Vaikai ir saikingas saldumynų vartojimas: ar ši misija įmanoma? Šį klausimą užduoda palankaus sveikatai maisto technologė Raminta Bogušienė ir straipsnyje pateikia savo įžvalgas, kaip tėvams susidoroti su amžina saldumynų problema šeimoje.
Praėjo laikai, kai cukraus pilni saldėsiai buvo vartojami tik didelių švenčių metu. Cukraus suvartojimas vis auga ir tapo kasdienės mitybos dalimi. Tie patys tėvai, kurie vaikystėje mums sakė, kad „nuo cukraus dantukai genda”, dabar tarsi pamiršę duoda savo anūkams kosminius kiekius saldumynų ne tik švenčių proga, o bruka juos kaip kasdienę vartojimo prekę. Nors ir šiuolaikinės mamos neretai teigia: „Juk vaikystė turi būti saldi”. Taip. Tačiau, kokią žinutę gauna vaikas, kai džiuginamas iš parduotuvės pirktu sveikatai nepalankiu saldainiu dažniau nei mamos keptu pyragu?
Su saldumynais gaunama ne vien cukrus
Dažnu atveju saldumynai yra ne tik labai riebūs, bet ir „prikimšti” hidrintų riebalų, kurie siejami su daugeliu šio laikmečio ligų ir randami faktiškai 90 proc. prekybos centruose parduodamų konditerinių gaminių sudėtyje. Prekybos centruose siūlomi saldumynai dažniausiai neturi vertingų maistinių medžiagų, o tik pridėtinio rafinuoto cukraus, maisto priedų, kurie augančiam organizmui ne tik kad nereikalingi, bet ir žalingi. Tai tiesiog vadinamosios tuščios kalorijos, tušti angliavandeniai, kurie dažniausiai suvartojami sveikatai palankaus maisto sąskaita.
Skeptikai pasakytų: „Angliavandeniai, o iš jų cukrūs, būtini ne tik augančiam organizmui, bet ir suaugusiajam, juk tai energijos šaltinis”. Tiesa, kad angliavandeniai turi sudaryti didžiąją dalį su maistu gaunamų maistinių medžiagų. Tačiau būtina pasirinkti ne menkaverčius, o sveikatai palankius angliavandenius, tada jų suteikta energija išliks ilgesnį laiką, jie nealins organizmo staigiu gliukozės šuoliu kraujyje, taip pat gausime vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų.
Natūraliai produkte esančio cukraus kiekis yra būtinas sveikatai, riboti reikia tik pridėtinį cukrų.Raminta BOGUŠIENĖ
Vaikų maitinimo apraše nurodyti tam tikri maisto priedai (E 129, E 133, E 110, E 102, E 200 ir t.t.), kurių neturi būti vaikų maitinime. „Iš dalies hidrinti” riebalai vaikų maitinime ugdymo įstaigose irgi uždrausti. Ribojamas pridėtinis cukrus gėrimuose ir gaminamuose patiekaluose, jo kiekis neturi viršyti 5 gramų 100 gramų produkto. Maisto produktų gamintojams, gaminantiems masinės gamybos produktus, skirtus prekybos centrams, šis teisės aktas nėra taikomas, nors šiuos maisto produktus valgo tie patys vaikai. Žinoma, gamintojai gali pasinaudoti gerąja praktika ir nedėti šių maisto priedų, dėti mažiau cukraus nei įprastame maisto produkte. Vartotojas turėtų aiškiai atpažinti tokį maisto produktą. Todėl rinkoje būtinas sveikatai palankių maisto produktų žymėjimas pagal „Sveikos mitybos standarto” kriterijus, kurie sukurti mano iniciatyva ir įvertinti sveikatos srities profesionalų kaip sveikintina idėja įdiegti rinkoje sveikatai palankius patiekalus, kuriuose vienas iš kriterijų yra ne daugiau 5 gramai 100 gramų pridėtinio cukraus.
Pridėtinis ir natūraliai esantis produkte cukrus nėra vienas ir tas pats
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja riboti cukrų, papildomai įdėtą į maistą, įskaitant medų ir sultis. Tačiau natūraliai maiste esančio cukraus, pavyzdžiui, vaisiuose, ribojimo PSO rekomendacijose nenurodoma. Sveikatai palankūs saldumynai – angliavandeniai, gaunami iš šviežių ir džiovintų vaisių, nerafinuotų grūdinių kultūrų. Galima gaminti ne tik saldainius, keksiukus, pyragus, bet ir sveikatai palankius tortus. Suvartojami saldumynai bus ne tik energijos šaltinis, bet taip pat bus skanūs vaikams, ir jie patirs valgymo malonumą, o gal net pasisems gerų emocijų gamindami kartu su mama.
