Alergija tarsi koks baubas persekioja mūsų vaikus. Ko gero, nedaug mažylių yra kam nors nealergiškų. Kaip atpažinti alergiją? Kokie tyrimai ją nustato? Konsultuoja VUVL pulmonologijos ir imunologijos skyriaus gydytoja med. mokslų daktarė pulmonologė Sigita Petraitienė.
Pakitę genai
Alergiškas vaikas ar tas, kuris linkęs į alergines ligas, turi įgimtus pakitusius genus. Yra ligų, kai vos vienas genas lemia, ar žmogus sirgs genetine liga, o alergijai turi įtakos toli gražu ne vienas genas. Šiuo metu rasta apie 20 pakitusių genų (bet, ko gero, jų yra daugiau), kurie lemia alergines ligas. Jeigu gimsta vaikutis, turintis tokius alergiją lemiančius genus, tai kuria nors alerginių ligų greičiausiai sirgs. Jeigu pakitusių genų neturi, gali gyventi bet kokioje aplinkoje, valgyti įvairiausią maistą, sirgti įvairiomis, bet tik ne alerginėmis ligomis. Vadinasi, žmogus jau gimsta turėdamas polinkį sirgti arba ne alerginėmis ligomis.
Liga nesirenka amžiaus
Alergija gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus – ir kūdikis nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, ir senolis, kuriam tik neseniai prasidėjo alerginės organizmo reakcijos. Tačiau vadinamoji tikroji alergija kūdikiams būna labai retai. Dažniau jiems būdingos kitos ligos, kurių požymiai labai panašūs į alergijos, ir net šeimos gydytojams be tyrimų nelengva pasakyti, alergija tai ar ne. Atlikus tyrimus dažnai paaiškėja, kad kūdikis neserga alergija, tačiau kūnelis yra išbertas prakaitinės, užpakaliuką išbėrė nuo sauskelnių, išsivystė odos bakterinė arba grybelinė liga arba oda išoriškai sudirginama prisilietus prie kokio nors audinio. Kūdikio odelė gali būti sudirginta dėl daugelio priežasčių.
Reakcija į baltymą
Alergija – tai netinkama žmogaus imuninės sistemos reakcija į kokį nors baltymą: mažiems vaikams ir kūdikiams dažniausiai į pieno baltymą. Retai, tačiau jau kelių mėnesių kūdikiams gali išryškėti alergija namų dulkių erkučių, vyresniems vaikams – medžių žiedadulkių baltymui. Kūdikiai žiedadulkėms alergiški itin retai. Alergiją sukelia tik baltymas. Riebalai ir angliavandeniai nealergizuoja.
Krūtinukas pratinasi prie alergenų po truputį
Žindomas kūdikis gauna maisto medžiagų iš to maisto, kurį suvalgo mama. Taip susipažįsta su įvairiais produktais dar prieš pradedant papildomai primaitinti. Mamos pienas įvairių medžiagų turi tikrai daugiau už mišinėlius arba karvės pieną. Kadangi mažais kiekiais kartu su mamos pienu kūdikis gauna ir maisto medžiagų iš įvairių produktų, jis pratinasi toleruoti šias medžiagas, su kuriomis mišinėliais maitinamas vaikutis susidurs vėliau. Žindomam kūdikiui lengviau pereiti prie „tikro” maisto. Tačiau, antra vertus, maitinančios mamos turi labai atsakingai pasirinkti savo valgomą maistą. Rekomenduojama rinktis įvairų maistą – tą patį produktą, pavyzdžiui, vienos rūšies mėsą, valgyti kas tris dienas. Taip vaikas gaus ne tik visų reikiamų maisto medžiagų, tačiau jei jis turi polinkį į alergiją, taip valgydamas neįsialergizuos, o ims toleruoti produktą (pripras). Jeigu kūdikį, maitinamą mamos pienu, beria, kartais pakanka mamai atsisakyti (ar rečiau valgyti) kai kurių galinčių sukelti alergiją produktų ir bėrimas dingsta. Tai kartu įrodymas, kad vaikutis gauna tų medžiagų, kurių suvalgo mama.
Dažniausi alergijos požymiai
Bet kuri alergija gali pasireikšti įvairiai. Per odą, kai šią išberia. Kita alergijos forma yra sloga. Vaikučiui paburksta nosis, iš pradžių „bėga” tik vandenukas, o vėliau nosis užburksta, gleivinei paburkus negalime laisvai kvėpuoti pro nosį, tačiau sekreto nėra. Alergija gali pasireikšti bronchų spazmais. Bronchai – tai tarsi tuščiaviduris vamzdelis, kuris dėl alergijos susiaurėja, paburksta jo gleivinė, kvėpuojant girdėti švilpimas ir vaikas pradeda sausai kosėti ar netgi dūsti. Gali užeiti ir žarnyno spazmai – pilvuko skausmai. Vienam vaikui gali pasireikšti kuri nors viena alergijos forma, pavyzdžiui, jį gali tik berti. Kitam gali spazmuoti žarnyną ir berti odą, o trečiam gali būdingos visos alergijos formos. Kūdikiams dažniausiai išberiama (parausta, niežti, šerpetoja, kartais ir šlapiuoja) oda.
Tyrimai atliekami ir naujagimiams
Jeigu kyla įtarimų, kad kūdikis kam nors alergiškas, pirmiausia tėvai turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins, ar reikia mažiuką siųsti pas alergologą, ar galima bandyti atsisakyti kai kurių maisto produktų. Dažniausiai pas specialistus siunčiami tie, kuriems alerginė reakcija nedingo pakeistus mamos mitybą, kurie vartoja hormoninius tepalus. Alergologas išklausinėja mamą, kokiomis sąlygomis kūdikis gyvena, kokie jo patalėliai, ką valgo, ir dar daugelio dalykų ir tik paskui sprendžia, ar reikia alergologinių tyrimų. Tikroji alergija kūdikiams pasireiškia retai, tad dažniausiai apsieinama be tyrimų. Tačiau jie nėra žalingi ir prireikus juos galima atlikti ir poros dienų naujagimiui. Alergija vaikams yra kintanti ir ką tik atlikti mėginiai gali rodyti alergiją vieniems produktams, o po pusmečio – jau visai kitiems. Banguojanti, kintanti ligos eiga būdinga visiems alergiškiems vaikams.
Du dažniausi tyrimai vaikams
Odos dūrio mėginiai. Su adatėle įspausti kelis alergizuojančios medžiagos lašiukus po oda ir palaukus 15 minučių žiūrėti, ar vaiko organizmas į juos reaguoja. Tarkim, į vieną lašiuką galima įmaišyti 5 medžiagų žiedadulkių mėginius. Kurio augalo žiedadulkėms vaikas alergiškas, nebus nustatyta, tačiau kadangi medžiai žydi maždaug vienu metu, bus aišku, kad tuo metu reikia vaistų.
Kraujo iš venos tyrimas. Paimamas kraujas iš venos ir tiriama, kam vaikas alergiškas.
Abu būdai yra geri. Tačiau lašelių būdas netinka, jeigu vaikas geria vaistų nuo alergijos, reikia jų atsisakyti bent dešimčiai dienų. Kraujo tyrimus galima daryti bet kada. Be to, ant rankos odos galima padaryti daugiausiai apie 15 mėginių, o iš kraujo ištirti iki 300 alergenų. Nėra vieno „auksinio” tyrimo alergijai nustatyti. Nenustačius alergijos priežasties vienu būdu, tiriame kitu.