JAV mūsų niekada neviliojo, tačiau šį rudenį viskas susiklostė taip, kad ten išvykome trise: aš, vyras ir mūsų ką tik vienerių sulaukusi dukra.
Jei reikėtų apibūdinti aplankytus didmiesčius – Niujorką ir Vašingtoną, komentaras būtų trumpas ir aiškus – „nedraugiški šeimoms”. Ir visgi, draugiškai dalijuosi patarimais apie nedraugiškas vietas.
SKRYDIS PIRMYN. Skridome su SAS oro linijomis iš Vilniaus per Helsinkį į Niujorką. Pirmasis maršrutas buvo suplanuotas dienos metu Lietuvos laiku, antrasis – nakties metu Niujorko laiku. Nors su vyru jaudinomės, kaip mažoji ištvers du skrydžius per dieną, pirmojo trukmė apie 1 val., antrojo – 8.20 val., kelionė prabėgo be jokių nesklandumų (nors esame turėję ir kitokios patirties).
Aišku, mus labai gelbėjo tai, kad mažoji ką tik pradėjo vaikščioti, todėl migruoti pirmyn atgal buvo pagrindinė jos ir mūsų užduotis. Taip pat buvome nupirkę jai visiškai naujų žaislų, jų nerodėme iki skrydžio, kurie sukėlė didį susidomėjimą. Na, ir kaip be planšetės… Jos mes be reikalo nerodome, tad skrydžio metu dukrytei buvo labai didelė šventė.
Likome labai nustebinti, kai skrydžio palydovės pasiūlė pasikeisti vietas ir persėsti į pirmąją eilę, kur galima pakabinti specialią lovytę kūdikiams. Nors pagal taisykles lovytė gali išlaikyti vaiką, sveriantį iki 9 kg, mums buvo leista paguldyti savo 10 kg sveriančią princesę. Apie šį privalumą žinojome dar iki skrydžio, tad pasiskambinome į oro linijų atstovybę, kur mus patikino, kad nėra galimybės pasikeisti vietų, o juo labiau gauti lovytę. Eilinį sykį supratome, kad skambučių centrai nelabai ką supranta apie tikrąją situaciją.
Vienintelis lovytės minusas tas, kad esant turbulencijai, negalima joje palikti kūdikio. Ačiū, Dievui, skrydžio metu tokia situacija pasitaikė tik kartą, bet dukrytė ne itin gerai sureagavo į miego trikdžius, nes išsitraukus iš lovytės, buvo liepta iškart ją prisegti diržu prie manosios apsaugos. Spėkit, ar vaikas nepabudo?
Jei vaikui daugiau nei 2 metai ir jam jau reikia atskiro bilieto, siūlyčiau pasiimti autokėdutę. Gal ir nelabai praktiška, bet bus tiek vaikui, tiek jums patogiau.
Kūdikiams radau nerealų miego sprendimą lėktuve: https://flyebaby.com. Čia tuo atveju, jei lėktuve nebėra laisvų lovelių (angl. baby bassinet).
Kalbant apie pakilimo momentą, buvau nupirkusi mažajai vaikiškų sulčių (nes jau nuo metukų jos nebemaitinu). Su džiugesiu jas gėrė, bet ne todėl, kad ausis skaudėtų, ne, tokios bėdos nebuvo. Tiesa, antram skrydžiui sulčių buteliuko nebeliko, tad mažajai dėl visa ko daviau čiulptuką, pateptą šiek tiek su „Kamistad” tepaliuku, nes jai tuo metu dygo mažiausiai 4 dantys, tarp jų ir krūminiai. Tada šis ritualas padėjo ne tik dantukams, bet ir kilimo įtampai numalšinti, jei ji tokia buvo.
ADAPTACIJA. Į Niujorką atvykome 18 val. vietos laiku (Lietuvoje 23 val.), tad mažoji jau saldžiai miegojo. Tačiau palikus oro uostą, kuriame po atvykimo mažiausiai praleidome 2 valandas (dėl eilių muitinėje), nuo dienos šviesos ji pabudo. Pirmąjį pusvalandį neištarė nė garso, sunkiai suprato, kas vyksta, tačiau po gero valandėlės, kai pasiekėme laikinus namus, mažoji elgėsi įprastai. Kasdien ji keldavosi 6 val. ryto vietos laiku, kas mūsų labai nedžiugino, bet nepaisant to, galima sakyti, kad adaptacija buvo puiki. Miegoti ji eidavo 20 val., tad dar likdavo laiko pokalbiams ir arbatai.
VEŽIMĖLIS. Vilniaus oro uoste mes puikiai naudojomės skėtuku (pasiskolinome HAUCK firmos, bet nerekomenduoju, labai nepatogus), tačiau tiek Helsinkyje, kur buvo persėdimas, tiek atvykus į Niujorką mes jo negavome. Na, atgavome po 2 valandų, kai tuo tarpu mažoji visąlaik miegojo man ant rankų, kas, patikėkit, man buvo didelis iššūkis. Esmė tokia, kad vežimėlio nereikia priduoti į bagažo skyrių, jį atiduodi tik lipdamas į lėktuvą, bet kai jau nori jį atsiimti, turi laukti prie visų lagaminų, o jei tavo skrydis sujungtas, tai jo išvis negauni. Labai norint gali išsireikalauti, bet mūsų atveju persėdimai truko po 1 valandą, tai nebūtume spėję to padaryti. Todėl aš rekomenduočiau su savimi turėti nešynę.