Būtina pabrėžti, kad pridėtinis cukrus gali būti ne tik rafinuotas baltas cukrus, bet taip pat gliukozės sirupas, rudas cukrus, nerafinuotas rudasis cukrus, medus ir pan. Šie cukrūs turi būti vartojami ir jų pridedama į produktus taip pat saikingai. Žinoma, kuo mažiau perdirbtas maisto produktas, pavyzdžiui, medus, nerafinuotas cukrus, agavų sirupas, tuo geriau mūsų organizmui, nes, be cukraus, gaunama dar ir vertingų medžiagų – vitaminų, mineralinių medžiagų, fermentų ir pan.
Ne visi mokslininkai vienodai sutaria dėl cukraus poveikio mūsų organizmui. Vis dėlto visi sutinka, kad pridėtinio rafinuoto cukraus mums iš tiesų nereikia, nors galime jį vartoti neviršydami Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamo kiekio: suaugusiems – apie 25 g (mažiau nei 6 arbatinius šaukštelius) ir vaikams – ne daugiau kaip 12 g (3 arbatinius šaukštelius) per dieną, t. y., pridėtinis cukrus gali sudaryti iki 5 proc. visų gaunamų kalorijų.
Pavyzdžiui, jei vaikas suvalgo per dieną 100 g saldainių (apie 40 g cukraus), 1 valgomąjį šaukštą kečupo (apie 4 g cukraus), 100 g duonos (4-8 g cukraus), išgeria stiklinę gazuoto saldaus gėrimo (apytiksliai 10 šaukštelių cukraus), tai reikštų, kad PSO rekomenduojamas pridėtinio cukraus kiekis vaikams per dieną viršijamas apie septynis kartus.
Rekomenduojamo cukraus kiekio viršijimas nėra palankus sveikatai ir laikomas viena iš civilizacijos ligų priežasčių, tokių kaip nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir vėžys. Tyrimų duomenys rodo, kad suaugusieji, kurie suvartoja mažiau cukrų, turi mažesnį kūno svorį, o cukrų kiekį padidinus, padidėja ir kūno svoris. Be to, tyrimai rodo, kad vaikai, kurie suvartoja daug saldintų gėrimų, dažniau turi antsvorio arba yra nutukę, negu vaikai, kurie tokių gėrimų vartoja mažai.
Sveikatai palankūs saldumynai – angliavandeniai, gaunami iš šviežių ir džiovintų vaisių, nerafinuotų grūdinių kultūrų. Galima gaminti ne tik saldainius, keksiukus, pyragus, bet ir sveikatai palankius tortus.Raminta BOGUŠIENĖ
Nuo š. m. gruodžio 13 d. vartotojai galės analizuoti maistingumo deklaracijas ant produktų pakuočių, kuriose bus nurodoma bendras angliavandenių kiekis ir išskirtinai cukrų kiekis. Atkreipkite dėmesį, kad tai pridėtinio cukraus ir natūraliai produkte esančio cukraus kiekis. Pastarojo vartojimas yra sveikatai būtinas, o riboti reikia tik pridėtinį cukrų, kurio kiekio maisto produkte vartotojas negali sužinoti iš ženklinimo etikečių. Gamintojai deda cukrų ne tik kaip konservuojantį maisto ingredientą, bet, svarbiausia, saldus skonis vilioja pirkėjus ir pardavimai auga. Juk cukrų deda ne tik į saldumynus, pieno produktus, bet ir į sūraus skonio gaminius – kasdienę mūsų duoną, pomidorų padažą, žuvį, mėsos gaminius, prieskonių mišinius, gaiviuosius gėrimus, nektarus, vaikų iki trejų metų maistą. Taip viršyti rekomenduojamas normas labai paprasta. Paradoksas: valgau sūriai, o gaunu cukraus dozę. Taip iškreipiamas natūralus skonio suvokimas.
Saldumynai kenkia sveikatai, ypač vaikų dantims
Per didelis cukraus suvartojimas lemia ne tik nutukimą, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligas ateityje, bet ir vis didėjantį ėduonies ir dantų ligų paplitimą tarp jaunesniojo amžiaus vaikų. Lietuvoje nuo dantų problemų kenčia kas antras trejų metų sulaukęs vaikas ir net 90 proc. šešiamečių vaikų turi sugedusius dantis.
„Ne viena epidemiologinė studija nurodo, kad ėduonies paplitimas yra didesnis tarp daug cukraus vartojančių vaikų. Daugybė mokslininkų taip pat remiasi tyrimais, patvirtinančiais, kad apribojus saldumynų vartojimą, dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas sumažėjo. Cukraus ribojimas mažiems vaikams yra svarbi pirminės ėduonies prevencijos užduotis, taip pat būtina bendros sveikatos būklės sąlyga”, – teigia iniciatyvos „Saldumynai šeštadieniais” bendraautorė ir vaikų odontologė Rasa Račienė.
Prieš kelerius metus atlikus tyrimą viename Lietuvos regionų, paaiškėjo, kad net 51 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų saldumynus valgo kasdien, o beveik 43 proc. juos vartoja 2-3 kartus per savaitę (šaltinis: Julija Zelionkaitė. Marijampolės miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ir burnos higienos būklė, bei tėvų nuomonė apie jų vaikų burnos sveikatą. 2010).
