Kokie yra vaikų dantų priežiūros ypatumai skirtingais amžiaus tarpsniais? Išsamus straipsnis, kurio autorė – gydytoja vaikų odontologė doc. dr. Vilma Brukienė.
Tėvai turi suprasti, kad tai, ar jų vaikų dantys bus sveiki, ar pažeisti ėduonies, daugiausia priklauso nuo jų pačių pastangų. Ne atsitiktinai dantų ėduonis ir apydančio ligos vadinama elgsenos ligomis. Kitaip tariant, jos yra netinkamos žmogaus elgsenos pasekmė. Dantų ėduonį dažniausiai sukelia apnašos ir jose esantys mikroorganizmai. Todėl svarbiausia jas pašalinti. Dantis valant šepetėliu ir pasta burnoje sumažėja mikroorganizmų, pašalinami maisto likučiai ir apnašos. Taip ne tik mechaniškai pašalinamos apnašos, bet ir fluoridai patenka ant danties paviršiaus.
Vis dar diskutuojama, kaip dažnai derėtų valyti dantis, tačiau įrodyta, kad du kartai per dieną yra optimalus variantas ir dažnesnis valymas nedaug pagerina burnoshigienos būklę. Valyti dantis šepetėliu ir dantų pasta rekomenduojama vakare prieš miegą ir dar kartą bet kuriuo kitu dienos metu.
0-3 metų amžiaus vaikai
Svarbu, kad elementarios burnos higienos procedūros būtų atliekamos jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Rekomenduojama valyti ir masažuoti dantenas dar neišdygus dantims, kad pieniniams dantims dygti susiformuotų sveika, švari aplinka. Tik pasirodžius pirmajam dantukui būtina sudrėkintos marlės gabalėliu nuo jo valyti apnašas. Tai, žinoma, turėtų atlikti tėvai ar globėjai. Pirmaisiais gyvenimo metais nebūtina naudoti dantų šepetėlio, nebent taip patogiau tėvams.
Vėliau, siekiant užtikrinti gerą burnos higieną, reikėtų tinkamai parinkti higienos priemones. Dantų šepetėlio dydis turi atitikti vaiko amžių ir rankos dydį. Šepetėlio šereliai turi būti iš aukščiausios kokybės sintetinio pluošto, turinčio geriausias valomąsias savybes. Tokie šepetėliai plastiškesni, ne taip greitai nusidėvi, higieniški. Vaikams rekomenduojama naudoti šepetėlius minkštais šereliais.
Daugelis vaikų mėgsta mėgdžioti tėvus ir valytis dantis patys. Tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikai nepajėgūs gerai išsivalyti dantų. Žinoma, reikia skatinti juos mokytis elementarios burnos higienos, tačiau iki 6-7 metų jų dantis turi valyti tėvai. Vaiko sugebėjimas taisyklingai išsivalyti dantis priklauso nuo rankų motorinių raumenų išsivystymo. Jaunesnių nei 8 metų vaikų rankų motorika nėra adekvati.
Tėvai turi suprasti, kad tai, ar jų vaikų dantys bus sveiki, ar pažeisti ėduonies, daugiausia priklauso nuo jų pačių pastangų.
Iki trejų metų amžiaus vaikams, kurių visi dantys yra sveiki, rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų. Jaunesniems nei trejų metų vaikams, bet jau turintiems ėduonies pažeistų dantų, taip pat neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams gydytojas odontologas gali skirti valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Tačiau reikia nepamiršti, kad vaiko dantis būtinai turi valyti tėvai. Dantų pasta reikia tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Išvalius dantis vaikas turėtų išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare prieš miegą išvalius dantis nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
3-6 metų amžiaus vaikai
Šio amžiaus vaikams, jei jų visi dantys sveiki, rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Jei vaikas turi ėduonies pažeistų dantų, taip pat neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams gydytojas odontologas gali skirti valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos ant dantų šepetėlio turėtų būti žirnio dydžio. Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pastos likučius, burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare prieš miegą išvalius dantis nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Vyresni nei 6 metų vaikai
Vyresniems nei šešerių metų vaikams, turintiems visus sveikus dantis, rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Vaikams, turintiems nors vieną ėduonies pažeistą dantį, taip pat neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams gydytojas odontologas gali skirti valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – 1-2 cm. Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pastos likučius, burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare prieš miegą išvalius dantis nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Nuo 6 iki 12 metų vietoj pieninių dantų dygsta nuolatiniai. Šis laikotarpis sutampa su amžiumi, kai vaikui rekomenduojama pradėti savarankiškai valyti dantis. Jis turi po truputį perimti atsakomybę už savo burnos sveikatą. Tačiau tėvų dalyvavimas ir kontrolė vis dar būtini. Tik užuot valę vaiko dantis, tėvai turi aktyviai stebėti, kaip jie tai daro patys. Kadangi dygstantys nuolatiniai dantys nesiekia sukandimo linijos, dantų šepetėlio šereliai nepasiekia ir neišvalo tokių dantų kramtomųjų paviršių.
