Gripo epidemijos metu patartina ne tik kruopščiai laikytis higienos taisyklių, dažnai plautis rankas, vengti su mažais vaikais viešų vietų, kur tikimybė užsikrėsti didesnė, bet ir atidžiai žiūrėti, ką valgote.
Kaip galime namuose pastiprinti vaiko imunitetą šaltuoju metų laiku, kad jis būtų atsparesnis virusams ir nesirgtų? Neskubėkime lengva ranka pirkti maisto papildų, geriau pirmiausia atidžiai rinkimės, ką valgome patys ir duodame savo vaikams. Subalansuota mityba, pakankamas reikalingų medžiagų kiekis joje stiprina vaiko organizmo galias kovojant su nematomais priešais – virusais.
Svarbusis vitaminas C itin reikalingas šaltuoju metų laiku. Organizme jis veikia kaip antioksidantas. Šaltuoju metų laiku stenkitės, kad vaiko mityboje netrūktų maisto produktų, kurie turi daug vitamino C. Daugiausia vitamino C turi vaisiai ir daržovės. Vienas iš tokių produktų – kivis. Taip pat vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, papajose, manguose, obuoliuose, pomidoruose, brokoliuose. Žiemą verta nepamiršti ir raugintų kopūstų, burokėlių. Vitamino C daugiausia išlieka valgant žalius vaisius ir daržoves. Jei daržoves planuojate apdoroti, rinkitės jų virimą arba paruošimą garuose, o ne kepimą.
Kitas vitaminas, kuris be galo svarbus siaučiant peršalimo ligoms, yra vitaminas E. Vitaminas E priklauso vadinamiesiems antioksidantams, tai yra medžiagoms, kurios saugo organizmą nuo pavojingųjų laisvųjų radikalų. Taip pat jis slopina prostaglandinų, kurie slopina žmogaus imunitetą, susidarymą. Vitamino E yra tokiuose produktuose, kurie yra nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltiniai. Vitamino E gauname valgydami šiuos maisto produktus: pilno grūdo kultūros (kviečiai, avižos, miežiai ir kt.), saulėgrąžų sėklos ir aliejus, migdolai, riešutai, avokadai, špinatai, rudieji ryžiai, kiaušiniai.
Šis mikroelementas dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų. Kiekvieną dieną gaudamas pakankamą kiekį cinko, organizmas tampa atsparesnis virusų ir bakterijų poveikiui. Cinkas svarbus gyjant žaizdoms bei organizmui kovojant su infekcija. Cinko galima rasti šiuose maisto produktuose: jautienoje, vištienoje, žuvyse, kiaušinio trynyje, grikiuose, migdoluose, riešutuose, žirniuose, rugiuose, pupelėse, bulvėse, morkose.
Omega – 3 riebalų rūgštys
Skiriamos dvi riebalų rūšys: „gerieji” riebalai, turintys mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, ir „blogieji”, turintys sočiųjų riebalų rūgščių. Viena iš svarbiausių „gerųjų” riebalų dalių – polinesočiosios riebalų rūgštys, dar vadinamos nepakeičiamosiomis riebalų rūgštimis – omega 3 ir omega 6. Šių riebalų rūgščių organizmas negali pasigaminti iš kitų riebalų rūgščių, todėl privalo jų gauti su maistu. Jų yra motinos piene, žuvyje (labai daug – žuvų taukuose), mėsoje, kepenyse, kiaušinių tryniuose.
Česnakas
Liaudies medicinoje česnakas naudojamas peršalimo ligų profilaktikai, imuniteto stiprinimui, taip pat slogai, bronchitui, gripui gydyti. Česnakas dėl savo savybių vadinamas natūraliu antibiotiku. Česnakuose yra stiprių fitoncidų, sudarytų iš lakiųjų medžiagų. Česnakai efektyviai gydo ir didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms.
Išsamų straipsnį apie česnako galias ir kaip jį panaudoti imuniteto stiprinimui, skaitykite čia.
Ekspertai tvirtina, kad ežiuolė (Echinacea) gali būti itin naudinga tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Manoma, kad veikliosios ežiuolėje esančios medžiagos, vadinamos fenoliais, nuo peršalimą sukeliančių virusų apsaugo stiprindami imuninę sistemą.
Imbiero sudėtyje yra vitaminų A, C, E, B, magnio, kalio, fosforo, silicio, geležies, natrio, kalcio, cinko. Imbieras yra gerai žinomas dėl savo priešuždegiminio poveikio. Kasdien vartojamas imbieras padeda sustiprinti organizmą siaučiant peršalimui ar gripui. Imbiero sudėtyje yra gausu cinko, chromo ir magnio, kurie stimuliuoja kraujotaką, o tai reiškia, kad sušildo ir padeda kovoti su infekcijomis.
