„Būk atsargi, vaikeli, pavasarį nubudusios erkės būna ypač aktyvios ir piktos”, – sakydavo man močiutė. Ir, pasirodo, senolė buvo beveik teisi.
Erkės aktyvios nuo pavasario ligi rudens
Kovo-lapkričio mėnesius galima vadinti erkių klestėjimo metu. Žiemą sulindusios į dirvožemį kraujasiurbės miega. Erkės minta krauju („valgo” kartą per sezoną), todėl pavasarį išlindusios pradeda ieškoti aukos – šiltakraujo gyvūno arba žmogaus.
Pavasario ir vasaros pradžioje maitinasi jaunos erkės, vadinamosios nimfos. Jos labai mažutės, todėl net įsisiurbusias sunku pastebėti. Kitas piko laikas yra rugpjūtį ir rugsėjį, kai maitinasi subrendusios erkės. Ir jaunos, ir subrendusios erkės vienodai dažnai būna dviejų ligų platintojos. Tai Laimo ligos ir erkinio encefalito.
Pavojingos vaikams
Erkės tūno vaikų ūgio aukštyje, taigi, jiems ypač pavojingos. Erkės mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą. Aktyvi erkė paprastai tyko ant žolės stiebelio 10-20 cm aukštyje, gali būti randama iki 1 metro aukščio. Ji tikrai nekrinta nuo medžių, kaip daugelis linkę manyti. Nedidelio ūgio vaikai, ypač smalsūs ir landūs, mėgstantys ištyrinėti kiekvieną krūmyną ar žolyną, dažnai parsineša „dovanėlę”. Tačiau negalima sakyti, kad vaikai dažniausiai „pasigauna” erkę, suaugusieji vienodai rizikuoja.
Pasitaiko, kad ji įsisiurbia ne tik miške, bet ir sėdint skvere miesto centre. Vežti kūdikį vežimėlyje, tarkim, sostinės Vingio parke, tikrai yra saugu. Erkė nenusileis iš dangaus, vežimo ratais irgi neužropos. Kas kita, jei mažylį paleisite ropoti ant žemės. Eidami su vaiku pasivaikščioti į mišką, uždėkite kepurę, apvilkite marškinėlius ilgomis rankovėmis, užmaukite kojines, kelnes, kad liktų kuo mažiau nuogo kūno. Renkite šviesiais drabužėliais – taip lengviau pamatysite erkę.
Erkių namo gali parnešti ir lauke palakstęs šuo. Šunų parneštosios yra tos pačios erkės, kurios puola ir žmones. Jei ji įsisegusi, vadinasi, jau pasimaitino, taigi net nukritusi nuo gyvūno nebeįsisiurbs žmogui. Tačiau jeigu erkę šuo parnešė ant kailio ir ši neįsisiurbė, yra tikimybė ją perduoti žmogui. Gali būti, kad kambario temperatūroje ir aplinkoje neišgyvens, tačiau pasitaiko visko. Beje, šunys ir katės neserga erkiniu encefalitu.
Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti išgėrus nevirinto karvės ar ožkos pieno
Karvės ir ožkos neserga erkiniu encefalitu, bet jų pienas gali būti užkrėstas. Kaip? Įkandus erkei, virusas per kraują patenka į pieną, ligos galvijui nesukelia, bet žmogus, išgėręs nevirinto pieno, gali susirgti erkiniu encefalitu. Todėl gerti nevirintą pieną visada pavojinga. Tai nėra dažni atvejai, bet pasitaiko, kad suserga visa šeima.
Įkandus erkei svarbiausia nepanikuoti
Įsisiurbusią erkę pirmiausia ištraukite. Netepkite, nedezinfekuokite, o suėmę gyvį kuo arčiau odos ištraukite. Būna, traukiant lieka erkės dalelė. Nepanikuokite, svetimkūnis pats iškris, o tada įkąstą vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu. Įkandus erkei, deja, jokių priemonių nei prieš Laimo ligą, nei prieš erkinį encefalitą nėra. Lieka laukti. Taip, stresas tėvams didžiulis, tačiau savo vaikui galite padėti stebėdami jį.
