JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Nerimas dėl... neuždarytų durų. Ar jau simptomas?

Nerimas dėl… neuždarytų durų. Ar jau simptomas?

Nieko nuostabaus, jei dėl kylančių jausmų ir psichologinio diskomforto peržengiame psichologo kabineto slenkstį. Tačiau kada tikslinga apsilankyti pas psichiatrą? Kaip žmogui atskirti, kada nerimas tampa liga ir jau reikia medikų pagalbos? Psichiatrė Lina Matutytė aiškina, kad ženklu gali tapti net tokie simptomai kaip nuolatiniai skrandžio skausmai ar įkyrios mintys apie… neuždarytas duris.

Kalti užgniaužti norai

Jei manote, kad psichikos sutrikimais, tokiais kaip panikos atakos, skundžiasi tik silpnos nervų sistemos žmonės, klystate. Viena didžiausių šių laikų sveikatos rykščių gyvenimo kokybę kartina ir žvaliems, aktyvaus gyvenimo būdo jaunuoliams.

Psichiatrė L.Matutytė aiškina, jog panikos atakos gali prasidėti, kai bandome užgniaužti savo troškimus, siekius, jausmus, kai ilgai negalime apsispręsti, ką daryti, ar nepavyksta pasiekti kokių nors savo norų.

„Dėl nepriimtinų troškimų, sąmonei nepasiekiamų norų ar stiprių jausmų kyla įtampa, nerimas, nenustygimas vietoje. Gali pasireikšti ir panikos atakos kaip itin didelio nerimo būsenos, kartu su baimėmis numirti ar išprotėti, negalėjimu susikaupti, somatiniais nusiskundimais, tokiais kaip padažnėjęs širdies plakimas, dusulio pojūtis, galvos svaigimas. Padidėjęs nerimas gali pasireikšti ir įkyriomis mintimis, noru nuolat ką nors vis patikrinti – tarkime, ar tikrai uždarėme duris“, – kaip užsikuria nervinis mechanizmas, aiškina psichiatrė Lina Matutytė.

Nerimo jausmas dažnai susijęs su fizine išraiška: jei skauda krūtinę ar jaučiamas diskomfortas jos srityje, skrandyje juntamas spaudimas, padidėja kraujospūdis, vargina nuolatinė raumenų įtampa – tai taip pat gali būti signalas, kad jūsų nerimo lygis pakilo.

Yra ir „gerasis“ nerimas

Vis dėlto nerimas – neatsiejama gyvenimo dalis. Jis gali ir teigiamai pasitarnauti – būti motyvatorius judėti pirmyn.

„Natūralu, kad prieš mums svarbius įvykius jaučiame nerimą. Tokiu atveju jis mobilizuoja jėgas ir padeda pasiekti tikslo. Taip pat nerimas gali padėti apsisaugoti nuo išorinių, ar vidinių grėsmių“, – kad vadinamojo „gerojo“ nerimo nėra reikalo slopinti, aiškina pašnekovė.

Iš gyvenimo nepašalinsime ir egzistencinio nerimo, kuris žmones kamuoja dėl priimtų ar būsimų sprendimų. Toks yra ir nerimas dėl ateities ar gyvenimo baigties.

Viskas būtų žymiai paprasčiau, jei galėtume susitarti su kylančiais jausmais. Deja… Taip, kaip reaguojame į gyvenimiškas situacijas – kiekvieno asmenybės bruožas. „Vieni gali stipriai reaguoti tiek į pozityvius, tiek į negatyvius dalykus, kiti tai priimti santūriau. Visi skirtingai reaguojame į dirgiklius“, – aiškina L.Matutytė.

Vis dėlto lygybės ženklo tarp itin jautraus ir nerimastingo žmogaus dėti nederėtų. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad jautrus žmogus pasižymi intensyvesniu emociniu reagavimu į įvairius išgyvenimus, aplinkos dirgiklius, bet taip pat gali jausti ir didesnį nerimą.

Specialistų durys atviros

Nieko nuostabaus, jei dėl kylančių jausmų ir psichologinio diskomforto peržengiame psichologo kabineto duris, o kada tikslinga apsilankyti pas gydytoją psichiatrą – klausimas gali tapti dilema.

L.Matutytė siūlo nedelsti: jei žmogui neramu, neaišku ir nori pasikonsultuoti su specialistu, visada galima kreiptis pagalbos.

