nuo kitų 12 užkrečiamųjų ligų paskiepytų vaikų skaičius sumažėjo arba liko nepakitęs ir buvo nepakankamas“, – sako D. Razmuvienė.
Ji priduria, kad geriausias įrankis kovoje su vengimu skiepytis vaikus ir infekcinių ligų plitimu yra informacija, t. y. mokslu pagrįstų žinių perdavimas tėvams – tik tai gali išsklaidyti mitus.
Daugėja užkrečiamųjų ligų atvejų
Mažėjančios skiepijimo aprėptys kelia susirūpinimą, kad gali kilti užkrečiamų ligų protrūkiai. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad jau fiksuojami tokių ligų, kaip raudonukė, atvejai.
„Nuo 2008 m. iki 2018 m. Lietuvoje nustatyti tik 5 raudonukės atvejai, o pastaruoju metu vos per keletą mėnesių buvo patvirtinti 2 šios ligos atvejai“, – pažymi D. Razmuvienė.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, raudonukės atvejai registruojami ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje.
Dar viena liga, kelianti susirūpinimą – difterija, kurios protrūkiai fiksuojami migrantų centruose Europoje. ELPKC šių metų kovo mėnesio duomenimis, bendras difterijos atvejų skaičius tarp migrantų siekia 400. Lietuvoje difterijos atvejų neregistruota nuo 2011 m., tačiau pavasarį šios ligos atvejų užfiksuota kaimyninėje Latvijoje ir Lenkijoje.
NVSC duomenimis, epideminio parotito atvejų pernai užfiksuota 11, kai 2021 m. – vos 3. Kelerius metus iš eilės fiksuoti vos po vieną-tris Haemophilus influnzae B infekcijos atvejai, pernai užfiksuotas rekordinis jų skaičius – 58 ligos atvejai ir 1 mirtis. Išaugo ir meningokokinės bei pneumokokinės infekcijos atvejų, dėmesio centre išlieka ir vakcinacija nuo kokliušo.
„Lietuvoje sergamumas kokliušu yra ženkliai sumažėjęs, tam teigiamos įtakos turi ir nėščiųjų skiepijimas nuo šios užkrečiamos ligos. Besilaukiančios moterys, pasiskiepydamos nuo kokliušo, gali apsaugoti naujagimius ir kūdikius tiek nuo pačios ligos, tiek nuo sunkių jos komplikacijų“, – atkreipia dėmesį NVSC atstovė.
Priemonės, kurios tėvams padės nepasiklysti informacijos gausoje
Pasak D. Razmuvienės, stebint mažėjančias skiepijimo aprėptis, reikėtų skirti daugiau dėmesio tėvams ir globėjams, kurie atsisako skiepyti vaikus nuo vakcinomis valdomų užkrečiamų ligų.
„Dažniausia vaikų neskiepijimo priežastis yra tėvų ar globėjų atsisakymas, taip pat nurodomos kitos priežastys, tokios kaip šalutinio poveikio baimė, patikimos informacijos trūkumas ir nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. Svarbu suprasti, kad vakcinacijos atsisako ne tik atokesniuose šalies regionuose ar mažesniuose miestuose gyvenantys gyventojai, skiepijimų aprėptys mažėja visose Lietuvos apskrityse, o labiausiai – Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus ir Kauno“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Ta dalis tėvų ir globėjų, dėl kurių atsisakymo liko nepaskiepyta keletas tūkstančių kūdikių ir vaikų, beveik trečdaliu (28,8 proc.) atveju nenurodė jokios atsisakymo skiepyti priežasties, dėl galimų kontraindikacijų – vos 7 proc., o dėl gyvenamosios vietos užsienyje nepaskiepijama 4,7 proc. vaikų.
„Turint omenyje, kad į vaikų profilaktinių skiepų kalendorių įtrauktos vakcinos nuo užkrečiamų ligų yra efektyviausia priemonė apsaugoti vaikus tiek nuo galimos ligos, tiek nuo fatališkų pasekmių, tėvų ir globėjų vaidmuo užtikrinant tinkamus vakcinacijos rodiklius yra itin reikšmingas. Nevaldant užkrečiamų ligų vakcinomis kyla rizika, kad išaugs sergamumas ne tik tarp vaikų, bet ir suaugusiųjų. Šiuo atveju padėtų dar aktyvesnis šeimos gydytojų įsitraukimas ir paskatinimas nebeatidėlioti sprendimo dėl atžalos vakcinacijos“, – teigia D. Razmuvienė.
Ji tęsia sakydama, kad šeimos gydytojai tai jau ir daro – išklauso tėvų nuogąstavimus, pateikia jiems vakcinų naudą ir efektyvumą įrodančius faktus, nuolat primena, kokia vakcina artimiausiu metu laukia jų atžalos.
„NVSC internetinėje svetainėje bus sukurta skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų platforma, kurioje bus galima rasti visą informaciją, susijusią su skiepais, tai padės užtikrinti visuomenės informuotumą. Platformoje gyventojai taip pat galės užduotis ir rūpimus klausimus. Tai turėtų prisidėti prie skiepijimo rodiklių kilimo“, – užbaigia ekspertė.