Jeigu vaikas nebuvo skiepytas, atminkite, kad slaptasis erkinio encefalito periodas trumpas, dažniausiai 5-7 dienos (gali tęstis iki 21 d.). Ligos požymiai: pakyla temperatūra, skauda galvą, maudžia kūną. Panašiai kaip ir peršalus. Kartais net sunku atskirti, todėl tik žinant, kad buvo įkandusi erkė, galima kažką įtarti.
Užsikrėtus Laimo liga, vienas pirmųjų požymių – parausta įkąsta vieta. Be to, po dviejų savaičių nuo įkandimo kraujo tyrimas jau rodo, kad yra liga. Kraujo tyrimas erkinio encefalito požymius rodo tik tada, jei paimamas vaikui stipriai karščiuojant ne vieną dieną.
Įdomu tai, kad erkinio encefalito užkratas yra erkių seilėse ir kai ši įsisiurbia (praduria odą), tai iš karto jo ir suleidžia. O Laimo ligos užkratas slepiasi erkės žarnyne. Todėl kuo ji ilgiau įsisiurbusi, tuo daugiau galimybių perduoti bacilą. Dėl tos priežasties patariama ir nemaigyti, nespaudyti erkės, o pamačius iš karto ištraukti.
Nuo erkinio encefalito skiepijami ir maži vaikai
1-16 metų vaikai skiepijami vaikiška vakcina. Kaip ir suaugusiesiems, vieno skiepo neužtenka: antrą kartą skiepijama po mėnesio, tada po metų. O vėliau kas trejus ar penkerius metus. Imunitetas susidaro po antro skiepo praėjus dviem savaitėms, taigi maždaug šešios savaitės nuo pirmo dūrio. Todėl jeigu norite birželį saugiai ilsėtis prie ežero ar sodyboje, pasiskiepyti reikia jau balandį. Pavėlavusiesiems skiriama pagreitinta skiepų schema.
Kaip ir po kiekvieno skiepo, labai retai pasitaiko, kad vaikui vakarop pakiltų temperatūra. Tada reikia sugirdyti vaistų nuo temperatūros. Itin retai šiek tiek parausta ar patinsta dūrio vieta. Skiepų dozė leidžiama į ranką, žasto sritį arba šlaunį. Už šiuos skiepus moka patys tėvai, jie valstybės nekompensuojami.
Ar verta skiepytis?
Skiepytis ar ne, lemia šeimos gyvenimo būdas. Užkietėjusiems žvejams ar medžiotojams tokių klausimų nekyla. Jei tėvai gyvena aktyviai ir su mažu, vienų-penkerių metų vaiku plaukia baidarėmis, iškylauja palapinėse, važiuoja grybauti, pasiskiepyti reikia. Jei tėveliai sėslūs ir retai būna gamtoje, mažo vaiko iki trejų metų skiepyti gal ir neverta.
Skiepyti atžalą patartina ir tada, jei vasarą vežate į kaimą pas senelius. Arba jis ruošiasi važiuoti į vaikų poilsio stovyklą. Pastaruoju metu informacijos apie erkes ir jų platinamas ligas netrūksta, tad tėvai gana aktyviai domisi skiepais. Ypač tada, jei turi karčios artimųjų ar pažįstamų patirties.
Tiesa ir mitai
Įkandus erkei, galima tuoj pat pasiskiepyti ir yra tikimybė, kad nesusirgsi.
Mitas. Įkandus erkei, skiepai tikrai nepadės, nes reikia laiko organizmui įgyti imunitetą.
Skiepų nuo Laimo ligos nėra.
Tiesa. Pasaulyje nėra skiepų nuo Laimo ligos. Tačiau anksti (per 1-2 mėn.) pastebėjus požymius, Laimo liga sėkmingai išgydoma antibiotikais. Kitaip negu encefalitas, kuris yra virusinės kilmės ir vaistų nuo jo nėra.