INFRASTRUKTŪRA. Jau minėjau, kad šie miestai nedraugiški mažyliams. Kodėl? Todėl, kad metro nėra liftų (dažniausiai nėra), o kartais tekdavo vežimą nešti ne 50 ir ne 100 laiptelių, o gauti automobilinę kėdutę (kalbu apie taksi ar nuomojamą automobilį) – sunkus uždavinys. Jau nekalbu apie mases žmonių, kurie lekia, skuba ir mažieji jiems nelabai įdomūs. Jei vaikas nemėgsta būti vežime (kaip mūsiškė), išsitraukti jos bet kur negali, nes tiesiog neberasi žmonių minioje, o rasti parkų ar žaidimų aikštelių be plano beveik neįmanoma.
APGYVENDINIMAS. Viešbučiai mums buvo per didelė prabanga, tad nakvynės vietą rinkomės per AIR B&B. Būtume viskuo patenkinti, jei lovos būtų buvusios didesnės. Tiek Niujorke, tiek Vašingtone vargiai tilpome dviese, ką jau kalbėti apie vaiką, miegantį per vidurį. Tokios prabangos kaip lovytė neturėjome, tad teko suktis iš padėties: iš fotelių konstravome lovos prailginimą. Iš bėdos tą savaitę buvo galima miegoti.
Kitas niuansas tas, kad nors šeimininkus buvome informavę, kad keliaujame su mažu vaiku, po vizito jie neliko labai patenkinti, nes rado kažkur trupinių, kurių mes tiesiog nepastebėjome! Juk vienerių vaiko nesugaudysi, kuriame kampe jis trupina… Tiesiog turėkite tai minty, jei nenorite sulaukti nekokių atsiliepimų AIR B&B sistemoje.
MAISTAS. JAV labai populiarios „ELLA’S KITCHEN” tyrelės, kurių galima įsigyti ir Lietuvoje. Aš asmeniškai patenkinta jų kokybe, bet mažoji jų jau senokai nebevalgo. Tad papildomų tyrių iš Lietuvos rekomenduoju nesivežti.
SAUSKELNĖS. Čia priešingai nei su tyrelėmis. Aš jau antrąkart nepasimokau iš savo klaidų. Nepaslaptis, kad „Pampers” užvaldė didžiąją dalį pasaulio, bet tikiu, kad yra tokių vaikų kaip manoji, kuriuos beria nuo šių sauskelnių! Ir kaip tyčia, net JAV, kur visko pasirinkimas yra labai didelis, sauskelnėms tai negalioja. Didžiausiame prekybos centre galėjau rinktis iš „Pampers” arba… „Pampers”. Tik vaistinėje radome kažką, kas skirta superjautriai odai…Bet ir tai mažoji grįžo su žaizdelėmis. Tad jei jūsų vaiko oda specifinė, tokiais dalykais kaip sauskelnės ir drėgnos servetėlės apsirūpinkite Lietuvoje, pirkite tai, kas jau pažįstama. Nes kaip bebūtų, kelionėse vaiko užpakalis šunta labiau, nes tiesiog nėra galimybės sauskelnių keisti labai dažnai, o jei dar ir karša…
VAISTAI. Vežėmės kremą nuo iššutimo, Paracetamolio žvakučių, gerųjų bakterijų pilveliui ir tepaliuką dantims.
VOVERĖS. Jos kaip balandžiai pas mus. Saugokite mažuosius, kad nesiartintų prie jų per arti. Jos mėgsta dėmesį, maistą, bet yra neprognozuojamos.
SKRYDIS ATGAL. Tik įsigiję bilietus džiaugėmės, kad atgalinis skrydis – naktinis, svajojome, kaip visi ramiai miegosime…Bet buvo baisu. Lovytės šįkart niekas nesiūlė, nes nebuvo vietų. Tad mažąją daugiau kaip 7 valandas turėjau laikyti ant rankų. Nesiskųsiu, kokia buvo baisi naktis, bet nerekomenduoju to kartoti.
LANKYTINOS VIETOS. Mažas vaikas labai daug kur sutrumpina eiles. Tik ne oro uoste (Niujorko – J.F. Kennedy), ten niekam neįdomu, jūsų vaikas mažas ar didelis, jų vienas ar keturi.
Grįžom tikrai labai pavargę, nes kelionė buvo ne poilsinė. Bet jei vėl reiktų rinktis, nieko nekeistume. Kelionės „veža“! Vaikai irgi.
BENDROS REKOMENDACIJOS
Rinktis skrydžius dienos metu
Vaikučiui nupirkti/pagaminti naujų žaisliukų (nebrangių, mažų, nedaug sveriančių) ir juos pirmąkart parodyti tik skrydžio metu.
Turėti su savimi nešynę
Sauskelnes ir drėgnas servetėles įsigyti Lietuvoje (jei vaiko oda jautri)
Esant galimybei, turėti kelioninę lovelę (ne maniežą, per sunkus). Rekomenduoju Koo-di kelioninę lovytę.
