Vaikų nevalgumas pažįstamas dažnai mamai. Neretai į specialistus kreipiasi jaunos mamos, kurių mažyliai atsisako valgyti jų paruoštą maistą, todėl jos baiminasi, kad vaikas gali susirgti.
Nevalgiai mergaitei buvo diagnozuota mažakraujystė
Dažnai jauniems tėvams tenka praeiti „kryžiaus kelius”, nes seneliai siūlo „neišsidirbinėti” ir duoti tai, ko vaikas nori. Tuomet tėvai puola į kraštutinumus ir į vaikų racioną įtraukia tik tuos patiekalus, kurie vaikams yra skanūs, nesusimąstydami, jog taip vaikams leidžiama manipuliuoti, o kartu yra formuojami netinkami maitinimosi įgūdžiai.
„Tai buvo kažkoks košmaras. Dukrelė, kuriai tuo metu buvo dveji, nieko nevalgė ištisomis dienomis. Gydytoja diagnozavo mažakraujystę“, – dalinasi prisiminimais mama, kurios mažylė buvo labai nevalgi. Iš nevilties, paklausiusi senolių išminties duoti tai, kas vaikui skanu, ji dukrai kepdavo piršto dydžio žemaičių blynus ir šaukšto dydžio kotletukus. Tuo tarpu, dietologai griežtai pasisako prieš pataikavimą vaiko įgeidžiams ir rekomenduoja gaminti maistą bei maitinti tinkamai.
Mitybos įpročiai formuojasi labai anksti
Atrodytų, kad valgymas – labai paprasta ir įprasta veikla, todėl visi tėvai tikisi, kad jų vaikas natūraliai įgis tinkamus mitybos įgūdžius. Tačiau vaiko skonis ir mėgstamas maistas ne visada sutampa su tuo, kas yra ar turėtų būti jo kasdieniniame valgiaraštyje.
Neretai tėvai patys puola į kitą kraštutinumą, ir paklausę prieštaringų patarimų auginti vaikus „natūraliai”, per anksti pratina mažylius prie suaugusiųjų stalo maisto, kuris ne visada atitinka ir tenkina vaikui būtinus maitinimosi principus. Taigi, jeigu jūsų penkiametis atsisako valgyti pietums paruoštą maistą ir reikalauja vien sausainių ar sumuštinių, reiškia, kažką svarbaus praleidote pro pirštus.
Linos Viniarskaitės, privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita” gydytojos dietologės, nuomonė vienareikšmiška – visi žmogaus maitinimosi įpročiai susiformuoja dar vaikystėje, o tam didžiausią įtaką daro tėvai, vyresnieji broliai ir seserys.
„Ne anksčiau nei nuo metukų (priklausomai nuo vaiko organizmo brandos ir pasiruošimo) rekomenduojame vaiką pratinti prie suaugusiųjų valgomo maisto. Kepto maisto mažyliams rekomenduojame neskubėti duoti, jo galima pasiūlyti ne anksčiau nei nuo pusantrų – dviejų metų. Turint galvoje, kad ir suaugusiems kepimas, kaip terminis maisto apdorojimo būdas, neturi būti kasdienis, tai galioja ir vaikų mityboje. Mes, gydytojai dietologai, visuomet rekomenduojame vadovautis saiko jausmu ir sveiku protu”, – teigia specialistė.
Keptas maistas – ne nuodas
Kita vertus, kiekviena mama turėtų gaminti vaikams ne tik turtingą maisto medžiagomis ir tinkamai paruoštą maistą, bet ir skanų. Gerai, jei perkami švieži, kokybiški produktai. Nemažiau svarbu ir maisto ruošimo būdas – kokiuose induose, kokiu būdu gaminami patiekalai. Juk kokia nauda iš ekologiškų bulvių, jei jos skrudinamos kelintą ar kelioliktą kartą naudojamuose riebaluose…
L.Viniarskaitė įsitikinusi, kad jei vaikai retkarčiais paragauja kepto maisto, dar nereiškia, kad jiems gresia nutukimas ar širdies ligos. Priešingai – teisingai apkeptas maistas praturtina vaiko racioną maisto medžiagomis, kurios būtinos sveikam augimui.
„Keptas blynas galėtų būti duodamas vaikui nuo vienerių metų, bet svarbu, kad jis nebūtų suskrudęs, „pritvinkęs” riebalų. Sukeptas maistas blogina vaiko virškinimą ir gali sukelti skrandžio ligas, virškinimo problemas. Jeigu mes kalbame apie keptuvėje keptą mėsą ar žuvį, vaikui šio maisto reikėtų duoti kiek vėliau, nuo dvejų ar trejų metų. O ant atviros ugnies (šašlykas) ar griliaus kepta mėsa, dėl sunkesnio virškinimo, vaikams rekomenduojama ne ankščiau nei nuo penkerių metų”, – sako gydytoja dietologė.
Svarbu tinkamai pasirinkti aliejų
Kepant vaikams, labai svarbu tinkamai pasirinkti aliejų. Riebalus į vaiko racioną rekomenduojama įtraukti jau nuo 6-7 mėnesių amžiaus, kai pradedamas papildomas primaitinimas šalia žindymo arba mišinukų. Augalinis aliejus puikiai tinka įmaišyti ruošiant kruopų ar daržovių tyreles. Tai padaro mažylių ragaujamą maistą skanesniu, maistingesniu, sotesniu.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad aliejus yra vertingas mono- ir polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-9, omega-3 ir omega-6 šaltinis. Šios medžiagos yra būtinos žmogaus organizmui, tačiau pats organizmas jų pasigaminti negali, todėl svarbu užtikrinti reikiamą kiekį su valgomu maistu. Galime pasidžiaugti išties didele augalinių aliejų įvairove ir prieinamumu. Dietologai rekomenduoja vartoti įvairių rūšių aliejų kaitalioti, nes kiekviena aliejaus rūšis, kiekvienas augalas – rapsai, alyvuogės ar saulėgrąžos – turi skirtingą riebalų rūgščių, tame tarpe ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, santykį.
Šiandien vis dažniau atkreipimas dėmesys į rapsų aliejų, kuriame yra būtinų organizmui Omega 3, omega 6 ir omega 9 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Beje, omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių santykis rapsų aliejuje atitinka 2:1 santykį, tokį koks yra rekomenduojamas.
Tačiau L.Viniarskaitė pabrėžia, kad riebalai, taip pat ir aliejai, kokie geri bebūtų, taip pat turi savo rekomenduojamas paros normas, ir jų viršyti nederėtų. Todėl norint gauti visas organizmui reikiamas medžiagas ir nepakenkti nei vaikų, nei suaugusiųjų sveikatai, kasdien valgyti reikia įvairiai ir saikingai.
