Kaip sužinoti, ar mažylis tikrai alergiškas?
Jeigu žindanti mama valgo alergizuojančių produktų, jie kūdikiui gali sukelti alergiją.
Mitas. Yra tokia visuomenės suformuota nuomonė, tačiau nėra įrodymų, kad mamos mityba turi įtakos vaiko alergijai. Juk pasitaiko, kad maitinanti mama stengiasi, atsisako praktiškai visų alergiją galinčių sukelti produktų, o mažylis vis tiek nuolat išbertas. Taip yra, nes yra paveldėtas polinkį į alergiją. Tėvai gali būti nealergiški, bet vaikas gali paveldėti kurio nors giminaičio, sirgusio alergija, genus ir būti alergiškas.
Saugiau kūdikį primaitinti vienu produktu, o po kelių dienų pasiūlyti naujo.
Tiesa. Kūdikiui, kuris dar tik pradeda valgyti kieto maisto, todėl neaišku, alergiškas jam ar ne, pravartu duoti po vieną produktą, stebėti, ar organizmas kaip nors blogai nereaguoja, ir po kelių dienų pasiūlyti kito. Jeigu mažylis alergiškas, pastebėsite maždaug iki dviejų valandų nuo maitinimo. Kartais kūdikį išberia jau po pusvalandžio. Pasitaiko, kad jei kūdikis alergiškas pienui ir jo išgeria, per kelias minutes atsiranda bėrimų apie lūpas.
Visada turi būti ryšys su maistu. Vadinasi, jeigu vaikas ko nors suvalgė, o kūnelį išbėrė po paros, gali būti alergiškas kam nors kitam arba, tarkim, sirgti atopiniu dermatitu, kuris nebūtinai yra alerginės kilmės.
Kol vaikas visai mažas, neištiriama, kas sukelia alergiją.
Mitas.
Anksčiau vyravo nuomonė, kad iki trejų metų neįmanoma ištirti, kam vaikas yra alergiškas. Tačiau iš tiesų amžius reikšmės neturi. Kaip tik svarbu ištirti kūdikį, alergiškas jis maistui ar buitiniams alergenams (erkutėms, namų aplinkai ir t. t.), ir nemaitinti tokiu maistu, kuris gali būti kenksmingas.
Alergiją galima išaugti.
Mitas. Taip sako žmonės. Tačiau iš tiesų jos išaugti neįmanoma. Alergija gali susilpnėti, dingti kuriam laikui, tačiau organizme lieka visam gyvenimui. Kartais atrodo, kad alergija dingo, nebėra reakcijos į tai, kas anksčiau alergizavo, tačiau po kiek laiko gali atsirasti jau kitokia forma. Pavyzdžiui, vaikystėje žmogus sirgo atopiniu dermatitu, kuris praėjo savaime, o po kelerių ar keliolikos metų prasidėjo alergijos sukelta rankų egzema. Todėl alergiški žmonės turi būti budrūs visą gyvenimą.
Įtarus alergiją visada reikia kreiptis į medikuss.
Tiesa.
Pirmiausia pačiai mamai reikia stebėti, į ką jos vaikas reaguoja, nuo ko beria. Tada kreiptis į vaiko gydytoją ir pasakyti įtarimus. Kartais ir pediatrui pavyksta išsiaiškinti, kuriam produktui mažylis alergiškas. Tačiau jeigu mažylį vis tiek beria, gydytojas duoda siuntimą pasikonsultuotu su alergologu.
Jei laukdamasi namie augini gyvūną (pavyzdžiui, kačiuką), vaikas gims jam nealergiškas.
Mitas.
Mama gali būti nealergiška katei ar kuriam nors kitam gyvūnui, tačiau jeigu kas nors giminėje yra jai alergiškas, o vaikas paveldės genus, tai bus alergiškas ir šiam gyvūnui.
Kaip atliekami tyrimai
Jeigu neaišku, kas vaikui sukelia alergiją, ir neįmanoma alergeno pašalinti, gydytojas alergologas atlieka odos mėginius. Tačiau šie tyrimai alergiją maistui parodo ne 100 proc. tikslumu. Kitas būdas – kraujo tyrimas. Tam įvairia aparatūra atliekami laboratoriniai tyrimai ir ieškoma, kam vaikas alergiškas.
Alergiją galima įtarti, jeigu:
– kiekvieną kartą suvalgęs kokio nors maisto staiga vaikas pradeda viduriuoti arba jį išberia dilgėliniu bėrimu, ima tinti lūpos, ausys, akių vokai;
– būnant kai kuriose vietose atsiranda staigi, panaši į priepuolį vandeninga sloga, čiaudulys, nosies niežulys, ji užburkusi;
– tik tam tikru metų laiku (pavasarį, vasarą) niežti akis, jos paraudusios, vargina vandeninga sloga, čiaudulys, kartais sausas kosulys;
– „švilpia” krūtinėje, sunku iškvėpti orą, atsiranda sausas priepuolinis kosulys;
– prisilietus prie kokios nors medžiagos ima niežėti kūną, ta vieta parausta, atsiranda vandeningų pūslelių;
– įgėlus bitei ar vapsvai, išberia dilgėliniu bėrimu, nukrinta kraujospūdis;
– pavartojus vaisto atsiranda neįprasta reakcija.