„Nėra būtinas siuntimas iš šeimos gydytojo, tad kelias patekti pas psichiatrą sutrumpėja. Jei nerimas trukdo kasdieniam funkcionavimui – darbingumui, santykiams, imama vengti situacijų, kurios kelia nerimą ir dėl to imama izoliuotis nuo socialinės aplinkos ar draugų, tampa sunku išeiti į darbą ar apsipirkti parduotuvėje, ramiai miegoti ar net valgyti – vertėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą“, – signalus vardina gydytoja.

Be to, nerimas veikia ir virškinamąjį traktą, tad gali pablogėti apetitas, kristi svoris, ar, atvirkščiai, dėl emocinio valgymo svoris auga. Problema tampa, kai dėl jaučiamo nerimo griebiamasi alkoholio. Mat rizikuojama, kad jo vartojimu gali būti piktnaudžiaujama, išsivystyti priklausomybė.

Beldžiasi ne į tų medikų duris

L.Matutytė pastebi, kad nerimo kamuojami pacientai neretai ima ieškoti ligų.

„Pacientai bandydami užčiuopti ligą eina per aplinkui. Varsto kardiologų, neurologų duris, o sunkumai pasirodo esantys emocinės kilmės. Juos pas psichiatrus dažnai siunčia kitų specialybių gydytojai“, – pasakoja medikė pabrėždama, kad įveikus psichinės sveikatos sutrikimus dažnai susitvarko ir fiziniai simptomai.

Nors psichikos sutrikimams gydyti skiriami ir medikamentai, jie reikalingi ne visiems. Kai kam gali užtekti ir nemedikamentinių gydymo priemonių: psichologo konsultacijų, tęstinės psichoterapijos, gyvenimo būdo korekcijos, darbo ir poilsio režimo. Svarbu pasirūpinti miego higiena, užtikrinti visavertę mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą.

Medikamentai skiriami individualiai, priklausomai nuo situacijos, tik trumpam laikui apmalšinti simptomus, kad jie netrukdytų funkcionuoti, esant ūmiam stresoriui. Kitiems juos gali tekti vartoti metus laiko ar ilgiau.

„Vaistų pagalba apmalšinus trukdantį nerimą žmogus jau tampa pajėgesnis tyrinėti priežastis – vidinius išgyvenimus, iš kur galėjo atsirasti nerimas, todėl geriausia, kai šalia medikamentinio gydymo yra taikomos reguliarios psichologo konsultacijos ar psichoterapija“, – aiškina pašnekovė.

L.Matutytė sako, jog žmones dažniausiai kamuoja nerimas dėl ateities, artimųjų, sveikatos, praeities įvykių, kuriuos sunku išspręsti ar sunku suprasti, kas įvyko. Žmogus ignoruoja savo išgyvenimus, bando juos nuvyti darbais, veiklų gausa, tie skaudūs patyrimai per gyvenimą kaupiasi.

„Nepatiriant tikrųjų jausmų, nes jų dėl veiklų gausos paprasčiausiai nėra kada išjausti, įtampa, nerimas gali kauptis. O stipresnis įvykis tą susikaupusį bagažą gali lengvai išjudinti“, – kad paskutinis lašas gali būti lemiamas panikos atakai atsirasti, kalba specialistė.

Atpažinti priešą

Psichologė psichoterapeutė Jurga Bertulienė dalinasi, kad susidūrus su panikos ataka paprastai kviečiama greitoji medicinos pagalba, tačiau, jei tai tikras panikos sutrikimas, net išsamūs medicininiai tyrimai paprastai nerodo jokių pakitimų. Žmogus dažniausiai siunčiamas pas psichologą ar psichiatrą. Panikos atakos sėkmingai gydomos psichoterapija, kai kada derinama su medikamentiniu gydymu.

„Niekas negali užtikrinti, kad panikos priepuoliai nepasikartos, tačiau žmogus išmoksta juos atpažinti, suvaldyti tokią būseną ir atsisakyti tai provokuojančio elgesio“, – kad įgyti įgūdžiai yra ilgalaikiai, todėl padeda ir ateityje sėkmingai valdyti kylantį nerimą, sako J.Bertulienė.

Verta žinoti

Programėlė „Ramu“

„Ramu“ – pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

Programėlėje „Ramu“ tu gali:

  • greičiau ir efektyviau sustabdyti panikos ataką;
  • suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir kaip tai susiję su kūnu ir psichika;
  • pasitikrinti, ar tavo įsitikinimai apie panikos atakas yra moksliškai pagrįsti;
  • mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių;
  • įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą.

Programėlė – tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti. Čia lavinsi savipagalbos įgūdžius, kurie ilgainiui padės savarankiškai įveikti panikos atakas bei sumažinti nerimą.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI