Į darželį sūnų išleidžianti mama abejoja, ar atskleisti pedagogams, kad jos sūnus turi autizmo bruožų. Mama jaudinasi, kad sužinojus diagnozę, į jos vaiką iš anksto bus žiūrima nepalankiai.
Giedrė klausia:
„Auginu 3,5 metų sūnų, kuriam nustatytas lengvas autizmo laipsnis. Tie, kuriems aš nesu sakiusi apie tai, gal ir nesuprastų patys.
Berniukas kiek uždaresnis, turi tam tikrų savo nusistatymų, kurių laikosi, bet kalbos raida kaip ir įprasta.
Šį rudenį leisiu jį į darželį, ir galvoju, kad apie tai nutylėsiu, nesakysiu darželyje. Man atrodo, kad požiūris į autistus nėra teigiamas, deja, pedagogų irgi.
Rašau jums, nes šiek tiek abejoju savo sprendimu. O gal padėtų pokalbis apie autizmą – auklėtoja kreiptų ypatingą dėmesį ir būtų geriau? bet man atrodo, kad jos neturi įgūdžių ir žinių apie tai.
Nežinau, kaip pasielgti. Kiekvienas vaikas kažkuo ypatingas, savotiškas – vienas judresnis, kitas labai jautrus, trečias dar kokių keistenybių turi. Aš ir šiaip daug kam nesipasakoju apie autizmo diagnozę. Bijau reakcijų”.
Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantė Rasa Kardaitė -Vėlyvienė, www.ipi.lt.
Miela, Giedre, palietėte skaudų klausimų tiek jums pačiai, tiek pedagogams, tiek visuomenei. Panašu, kad visi išgyvena daug sunkumų susidūrus su „diagnozėmis”.
Jau dabar vis labiau ir aktyviau kalbama, kad diagnozė – tai dar ne viskas. Nepageidautina kabinti „etiketes”, kad vaikas su diagnoze ir jį „nurašyti”. Todėl jūsų nerimas labai suprantamas.
Mano manymu, diagnozė labiau reikalinga tam, kad galėtumėme atsigręžti į vaiką ir į jo poreikius. Reikalinga tam, kad galėtumėme geriau suprasti kaip ir kokiu būdu mes galime tokiam vaikui padėti, kad jis augtų laimingas ir jaustųsi sugebantis. Pedagogai taip pat labai stengiasi padėti vaikams su tokiomis diagnozėmis.
Labai gaila, bet negaliu jums pasakyti, ką tiksliai jūs dabar turite daryti, sakyti ar nesakyti apie diagnozę darželyje. Jūs pati geriausiai žinote, kad ir turite abejonių. Galiu tik išsakyti savo nuomonę, kad pedagogams svarbu žinoti vaiko ypatumus, apie kuriuos jūs galite užsiminti auklėtojoms. Nevardinant diagnozių.
Galite išsakyti savo baimes ir į ką rekomenduotumėte atkreipti dėmesį. Taip palengvintumėte joms užduotį užmegzti kontaktą su vaiku, ir tokiu būdu jūsų vaikui ir vaiko pedagogams lengviau būtų įsitraukti į bendrą veiklą.
Miela Giedre, taip pat jums svarbus palaikymas tokių pačių šeimų, kurios tikrai supranta, ką tai reiškia. Jų palaikymas jums būtų didelis pastiprinimas. Todėl manau, būtų tikslinga susirasti bendruomenes, kuriose galėtumėte būti laisva, išgyventi tikruosius savo jausmus, neslėpti ir būti atvira.
Stiprybės ir sėkmės.
