Vaikai mėgsta pliuškentis ežere, upėje ar tvenkinyje, tačiau reikia nepamiršti, kad skendimas vandens telkiniuose – viena iš dažniausių vaikiškų nelaimingų atsitikimų bei traumų priežastis. Ir, kaip rodo statistika, pavojingiausia yra būtent vasaros pradžia.
Konsultuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos administratorė Irma Bukotienė
Nuskęsti galima ir balutėje
Didelis pavojus nuskęsti gresia nemokantiems plaukti vaikams. Mažas vaikas nesugeba įvertinti gylio ir atstumo nuo kranto. Kartais net nereikia giliai bristi – nuskęsti galima net labai seklioje vietoje, kad ir mažame baseinėlyje. Parkritęs į vandenį ir netyčia gurkštelėjęs vandens mažas vaikas praranda pusiausvyros pojūtį, nebeskiria, kur viršus, kur apačia ir gali nuskęsti 10 cm ar net 2 cm gylyje – balutėje ar griovyje. Visa tai gali įvykti per kelias sekundes – trumpiau negu užtrunka atsiliepti telefonu.
Pavojus išlieka ir patyrusiems plaukikams
Nuskęsti, žinoma, gali ir puikiai plaukiantys vaikai, kai neįvertinę savo galimybių nuplaukia per toli nuo kranto. Jei vaiko kojų raumenis sutraukia mėšlungis, jis gali išsigąsti, sutrikti ir pradėti skęsti. Netikėtai užliejus vandens bangai, vaikas taip pat gali įtraukti didelį gurkšnį vandens, išsigąsti ir todėl pradėti skęsti.
Jūros grėsmė
Ypatingų atsargumo priemonių reikėtų imtis besimaudant jūroje, kurios dugne galimos įvairaus gylio netikėtos duobės ar grįžtančios bangos stipriai traukia į jūrą ir neleidžia išplaukti į krantą. Draudžiama jūroje plaukioti ant pripučiamų čiužinių, kadangi bangos greitai juos nuneša į gilesnę vietą. Be to, čiužinys vandenyje nėra stabilus, gali apvirsti, vaikas pats gali nuo jo nuslysti į vandenį.
Šuoliai į vandenį ne visada baigiasi sėkmingai
Daug sužalojimų ar traumų įvyksta šokant į vandenį galva žemyn nežinomoje vietoje. Atsitrenkus galva į dugną ar vandenyje esantį akmenį, kuolą, galima nusilaužti kaklo slankstelį ir sužaloti stuburo smegenis. Tada paralyžiuojamos rankos bei kojos ir liekama neįgaliu visam gyvenimui arba nuskęstama, jeigu sužeistojo niekas neištraukia į krantą.
Saugių maudynių ABC
– Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Mokėjimas plaukti – kai be sustojimo nuplaukiama daugiau kaip 200 metrų;
– Besimaudant atviruose vandens telkiniuose vaikai turi būti prižiūrimi tėvų ar kitų suaugusiųjų. Neleiskite jiems bristi giliau kaip iki juosmens. Net 90 proc. mirčių dėl skendimo įvyksta ne toliau kaip 10 metrų nuo kranto, dėl to svarbu stebėti net prie kranto besimaudančius vaikus. Drauskite vaikams maudytis vieniems – dažniausiai nuskęsta suaugusiųjų neprižiūrimi vaikai;
– Maudantis vaikams būtina dėvėti gelbėjimosi liemenes;
– Neleiskite vaikams maudytis iškart po valgio ar stipriai įkaitus saulėje;
– Vyresniems, mokantiems plaukti vaikams, neleiskite maudytis už gylį ribojančių plūdurų;
– Aiškinkite vaikams apie riziką maudantis neleistinose vietose, apie pavojus, gresiančius šokant į vandenį žemyn galva nežinomoje vietoje;
– Besiirstantys su vaikais valtimi ar baidare suaugusieji turi patys mokėti plaukti bei visi privalo dėvėti gelbėjimosi liemenę (ji 85 proc. sumažina skendimo tikimybę). Neleiskite vaikams valtyje suptis, šokinėti, išdykauti;
– Neleiskite vaikams vieniems irstytis valtimis, baidarėmis ar plaustais. Į baidarę imkite tik gerai mokantį plaukti vaiką;
– Prie namų esantys atviri vandens telkiniai ir baseinai iš visų keturių pusių turi būti aptverti ne žemesne negu 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais;
-Tėvams rekomenduojama mokėti suteikti pirmąją pagalbą – nutikus nelaimei skubi pagalba pirmosiomis minutėmis gali išgelbėti vaiko gyvybę.
