Dviejų metų neturintį sūnų auginanti mama kreipiasi pagalbos: jos sūnus dažnai elgiasi netinkamai – krenta ant žemės, muša tėvus ir kitus vaikus. Ką mamai patars psichologė?
Mama klausia:
„Mano vaikui 1 metai ir 7 mėnesiai. Vaikas muša tiek kitus vaikus žaidimų aikštelėse, tiek tėvus. Sudrausminus dar labiau supyksta ir tuomet krenta ant žemės, pradeda daužyti galvą į grindis. Kaip reikia elgtis tokiose situacijose? Kaip drausminti vaiką?“
Atsako psichologė Jolita Stipinienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija
Dėkoju už atvirą pasidalijimą savo mintimis ir jausmais. Suprantama, nėra jauku, kai vaiko elgesys toks neprognozuojamas. Tikiu, neramu galvojant, kad įtūžęs vaikas gali sužaloti pats save. Natūralu, kad kartu su nerimu tėvams kyla įvairiausių klausimų: ar tai normalu, kodėl jis taip elgiasi, negi jam pačiam neskauda galva grindis daužant?
Tiesa ta, kad mažylis, kuriam vieneri ar dveji, vis dar gana ribotai gali išreikšti savo poreikius ir jausmus. Tokio amžiaus vaikas jau daug ką supranta, daug ko nori, pageidauja, kad jo klausytų kiti, ir įsižeidžia, jeigu to nėra. Pavyzdžiui, pusantrų metų vaikas nori žaisti su kitais vaikais, bet dėl to, kad jam vis dar sunku dalintis žaislais ir dėl bendradarbiavimo gebėjimo stokos tas pats pusantrų metukų vaikas staiga gali supykti ir tą stiprų jausmą išreikšti taip, kaip geriausiai moka, t.y., fiziniais veiksmais: trankydamas savo galvą, mušdamas kitą vaiką ar suaugusį, kandžiojantis, stumdamas, kumščiuodamas. Kaip bebūtų, turbūt visi sutiksime: būti mažam ir nesuprastam yra labai sunku!
Žinoma, bet kokiu atveju netinkamą vaiko elgesį reiktų nedelsiant stabdyti įsiterpiant į jį.
Jei mažylis muša kitus vaikus, patraukite jį iš žaidimo vietos. Stenkitės tai daryti be pykčio. Nebarkite vaiko, verčiau pirmosiomis akimirkomis pasistenkite suprasti, kodėl jis supyko. Nepasidalino žaislais? O gal jo nepriėmė žaisti kiti vaikai? Būdami jautrūs savo vaiko, kuris ką tik nuskriaudė kitą, atžvilgiu, nepamirškime ir to, kuris buvo nuskriaustas. Paguoskite nuskriaustą vaiką, tegul tą stebi ir jūsų mažylis. Tai padės jam suprasti, kad kitam skauda, kai jį muši. Jei netinkamas jūsų vaiko elgesys kartojasi, stenkitės visada būti netoli savo vaiko ir jam pradėjus mušti kitus vaikus, nedelsdama atitraukite jį nuo bendros veikos. Būkite kantri ir nuosekli: reikės nemažai laiko ir jūsų pastangų, kol mažylis išmoks pamoką: ,,Jei mušiu kitus, negalėsiu žaisti ir draugauti su kitais vaikais”.
