53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Naktimis šlapinasi į lovą: svarbu žinoti

Naktimis šlapinasi į lovą: svarbu žinoti

Dienomis jūsų mažylis kuo puikiausia išbūna be sauskelnių, tačiau naktimis viskas klostosi ne taip sklandžiai? Nėra reikalo pernelyg nerimauti, nes dažniausiai šios problemos išaugamos.

Šlapių naktų priežastys

Kiekvienas vaikas vystosi skirtingai, kai kurie labai greitai išmoksta su tuo susitvarkyti, kitiems tai užtrunka ilgiau. Vėliausiai nuo penktų gyvenimo metų tai pavyksta daugumai – kai užsinori šlapintis, vaikas atsibunda. Tačiau dauguma, ne visi. Iki 10 procentų septynmečių ir apie 5 procentai dešimtmečių kartais naktimis šlapinasi į lovą. Nevalingas šlapinimasis (enurezė) galimas tiek dėl fiziologinių, tiek dėl psichologinių priežasčių. Apie tai galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu vaikas dar niekada ilgesnį laiką naktimis neišbuvo sausas. Galimos tokios enurezės priežastys:

Paveldėtas polinkis

Jeigu kuris nors iš tėvų naktimis šlapindavosi į lovą, tuomet net 43 procentais didėja rizika, kad ir vaikui taip bus. Jeigu ta pati problema vaikystėje kankino ir tėtį, ir mamą, tuomet naktinio šlapinimosi rizika vaikui išauga iki 80 procentų. Be paveldėto polinkio tėra tik 15 procentų vaikų, kurie naktimis šlapinasi į lovą.

Ypač gilus miegas

Naktimis į lovą besišlapinančių vaikų tėvai dažnai pasakoja, kad atžalas ypač sunku pakelti. Tai patvirtino ir miego laboratorijose atlikti tyrimai: buvo nustatyta, kad nepaisant pilnos šlapimo pūslės, vaikai nenubunda. Jie paprasčiausiai pramiega kūno siunčiamus signalus.

Sulėtėjęs nervų vystymasis

Vaikų nervų sistema dar nėra visiškai subrendusi, todėl miego metu jie gali nepastebėti, kad šlapimo pūslė prisipildė. Mažylių šlapimo pūslė išsituština be sąmoningos kontrolės.

ADHS didina šlapinimosi į lovą tikimybę

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad apie 30 procentų aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (angl. attention deficit hypreactivity disorder, ADHS) turinčių vaikų naktimis šlapinasi į lovą. Kontrolinėje grupėje be šio sutrikimo naktimis šlapimo nelaikė tik apie 10 procentų vaikų. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą turinčių vaikų smegenyse sutrikęs nervinių impulsų perdavimo mechanizmas. Žarnyno ir šlapimo pūslės perduodami signalai nepasiekia smegenų taip, kaip turėtų. Rezultatas – nepaisant pilnos pūslės, vaikai miega toliau.

Per maža šlapimo pūslė

Kai šlapimo pūslė yra per maža. Viena vertus, tai gali būti nulemta genetinių priežasčių. Kita vertus, vaikai per mažai geria ir šlapimo pūslė nesitreniruoja. Ji nėra tokia didelė, nes jos nepasiekia didesnis kiekis skysčio. Šlapimo pūslės tūrį galima apskaičiuoti taip: metų skaičių dauginame iš 30 mililitrų. Taigi, į penkerių metų vaiko pūslę gali tilpti 150 mililitrų skysčio. Lygiai tiek, kiek telpa į mažą jogurto indelį.

Antidiuretinio hormono trūkumas

Nors naujagimiai dienomis ir naktimis šlapinasi taip pat dažnai, vėliau naktimis šlapimo išsiskyrimas sulėtėja trečdaliu. Ramybę naktimis garantuoja antidiuretinis hormonas. Vaiko organizmas pirmiausiai turi išmokti išskirti šį hormoną, kuris kontroliuoja vandens balansą organizme.

Klaidingi gėrimo įpročiai

Vaikai, kurie iki pietų geria mažai, o popiet jaučia troškulį, naktimis į lovą šlapinasi dažniau. Todėl reikėtų tris ketvirtadalius skysčių, kurių reikia organizmui per dieną, suvartoti iki 17 valandos. Geriausiai rinktis nesaldžius gėrimus, nes daug cukraus turintys gėrimai kaupiasi organizme ir pasišalina naktį.

Organinės problemos

Šlapinimosi į lovą priežastimi taip pat gali būti šlapimo pūslės uždegimas ar pirmieji diabeto požymiai. Galimas ligas greičiausiai nustatyti gali vaikų gydytojas.

Psichikos veiksniai

Kai kurie mažyliai į lovą šlapinasi dėl to, kad sielvartauja. Pavyzdžiui, kai skiriasi tėvai, laukia persikraustymas ar miršta senelis. Tačiau tokiu atveju baimintis nereikėtų. Kai pirmasis skausmas atlėgsta, vaikai išmoksta susidoroti su situacija ir naktimis lova išlieka sausa.

Jeigu nerimaujate dėl to, kad vaikas ryte pribunda šlapioje lovoje, kreipkitės į gydytoją, kuris skirs reikiamus tyrimus ir nusiųs pasikonsultuoti su nevalingą šlapinimąsi gydančiais specialistais – nefrologu, urologu, neurologu ir kt.

Mano išsaugoti straipsniai