„Radistas” Rolandas Mackevičius ir „Pinup girls” grupės narė Ieva Mackevičienė – viena žaviausių lietuviško pramogų pasaulio šeimų. Jaunai, gražiai ir kūrybingai porai šie metai buvo išskirtiniai – pavasarį jiems gimė sūnus Motiejus. Turime unikalią progą pasisvečiuoti jų namuose – tad kviečiame ir jus.
Baisuoklis siurblys ir skanioji arbata
Kai su fotografu pasibeldžiam į Rolando ir Ievos Mackevičių namus, mus pasitinka tik Ieva. Rolandas su mažuoju Motiejumi išvažiavę į lauką. Nesvarbu, kad už lango termometras rodo minus dešimt, Ieva sako, kad sūnui patinka būti lauke. Dabar, kai Motiejus paaugo (gruodžio 14 jam sukanka devyni mėnesiai) mažylis jau nuolat nebemiega vežamas vežimėlyje, o smalsiai dairosi aplink ir susipažįsta su jam dar nauju pasauliu.
Yra ir dar viena priežastis, kodėl Motiejus su tėčiu suka ratus lauke aplink savo namus: mažylis ėmė bijoti įjungto siurblio garso. Todėl kai reikia sutvarkyti namus, tėvai saugo jį nuo neigiamų emocijų. „Nežinau, kas atsitiko, kad ėmė bijoti siurblio garso. Kol buvo mažas, miegodavo sau ramiai, ir nereaguodavo į jį. O dabar pravirksta…”, – sako Ieva.
Ieva vaišina firmine Mackevičių arbata (o, ji labai skani, tik recepto pora prašė neišduoti) ir vos pradėjus jaukiai šnekučiuotis, į namus parkeliauja ir abu šeimos vyrai. Galiu jungti diktofoną.
Neleidžia sūnaus fotografuoti
Mažasis Motiejus – linksmas ir žavingas jaunuolis, kuris man, nepažįstamai tetai, pradeda pirmas šypsotis net neprašytas. Ievos tamsias rudas akis paveldėjęs berniukas mielai pozuoja prieš objektyvą. Tačiau Rolandas su Ieva yra apsisprendę nerodyti vaikelio veido.
„Kai užaugs ir norės pats viešumo, tada galės ir fotografuotis”, – sako tėtis Rolandas. Pirmą kartą mus matydamas, berniukas nė kiek nesivaržo ir nerodo jokios baimės. „Jis iš tiesų labai komunikabilus ir draugiškas. Vasarą su radijo kolektyvu leidome Kunigiškėse, ten buvo gal 12 žmonių, ir Motiejus tokioje žmonių kompanijoje kuo puikiausiai jautėsi, – pasakoja Rolandas Mackevičius. – Kuo daugiau žmonių, tuo jam smagiau”.
Krikštijant Motiejų, svečiai jam rašė daug palinkėjimų, tarp kurių buvo ir tokių: „Kad būtų toks linksmas, kaip tėtis, ir toks gražus, kaip mama”. Akivaizdu, kad linkėjimai pildosi.
Mama yra Dievas
„Kas sunkiausia, auginant mažylį? Ogi pirmieji mėnesiai, kada dar viskas nauja, sunku suprasti vaikučio poreikius, o siaučiantys hormonai po gimdymo padaro moterį itin jautrią”, – sako Ieva Mackevičienė. Šiandien, kai sūnelis ūgtelėjo, didžiausi sunkumai jau praeityje, o Motiejus tėvus kas dieną stebina naujai išmoktais įgūdžiais. Tiesa, pora prisipažįsta, kad iki šių dienų išliko keistas Motiejaus miego ritmas: iki dviejų nakties jis nori žaisti ir bendrauti, tik po to užmiega ir jo rytas prasideda apie 12 dienos.
Ko Motiejus labiau klauso? Kas jį nuramina, užėjus liūdesiui ar užklupus ožiams? „Mama. Mama yra Dievas, mama yra viskas mažam vaikui. Vaikui visada yra ramiau, kai mama šalia, net jei ji kitame kambaryje. Tačiau Motiejus pabūna ir su manimi. Kai išleidžiame Ievą į miestą, puikiai pabūname dviese, žaidėme virtualų futbolą, dainuojam ir kitaip linksminamės”, – apie tėčio pareigas kalba Rolandas.