Jei vaikas muša jus, savo tėvus, pirmiausia reiktų patiems atsitraukti. Neleiskite vaikui Jūsų mušti! Jei tuo metu vaiką laikėte ant rankų, jį nuleiskite ant žemės. Jei elgesys kartojasi, paėjėkite tolyn nuo jo. Taip elgdamasi padėsite mažyliui suvokti, kad mušdamas mamą jis tą akimirką praranda jos glėbį, mamos buvimą greta. Atsitraukimo veiksmą būtinai pastiprinkite balsu: aiškiai ir ramiu balsu vaikui pasakykite, kad muštis negalima. Dalis specialistų rekomenduoja užuot naudojus atsitraukimo taktiką verčiau imti vaiką į glėbį ir laikyti jame tol, kol jis nurims. Kas labiau tinka jūsų šeimai, turite nuspręsti pati. Svarbu tai, kad ir vienu, ir kitu atveju reiktų kalbėtis su vaiku. Padėkite mažyliui atlaikyti savo paties jausmus, atspindėkite jo jausmą ir padėkite suprasti, kodėl jis jaučiasi taip, o ne kitaip: „Tu piktas, nes nenupirkau tau mašinėlės. Gal norėtum nupiešti, koks didelis tavo pyktis?” Taip elgdamiesi ne tik padėsime vaikui susivokti savo jausmuose, bet ir parodysime, kad yra kitų kelių nemaloniam jausmui sumažinti ir visai nebūtina muštis ar daužyti galvą. Galvos trankymas, kaip žinia, pakankamai paplitęs reiškinys tarp vaikų. Apie 15 proc. vaikų iki 3 metų turi tokį, suaugusiųjų akimis žvelgiant, keistą pomėgį. Tenka pripažinti, kad toks veiksmas išties padeda vaikui išlieti stiprias emocijas. Kartu tai padeda jam patenkinti trūkstamo dėmesio poreikį. Galvos trankymas, žvelgiant vaiko akimis, gali būti tikrai veiksminga dėmesio siekimo priemonė, nes, pirma, tėvai dėl to sunerimsta, antra, dažniausiai iškart pripuola prie vaiko.
Vaikui galvą trankant bene svarbiausia atpažinti, ko vaikas siekia galvos trankymu ir ką jis gauna taip elgdamasis. Gal jūs iš karto paimate vaiką ant rankų ir jį guodžiate? Jam nusileidžiate ir leidžiate daryti tai, ko jis norėjo? Jei jūsų atsakymas „Taip”, galima prielaida, kad toks vaiko elgesys kartosis ir, tikėtina, įsitvirtins kuriam laikui. Kaip to išvengti?
Jei jaučiame, kad galvos trankymu vaikas siekia dėmesio, mes turėtume reaguoti atvirkščiai nei jis tikisi, t.y., nekreipti dėmesio į tokį jo elgesį. Galima būtų išeiti į kitą kambarį ir palikti vaiką vieną prieš tai jam po galva padėjus kokį minkštą žaislą ar mažą pagalvėlę. Svarbu užtikrinti saugią aplinką vaikui, bet visai nebūtina mums žiūrėti, ką jis daro. Tikėtina, kad kai niekas jo nematys, greičiau blės ir elgesys, kuris jokios naudos nebeduoda. Tokiais atvejais vaiko negalima nei barti, nei bausti. Svarbu suprasti: pats vaikas dar yra per mažas valdyti savo elgesį.
Jei visgi galvos trankymas nėra dėmesio prašymas, nors tai ir kartojasi labai dažnai, galbūt vertėtų nuvykti pas specialistus, kurie suteiktų rekomendacijas, kaip reaguoti būtent kiekvienu konkrečiu atveju. Universali rekomendacija skambėtų taip: kai vaikas krenta ant grindų ir pradeda daužyti galvą į grindis, neleiskite jam to daryti. Tiesiog pakelkite vaiką nuo grindų ir stipriai apkabinkite. Fizinis apribojimas padės vaikui greičiau nurimti. Kai vaikas apimtas pykčio, jis negirdi ir net nesupranta, ko iš jo nori suaugęs. Verčiau apie tai, kaip reikėtų elgtis supykus, kalbėkitės tada, kai emocijos atslūgsta. Skirkite daugiau pozityvaus dėmesio vaikui tada, kai viskas gerai: kartu žaiskite, eikite pasivaikščioti, kalbėkitės, skaitykite pasakas ir pan. Tai mažins jo netinkamo elgesio pasireiškimo tikimybę ateityje ir stiprins jųdviejų ryšį.
Sėkmės ir kantrybės!
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama” dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.