Prasidedantis šaltasis sezonas atneš ne tik jaukius vakarus su arbatos puodeliu, mėgavimąsi minkštais megztiniais ar spalvingomis krintančių lapų kompozicijomis, tačiau ir rudeniškus susirgimus. Vienas dažniausių iš jų – varginanti ir erzinanti sloga.
Nors daugelis slogą yra linkę numoti ranka, specialistės įspėja, kad negydoma ji gali padaryti nemažai žalos ir rekomenduoja įvairių priemonių, kurios padės sušvelninti slogos sukeltus nemalonius pojūčius.
Slogos gydymas – tai viruso simptomų mažinimas
Kaip sako BENU budinčios vaistinės vedėja Inga Norkienė, slogą sukelia virusai. Šiuo metu priešvirusinis vaistas nuo šio negalavimo dar nėra sukurtas, todėl slogos gydymas iš esmės apima simptomų mažinimą.
„Simptomus lengvinti galima vartojant sisteminio arba vietinio poveikio vaistus, vadinamus dekongestantus. Tiek vieni, tiek kiti susiaurina išsiplėtusias nosies kraujagysles, sumažinta gleivinės paburkimą bei nosies tekėjimą, palengvina kvėpavimą. Vis tik sisteminio vartojimo geriamieji vaistai ne visiems tinka, turi daugiau kontraindikacijų. Vietinio vartojimo vaistai, pvz., lašai, purškalai, veikia labai greitai, poveikis trunka keturias-penkias valandas, vartojimo dažnis gali būti iki trijų kartų per parą ir ne ilgiau kaip septynias dienas“, – sako vaistininkė.
Tiek profilaktikai, tiek jau susirgus specialistė rekomenduoja į nosį vartoti medicininius preparatus su jota-karageninu, nes jie gali blokuoti virusų prisijungimą prie gleivinės ląstelių, tad gali ne tik sutrumpinti sirgimo laiką pora dienų, bet ir virusų sklaidą, taip saugant aplinkinius. Be to, naudingas yra ir jūros vanduo. Jį galima naudoti tiek nosiai praplauti, tiek ir lengvinti jos užgulimą. Svarbu paminėti, kad izotoninis jūros vanduo tinka ir kūdikiams.
„Grįžus iš kolektyvinių susibūrimų, jūros vandeniu praplauti mažųjų nosis ypač rekomenduočiau tėvams, auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus ar darželinukus. Juk oras nėra sterilus, per nosį įkvepiame virusus, bakterijas. Prilipę prie nosies gleivinės, jie dauginasi, skinasi kelią gilyn. Čiaudėdami, iškvėpę į aplinką „parsineštais“ sukėlėjais pasidaliname su šeimos nariais, ypač jaunesniaisiais“, – teigia vaistininkė.
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Renatos Lukštienės teigimu, virusinės slogos trukmė priklauso nuo amžiaus ir suaugusiesiems ji dažniausiai trunka iki 7–10 dienų.
„Kai kuriems sloga praeina savaime, per daug nieko nedarant, todėl ir yra sakoma, kad tiek gydoma, tiek negydoma sloga trunka 7 dienas. Mažiems vaikams virusinė sloga linkusi užsitęsti iki 14 dienų. Svarbu nepamiršti, kad negydoma sloga kelia komplikacijų riziką, tai ypač būdinga vaikams“, – tvirtina Antakalnio poliklinikos medikė.
Sinusitas – dažniausia slogos komplikacija
Dažniausiomis slogos komplikacijomis R. Lukštienė įvardija sinusitą, kuris būdingas suaugusiesiems, bei vidurinės ausies uždegimą, kuriuo dažniausiai skundžiasi vaikai.
Pavojus susirgti sinusitu kyla tuomet, kai praėjus daugiau nei 7 dienoms nuo virusinės slogos pradžios sergančiojo būklė negerėja ar pablogėja, kuomet sustiprėja nosies užgulimas, o nosies paburkimą mažinantys vaistai nebėra efektyvūs, atsiranda tirštos, gausios, žalsvos išskyros iš nosies.
Sinusitui yra būdingas veido skausmas, spaudimas sinusų projekcijoje, veido pilnumo jausmas, akių vokų patinimas, karščiavimas, galvos skausmas, ypač sustiprėjantis palenkus galvą į priekį, nemalonus kvapas ar susilpnėjusi uoslė.
Į medikus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja rekomenduoja kreiptis tuomet, kai sloga tęsiasi ilgiau nei 7–10 dienų, kai atsiranda tirštų, žalsvų išskyrų, kuriose kartais gali būti ir kraujo priemaišų, kai nosies užgulimas užsitęsia, kai yra karščiuojama ir blogėja asmens savijauta.
Nedelsiant į specialistus pašnekovė ragina kreiptis, jei jaučiamas skausmas ar pilnumas kaktoje bei skruostuose, jei pastebimas audinių paburkimas akiduobių srityje, jei susilpnėja rega ar skauda ausis.
Jeigu jaučiami labai stiprūs simptomai, o temperatūra yra itin aukšta, R. Lukštienė siūlo nebelaukti ir kreiptis į gydytoją per pirmas tris paras.
Susirgus svarbiausia – rūpintis savimi
Sloga gali sukelti ir kitų nepatogumų, pvz., nosis parausta, jos oda išsausėja, ima luptis. Be to, nosį gali dirginti ir servetėlės, o purškalai – išsausinti nosies gleivinę.
I. Norkienė, tam, kad būtų išvengta tokių nemalonių pojūčių, siūlo nosį tepti vazelino ar aliejų pagrindu pagamintu tepalu, turinčiu dekspantenolio, lūpų pieštuku arba riebiu kremu. Be to, vaistininkės teigimu, jeigu norima šnypšti nosį su vandeniu, reikėtų pasirūpinti rankų higiena.
„Sunku pasakyti, ar geriau yra šnypšti nosį su iš čiaupo bėgančiu vandeniu, bet gal taip žmonėms yra maloniau. Vis dėlto, vanduo neturėtų būti karštas. Po tekančia srove išsišnypštus nosį, derėtų odą pasitepti tausojančia priemone. Taip pat labai svarbu nusiplauti rankas, o kriauklę valyti ir dezinfekuoti“, – sako vaistininkė.
Įvairūs purškalai žalos nei nosims, nei jų gleivinėms neturėtų daryti, tačiau svarbu yra laikytis rekomendacijų: nenaudoti preparato ilgiau nei savaitę, nenaudoti jo dažniau nei tris kartus per dieną.
Pasak specialisčių, daugelis žmonių netinkamai purškia lašus į nosį. Pavyzdžiui, jie atlošia ar užverčia galvą, bet tuomet daug vaisto nuteka tiesiog nosiarykle į gerklę. Vaistą reikėtų purkšti palenkus galvą šiek tiek į priekį, priešinga ranka į priešingą šnervę.
Antakalnio poliklinikos medikė šaltuoju periodu taip pat rekomenduoja skirti daugiau laiko poilsiui, imuniteto stiprinimui, vartoti pakankamai skysčių, gerti žolelių arbatą, žuvų taukus, vartoti vitaminą D3. Be to, būtina nuolat vėdinti ir drėkinti patalpas, o susirgus ar prastai jaučiantis – likti namuose.
