„Ar esu geras tėtis?“, „Ar esu gera mama?“, – šiuos klausimus užduoda sau, ko gero, visi tėvai. Į vieną vietą surinkome 6 gerų tėvų požymius, pasitikrinkite, ar tokie esate.
Apsupkite vaiką meile ir dėmesiu
Kartais geriausia, ką galite duoti savo vaikui, yra meilė ir dėmesys. Šiltas prisilietimas, apkabinimas parodys vaikui, kaip jis ar ji jums svarbus. Nepamirškite, kad vaikams labai svarbu fizinis kontaktas. Na ir jūsų dėmesiui – keli patarimai, kaip parodyti savo meilę ir domesį vaikui.
-Šilti apkabinimai, padrąsinimai, dėmesys, pagyrimai ar net šypsena stiprina vaiko pasitikėjimą savimi, daro jį laimingą.
-Kasdien pasakykite vaikui, kad jį mylite, nors ir būtumėte ant jo supykę.
-Kuo daugiau apkabinimų, nepamirškite ir pabučiuoti. Tegu jūsų vaikas nuo gimimo būna apsuptas meilės ir dėmesio.
-Mylėkite savo vaikus besąlygiškai, neverskite jų jaustis, kad turi užsitarnauti, nusipelnyti jūsų meilę. Pasakykite jiems, jog kad ir kas nutiktų, jūs visada juos mylėsite.
Girkite savo vaikus
Geri tėvai privalo girti savo vaikus. Juk norite, kad atžalos didžiuotųsi savo pasiekimais ir pasitikėtų savimi? Jei nesuteiksite jiems gyvenime būtino pasitikėjimo, jie nesijaus nepriklausomi, turės baimių. Jei vaikas, padaro ką nors gero, parodykite, kad tai pastebėjote, pasakykite, kad juo didžiuojatės.
-Įpraskite pagirti vaiką tris kartus daugiau, nei peikiate ar barate. Svarbu pasakyti vaikui, jei jis netinkamai elgiasi, tačiau ne mažiau svarbu padėti jiems ugdytis savivertę.
-Jeigu jie per maži, kad suprastų žodžius, tiesiog išreikškite savo meilę, paplokite, paglostykite, pabučiuokite. Jie verti pagyrimo už viską – pradedant pasiprašymu ant puoduko, baigiant gerais pažymiais mokykloje.
-Venkite banalių posakių – šaunu, puiku. Pagirkite konkrečiai, kad vaikas suprastų, už ką yra giriamas. Pavyzdžiui: „Ačiū, kad pažaidęs susitvarkei žaislus.”
Jokiu būdu nelyginkite vaiko su kitais, ypač su broliais ir seserimis
Kiekvienas vaikas individualus, unikalus. Skatinkite kiekvieną vaiką suvokti savo unikalumą, turėti savo pomėgių, svajonių, antraip jis gali užaugti su nevisavertiškumo kompleksu, jis visada gali jaustis nepakankamai geras jūsų akyse. Jei norite, kad vaikas geriau elgtųsi, pakalbėkite, kaip jis galėtų siekti savo tikslų savais būdais, užuot lyginę jį su broliu ar kaimynų vaiku. Taip vaikas ugdysis savimonę, neturės nevisavertiškumo komplekso.
-Jei lyginate vaiką su broliu ar seserimi, jis gali pradėti laikyti brolį ar seserį savo varžovu. O jūs juk norite, kad vaikai būtų draugiški, o ne rungtyniautų tarpusavyje.
-Neturėkite numylėtinio. Tyrimai rodo, kad dauguma tėvų visgi kažkurį vaiką myli ar lepina labiau. Nesielkite šitaip. Jeigu vaikai ginčijasi, nepalaikykite niekieno pusės, būkite teisingi ir nešališki.
