Šiais laikais nieko nebestebina trimetis, nemokantis užsisegti sagų, bet puikiai besinaudojantis planšetiniu kompiuteriu. Ne viena kūdikį auginanti mama sako, kad vienas mėgstamiausių jo „žaislų” – tėčio ar mamos mobilusis telefonas. Ar tai saugu? Apžvelkime tiesas ir mitus apie mobiliuosius telefonus ir vaikus.
Mobilusis telefonas nėra tinkamas žaislas kūdikiui.
TIESA. Žinoma, išjungtas jokių elektromagnetinių bangų nespinduliuoja, tačiau geriau vaikui žaisti žaisliniais mobiliaisiais telefonais. Vaikus greičiausiai traukia tai, kad su mobiliuoju telefonu galima ką nors nuveikti: klausytis muzikos, žaisti.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Skaitytojos gimdymo istorija: nedarykite mano klaidos
Žinomos šeimos vaikams suteikia lietuviškos kilmės vardus
Galų gale tėveliai pradeda jį duoti, nes jis visada po ranka, ir dėl to tampa mėgstamiausiu žaisliuku. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ne į galimą mobiliųjų telefonų spinduliuojamų elektromagnetinių bangų poveikį sveikatai, bet į vaikų priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų. Kuo anksčiau vaikui yra duodamas telefonas, tuo anksčiau pradeda vystytis priklausomybė, ir tai ateityje gali tapti labai rimta bėda.
TIESA. Kuo anksčiau vaikas pratinamas prie „technikos” (kompiuterinių žaidimų, mobiliųjų telefonų), tuo anksčiau praranda vaikystės džiaugsmą. Yra tekę matyti, kad šešiamečiai, stovėdami vienas nuo kito per 5 m., bendrauja mobiliuoju telefonu, nes kitaip tiesiog nebemoka bendrauti.
Vaikai, turintys priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų, kaip ir nuo kompiuterinių žaidimų (nepaleidžia telefono iš rankų, miega su juo, niekuo nesidomi, laisvalaikį leidžia sėdėdami prie kompiuterio), dažnai tampa irzlūs ir uždari.
Pasitaiko, kad vaikui, iš kurio atimamas telefonas, prasideda isterija arba jis toliau lieka stovėti laikydamas ranką ir spaudinėdamas mygtukus, lyg laikytų telefoną rankoje. Dažnai vaikai, be telefono, nebežino, kuo užsiimti ir kaip leisti laisvalaikį. Daug naudodamasis telefonu vaikas gali susirgti liga, kurios pagrindinis požymis – vadinamasis suerzinto silpnumo sindromas, t. y. mažesni vaikai nuolat kaprizijasi, o vyresni nevaldo emocijų ir dažnai keičia nuotaikas. Vystantis ligai, atsiranda nemiga, miegas tampa neramus, atsibudusį ryte gali pykinti, vaikai skundžiasi dažnais galvos skausmais.
Mokyklinukams kyla sunkumų mokantis (dėl sutrikusio gebėjimo sutelkti dėmesį). Pabrėžiu, ši liga – ne elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai padarinys, o priklausomybės nuo mobiliojo telefono požymis.
IR TAIP, IR NE. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, kurio metu apklausta daugiau kaip 2 tūkst. mokinių, dauguma vaikų mobilųjį telefoną įsigijo pradinėse klasėse.
22 proc. apklaustųjų nurodė, kad mobilųjį telefoną įsigijo 1-oje klasėje, po 17 proc. apklaustųjų juos įsigijo 2 ir 3-ioje klasėje, apie 16 proc. – 4-oje klasėje. Tačiau net 7,9 proc. apklaustųjų teigė, kad mobilųjį telefoną turėjo dar būdami darželyje!
Dauguma mokinių nurodė, kad dažniausiai mobiliuosius naudoja susisiekti su tėvais, skambinti ir siųsti trumpąsias žinutes. Mergaitės linkusios išsiųsti daugiau SMS ir ilgiau kalbėti telefonu, tuo tarpu berniukai labiau linkę naudoti telefoną pramogoms, naršyti internete.
Atliktas tyrimas nustebino ir tuo, kad apie 10 proc. moksleivių patiria patyčių dėl mobiliojo telefono modelio. Kuo mokiniai mažesni, tuo tai aktualiau. Patyčių dažniau patiria mergaitės negu berniukai; jos nurodė, kad būtų sunkiau susitaikyti su gyvenimu be mobiliojo telefono.
TIESA. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje į daugelį mokyklų mobilųjį telefoną draudžiama net atsinešti, mokytojai gali tikrinti moksleivių kuprines, jei įtaria, kad šie jį turi. JAV mokinių kuprinėse mobiliųjų telefonų gali ieškoti tik speciali komisija. Prancūzijoje vaikams iki šešerių metų draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais.
Kai kuriose šalyse yra bandoma nustatyti amžių, nuo kurio būtų leidžiama vaikams naudotis mobiliuoju telefonu, kitos pasisako, kad būtų nustatyta, kiek laiko telefonu gali naudotis vaikas, pvz., ne ilgiau kaip 6 min.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja uždrausti mobiliaisiais telefonais naudotis mokyklose – per pamokas jie turėtų būti išjungti, o teritorijose naudotis ribotai. Pas mus nėra nustatyto amžiaus, nuo kada galima naudotis mobiliuoju telefonu. Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai, vadovaudamiesi kitų šalių patirtimi ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, pataria vaikams telefonus duoti naudotis kuo vėliau ir mokyti kalbėti kuo trumpiau.
1 tūkst. litų kainuojantis telefonas bus saugiau už pigų, tarkim, kainuojantį 100 Lt.
MITAS. Nors ir kiek kainuotų, mobilųjį telefoną sudaro viename korpuse įmontuoti siųstuvas ir imtuvas. Mobilieji telefonai yra vieni elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, tačiau nereikėtų pamiršti, kad aplink mus yra begalė prietaisų, spinduliuojančių elektromagnetines bangas. Mobilieji telefonai žymimi „CE” ženklu, liudijančiu, kad aparatas atitinka visus Europos Sąjungos saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.