Ką daryti, kad pridėtinio cukraus suvartojimas būtų mažesnis?
Žinoti yra viena, o realiai įgyvendinti – kas kita, juk neizoliuosime vaikų nuo prekybos centrų ir spalvingų etikečių. Vaikui neuždrausime eiti į gimtadienius ar prie mokyklos esančiame greito maisto restorane pirkti sveikatai nepalankaus maisto. Nuvažiavę pas močiutę juk leisime valgyti ir saldainius, tortą ar pyragaičius. Drausti galime, bet ką pasieksime? Mums paauglystėje taip pat daug ką draudė, saugojo nuo žalingų įpročių, ir kas iš to? Ar neparagavome? Žinoma, kad taip, juk draudžiamas vaisius – dar skanesnis. Ar kas nors ugdė, rodė pavyzdį, plėtė akiratį ir didino mūsų paauglių sąmoningumą? Ne, buvo tik draudimai, kurie turėjo tik atvirkštinį efektą. Praėję visą kelią patys atsirinkome ir priėmėme sau teisingus sprendimus. Mūsų kelias buvo akiračio plėtimas per patirtis.
Tikrai liūdina, kai vaikams, sulaukusiems vos metukų ar dviejų, suaugusieji siūlo saldainių. Sakoma, juk nė vienas vaikas neužaugo be saldainių – sutinku, bet ar reikia siūlyti?Raminta BOGUŠIENĖ
Tikrai liūdina, kai vaikams, sulaukusiems vos metukų ar dviejų, suaugusieji siūlo saldainių. Sakoma, juk nė vienas vaikas neužaugo be saldainių – sutinku, bet ar reikia siūlyti? Kodėl vaikai džiuginami parduotuvėse pirktais saldainiais, o ne mamų ar močiutės keptais pyragais? Mūsų senoliai neturėjo tokio pasirinkimo ir džiugindavo savo ruoštais desertais, kurie ne tik buvo sveikatai palankesni, bet perteikdavo meilės jausmą. Juk visi norime ir linkime vieni kitiems sveikatos, tad neatsakingas elgesys tikriausiai aiškintinas žinių ir pasirinkimo trūkumu. Potraukis cukrui yra dažniausiai formuojamas nuo kūdikystės, ir tai tampa įpročiu su tam tikrais priklausomybės požymiais ateityje.
Pirkdami prekybos centruose ieškokite kartu su vaikais sveikesnių alternatyvų. Gaminkime, valgykime kartu su vaikais. Gamindami pasakokime apie maisto sudėtį ir jo svarbą mūsų organizmui. Ne tik mokykime vaikus, bet mokykimės iš jų maisto ragavimo subtilybių. Nesugadinkime jų įgimto saikingumo ir alkio jausmo pajautimo, kišdami menkaverčius saldumynus kaip kasdieninę vartojimo prekę. Ką daryti, jei taip jau atsitiko? Raskime išeitį ne drausdami saldumynus, o rodydami pavyzdį: mes, suaugusieji, saldumynus kartais valgome, bet pasimėgaudami. Tai padės vaikams suvokti, kad saldumynai nėra „uždraustas vaisius”, o juos galima valgyti – retai, bet išgyvenant ragavimo malonumą. Toks elgesys neugdys kaltės jausmo, nevers slapstytis nuo tėvų, o bus sąmoningo valgymo pamokos nuo pat mažumės. Vaikas augs sąmoningas valgytojas ir prastos kokybės menkaverčių saldumynų ar kito „ne maisto” tiesiog valgys retai arba atsisakys apskritai.
Idėja: pasigaminkime kartu su vaikais sveikatai palankių morkų keksiukų.
Sutarkuokime morkas (dalį sulčių galima išgerti, o išspaudas panaudokime visas), šviežias datules ir bananus sumalkime. Viską sumaišykime įberdami Ceilono cinamono ir porą šaukštų aliejaus. Kitame inde kukurūzų ir grikių miltus sumaišykime su kepimo milteliais. Abiejų indų turinį sumaišykime iki tirštesnės nei grietinės konsistencijos masės. Sudėję masę į keksiukų formas apibarstykime sezamo sėklomis. Kepkime ne aukštesnėje nei 170 laipsnių Celsijaus temperatūroje apie 20-30 min. Į masę galime dėti ir kiaušinių.
Vaikų odontologai ir sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė ragina visas Lietuvos šeimas riboti saldumynų vartojimą bei pasinaudoti Skandinavijos šalių praktika, kur daugelyje šeimų ir vaikų ugdymo įstaigų saldumynų vaikams duodama tik vieną dieną per savaitę. Šiuo tikslu sukurta iniciatyva „Saldumynai šeštadieniais”, socialiniame tinkle „Facebook” kuriama bendruomenė. Iniciatyvą palaiko socialinio tinklo „Facebook” bendruomenė „Sveikos mitybos standartas”, vaikų gydytojai ir sveikos gyvensenos propaguotojai.
