Vienerių metų ir 8 mėnesių sūnų auginanti mama skundžiasi, kad berniukas pastaruoju metu pasidarė visai nenustygstantis vietoje. Ką mamai patars specialistė?
Eva klausia:
„Mano sūnui yra 1,8 m. Nuo maždaug metų jis pasidarė labai aktyvus, nenustygstantis, irzlus. Paskutiniuoju metu išvis labai nervingas, nuolat verkia, zirzia, isterikuoja (ne tik tada, kai negauna, ko nori, bet ir kai nesiseka kas nors, kai reikia rengtis, eiti iš namų ar grįžti namo, praustis, žodžiu, absoliučiai visose situacijose). Dažnai net nesuprantu, kodėl jis nervinasi, kartais darosi neramu, kad jam kažkas negerai. Pradėjau duoti raminančio sirupo – nepadeda. Kokiu atveju reikia kreiptis į specialistą?“
Atsako Individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvė Milda Čeikienė, www.ipi.lt.
Eva, Jūsų sūnui tikriausiai viskas gerai. Vienerių metų vaikas pradeda vis labiau suvokti save kaip atskirą žmogų ir vis aktyviau praneša pasauliui, ko nori ar nenori. Vainikuoja visa tai trejų metų krizė, kai į viską vaikas sako NE. Net kai jam siūlai saldainį.
Berniukas treniruoja visus savo raumenis, o jei neturi vietos ir galimybės išsikrauti, tampa irzlus ir piktas. Sudarykite jam sąlygas saugiai bėgioti, laipioti, griūti, vartytis, landžioti. Ir taip iki mokyklos.
Tokiems aktyviems vaikams padeda plaukimas, nes vanduo nuvargina ir kartu ramina, atpalaiduoja. Išmokite masažo, ir kai berniukas per daug išdykauja, pasiūlykite jį pamasažuoti. Masažas gali būti linksma pasakėlė: pradėkite kurti linksmą pasaką masažuodama nugarą, vėliau pereikite prie kojų ir pėdų.
Labai svarbu sukurti ritmą su tuo pačiu miego, valgymo laiku. Skirkite laiko pereiti nuo vienos veiklos prie kitos.
Priimkite vaiko nepasitenkinimą, atliepkite žodžiais: „Tau nesinori dabar eiti namo, norėtum pabūti lauke ir pažaisti, tau pikta, tačiau dabar jau turime eiti“, bet neleiskite jam įkristi į pykčio būseną. Pagarbiai, bet be jokių nuolaidžiavimų ir kompromisų visa kūno kalba parodykite, kad jis dabar turi eiti.
Leiskite rinktis: „Arba einame kartu savo kojytėmis, arba man teks tave nunešti. Ką renkiesi?” Neleiskite rinktis taip: „Einame namo. Gerai?“, nes klausimas „Gerai?“ atveria kitą pasirinkimo variantą kurio jūs nenorite – „Ne, negerai“.
Kokiu atveju kreiptis į specialistą? Jei yra neramu ir nebegalite susitvarkyti kasdieninėse situacijose, tai nebelaukite ir ieškokite pagalbos. Šiuo atveju vizitas pas šeimos gydytoją, konsultantą, draugę, kuri puikiai tvarkosi su aktyviu berniuku, padės suprasti, ar jo raida įprasta.
Nebijokite klausti, ieškoti pagalbos. Netiesa, kad moterys savaime, tarsi su genais, yra užprogramuotos žinoti, kaip auginti vaikus. Taip, mes turime švelnumo, jautrumo, bet žinios gaunamos tik stebint ir mokantis. Mokykitės, ieškokite, klauskite. Kantrybės, drąsos ir nuoseklumo.