-Skatinkite tiek jaunesnį, tiek vyresnį vaiką būti atsakingus už save. Jei nuolat liepiate vyresniajam būti atsakingam už jaunesnįjį, gali kilti pykčių, tarp brolių ir seserų gali prasidėti varžybos. Geriausia skatinti vaikų individualumą ir atsakomybę už save.
Klausykite savo vaikų
Labai svarbu, kad komunikacija su vaikais būtų abipusė. Tėvų pareiga – ne tik įvedinėti taisykles, bet ir išklausyti vaiką, jei jam kilo sunkumų. Mokėkite išreikšti domėjimąsi vaiko reikalais, dalyvaukite jo gyvenime. Turit sukurti namuose tokią atmosferą, kad vaikas visada ateitų pas jus savo dideliais ir mažais rūpesčiais.
-Kasdien galite skirti laiko pasikalbėti su vaikais – prieš miegą, per pusryčius ar einant namo iš mokyklos. Šis laikas turi būti skirtas tik vaikui, tad telefoną ir reikalus atidėkite į šalį.
-Jei vaikas sako, kad nori kažką pasakyti, rimtai reaguokite, atidėkite visus darbus į šalį arba skirkite laiko pasikalbėti, kai iš tiesų galėsite atsidėję išklausyti.
Raskite laiko vaikams
Jokiu būdu nedusinkite vaiko savo globa. Yra didžiulis skirtumas tarp rūpinimosi ir tarp įkalinimo begaliniuose reikalavimuose. Jei norite, kad laikas kartu ir vaikui, ir jums būtų šventas, ypatingas, neverskite jų jaustis, arsi privalėtų leisti su jumis laiką.
-Pabūkite su kiekvienu vaiku atskirai, jei turite du ar daugiau vaikų. Paskirstykite laiką tolygiai visiems vaikams.
-Išklausykite vaiką, gerbkite jo nuomonę, norą kažkuo užsiimti gyvenime. Tiesa, nepamirškit, kad jūs – tėvai. Vaikams reikia nubrėžti ribas. Vaikas, kuris galėjo elgtis kaip panorėjęs ir kuriam nebuvo nubrėžtos ribos, suaugęs turės problemų, jam bus sunku prisitaikyti sociume. Nesate blogi tėvai, jei neleidžiate vaikui daryti absoliučiai visko, ko jis nori. Galite pasakyti „ne”, tik paaiškinkite, kodėl draudžiate, arba pasiūlykite alternatyvą. „Todėl, kad pasakiau „ne” – nėra išmintingas argumentas.
-Skirkite dieną nueiti į parką, apsilankyti žaidimų parkuose, muziejuose ar teatre, priklausomai nuo vaikų interesų.
-Stebėkite, kaip vaikui sekasi mokykloje, vaikščiokite į tėvų susirinkimus, teiraukitės mokytojų, kaip sekasi jūsų atžaloms. Galite kartu su vaikais ruošti namų darbus.
Būtinai dalyvaukite svarbiuose jūsų vaikams renginiuose, įvykiuose
Kad ir kaip įtemptai dirbtumėte, turite visaip pasistengti, kad dalyvautumėte vaikams svarbiuose renginiuose, pradedant šokio pasirodymu, baigiant mokyklos baigimo renginiu. Atsiminkite – vaikai auga greitai, nespėsite nė pasidairyti, o jie jau gyvens savarankišką gyvenimą. Viršininkas greičiausiai neprisimins, kad nedalyvavote susirinkime, o vaikas tikrai atsimins, kad neatėjote į jo koncertą. Nereikia visko mesti dėl vaikų, tačiau svarbių jiems įvykių nevalia praleisti.
Jei nerasite laiko nuvesti vaiko pirmą dieną į mokyklą ar nueiti į kokį svarbų renginį, vėliau galbūt visą gyvenimą gailėsitės. Juk nenorite, kad mokyklos baigimas jūsų vaikui sietųsi su tuo, kad tėvai neatėjo į šventę.