Nuolat esančios apnašos yra pražūtingos tokiems nesubrendusiems, menkai mineralizuotiems dantims. Jei vaikas nesugeba šių dantų kokybiškai išsivalyti pats, tai už jį turi atlikti tėvai. Ši procedūra ypač aktuali 5-7 gyvenimo metais, kai dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys, ir 11-12 metais, kai dygsta antrieji nuolatiniai krūminiai dantys.
Taigi tėvų kontrolė ir pagalba būtina dar ilgą laiką, kol vaikas pradės savarankiškai valyti dantis. Tėvams galėtų padėti įvairios dažomosios medžiagos, išryškinančios apnašų susikaupimo vietas.
Išvalius dantis ir po to praskalavus burną dažomaisiais tirpalais arba sučiulpus tabletę, likusios ant dantų apnašos nusidažo įvairiai, priklausomai, kaip gerai išvalyta burna. Taip tėvai pastebės likusias apnašas ir padės vaikui jas nuvalyti.
Vaiko burnos sveikata priklauso nuo tėvų pastangų. Iki 6-7 metų vaikui dantis turi valyti tėvai.
Nors dantų valymas šepetėliu ir pasta yra efektyviausia bei labiausiai paplitusi burnos higienos priemonė, ją taikant negalima gerai pašalinti apnašų nuo visų danties paviršių. Ypač sunku šepetėliu nuvalyti apnašas nuo dantų kontaktinių paviršių. Viena svarbiausių pagalbinių burnos higienos priemonių yra higieniniai siūlai kontaktiniams dantų paviršiams valyti.
Vargu ar mažas vaikas sugebės taisyklingai ir efektyviai išvalyti kontaktinius paviršius higieniniu siūlu. Todėl iki 12 metų šią procedūrą turėtų atlikti tėvai. Higieninį siūlą patartina naudoti nors kartą per dieną, geriausiai po vakarienės, prieš įprastą dantų valymą arba po jo.
Burnos skalavimo skysčiai
Iki 6 metų amžiaus vaikams jokie burnos skalavimo skysčiai nerekomenduojami. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, burnos skalavimo skysčiai gali būti skiriami gydytojo odontologo kaip dantų ėduonies profilaktikos dalis.
Pirmas apsilankymas pas gydytoją odontologą
Pirmas apsilankymas pas gydytoją odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dančiui. Turint sveikatos problemų ar įvykus traumai galima atvykti ir anksčiau. Gydytojas odontologas apžiūri kūdikio burną, pataria žindymo ir bendros sveikatos klausimais. Pirmas apsilankymas – tai puiki proga vaikui susipažinti su gydytojo odontologo kabinetu, jo personalu, ir taip išvengti odontologinių procedūrų baimės.
„Buteliuko ėduonis”
„Buteliuko ėduonis” – tai daugybinio dantų ėduonies rūšis su ypač specifine etiologija. Ši būklė pasireiškia vaikams, ilgai maitinamiems krūtimi ar iš buteliuko, taip pat maitinamiems naktimis, nevalant dantų. Kenkia čiulptukai, suvilgyti meduje, cukruje ar sirupe, įvairių saldintų gėrimų vartojimas naktimis.
Tai ypač ankstyvas ėduonies pažeidimas, paprastai apimantis viršutinio žandikaulio pieninius priekinius dantis, kartais – pieninius pirmuosius krūminius dantis ar net apatinio žandikaulio iltis.
„Buteliuko ėduonis” atsiranda, kai vaikas migdomas duodant pieno ar kito cukraus turinčio gėrimo buteliuką. Tokiu pačiu būdu jis girdomas ar maitinamas krūtimi ir naktį. Vaikas užmiega, o pienas ar saldintas skystis „apgaubia” viršutinius priekinius dantis. Angliavandenių gausus skystis – ideali terpė mikroorganizmams. Be to, miegant sumažėja seilėtekis, o kartu ir nesivalo burna.
Motinos pieno laktozė tokia pat kenksminga dantims kaip ir karvės pieno, jei pienas nėra nuvalomas ir užsilaiko ant dantų paviršiaus. „Buteliuko ėduonis” progresuoja labai greitai. Prasidėjęs lūpiniame dantų paviršiuje, jis greitai apjuosia visą dantį. Iš pradžių atsiranda baltos matinės emalio dėmės. Toliau blogai maitinantis ir nesilaikant higienos baltos dėmės tampa ėduonies ertmėmis. Ėduoniui visiškai apjuosus dantį kaklelio srityje, šis lūžta ir lieka tik šaknis.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai išleido mokomąjį leidinį apie vaikų burnos sveikatą.Čia pateikiama svarbi, teisinga ir nedviprasmiška informacija apie vaikų dantų priežiūrą. Leidinį parengti padėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto dėstytojai pristatydami aktualią, tyrimais grįstą informaciją.