Pirmosios Kalėdos trise
Pirmasis šventės akcentas Mackevičių namuose – Kalėdų eglė. Rolandas Mackevičius juokauja, kad ieškojo tokios, kuri būtų pakabinama ant lubų ir jos niekaip negalėtų paliesti smalsus vaikas. Būtent dėl vaiko saugumo jauna šeima nusprendė šiais metais puošti eglę vazone, kuri stovi ant stalo ir jaunajam Mackevičiukui yra nepasiekiama. „Taip, žinoma, šios Kalėdos mums ypatingos, nes jos pirmos trise. Mūsų Motiejui tai apskritai pirmos Kalėdos, pirmasis Kalėdų senelis, pirmosios dovanos.
Pernai su Rolandu mes irgi pradėjome labai anksti ruoštis, anksti dovanas pakavome, turėjome didelę, didelę eglę. Sąmoningai tokią pirkome, nes žinojome, kad šiemet, kai vaikas bus mažas, to sau negalėsime leisti. Juokaujame, kad šiais metais reikės priekabos, kad parsivežtume visas Motiejui skirtas dovanas iš senelių. Tačiau dar smagiau, negu gauti dovanų, yra jas dovanoti. Mes visada dovanas perkame praktiškas. Kaip matote, mūsų vaikas nėra užverstas žaislais. Dabar jam geriausi žaislai yra šaukštai, puodai ir plastikiniai buteliai”, – pasakoja Ieva Mackevičienė. Įdėmiai išklausęs žmoną, Rolandas išduoda dar ir jai negirdėtą paslaptį: „Aš parašiau laišką Kalėdų seneliui nuo Motiejaus, kuriame prašiau radijo bangomis valdomo automobilio, dar lėktuvo ir dviračio”.
Per Kūčias ir Kalėdas linksmoji trijulė keliaus. „Iš pradžių pabūsime visi trys namuose, tada važiuosime pas vienus Motiejaus senelius ir pas kitus senelius. Vieni gyvena Vilniuje, kiti – Marijampolėje, ir visiems norisi parodyti dėmesį. Visada smagu aplankyti artimuosius, draugiškai susėsti prie Kūčių stalo. Norisi visiems dėmesio skirti”, – planais dalijasi Mackevičiai.
Nors jų šeima dar jauna, Ieva su Rolandu turi gražią tradiciją: „Pernai su Rolandu namuose kepėme morkų pyragus ir kūčiukus. Buvo ir patiems paragauti, ir į svečius nuvežėme. Šiemet irgi kepsime. Ir Motiejui iškepsime vieną didelį kūčiuką, kad galėtų pagraužti”.
Kas sunkiausia tapus tėvais?
Paklausus, kas jiems sunkiausia buvo šiais metais, tapus tėvais, pašnekovų nuomonė išsiskyrė. Ieva sakė, kad jai sunkiausias buvo pirmas mėnuo, vėliau, pripratus prie ritmo, tapo lengviau. Rolandas svarsto, kad nelengva pasidalinti vaidmenimis šeimoje, atsakomybe, kas už ką atsakingas ir ką padarys šeimoje: „Kažkaip mums tai pavyksta. Pavyzdžiui, aš gaminu šeimai valgyti, o Ieva tuo metu rūpinasi šių namų direktoriumi”.
Devynių mėnesių Motiejų žinoma pora savo direktoriumi vadina neatsitiktinai, juk jis diktuoja, kada jam norisi valgyti, žaisti ar miegoti. „Taip, jis vėlai užmiega, gerokai po vidurnakčio, bet užtat mėgsta dieną pamiegoti. Matyt, toks jo ritmas yra nuo tada, kai gyveno pas mamą pilvelyje. Iki šiol, kai išeinu 7 valandą vakaro į darbą radijuje, jam būna “pietų” miego valandėlė, o jau po to jis neužmiega iki labai vėlai. Pastebėjome, kad kai Motiejus gimė, jis net valgydavo panašiu metu, kaip ir mes valgėme Ievai laukiantis. Kas planuojate vaikus, labai siūlau atsižvelgti į tai, kokį ritmą gyvenate, kai vaikas dar mamos pilve. Tikėtina, kad panašiai gyvensite ir gimus vaikui”- patirtimi dalijasi Rolandas Mackevičius.
Komplimentai vienas kitaip
Paprašyti apibūdinti, ką jiems davė tėvystė, Mackevičiai negaili vienas kitam komplimentų. Ieva: „Rolandas yra puikus tėtis. Nuo pirmų dienų, kai gimė Motiejus, jis mane vis stebino. Tuo, kad visada buvo ramus. Man viduje tuo metu lyg kažkas virė, buvo nežinomybė, kildavo daug klausimų, matyt, kaip ir kiekvienai mamai. Kas, kur, kodėl skauda, ką daryti. Rolandas tuo tarpu išlikdavo ramus ir imdavosi spręsti problemos iš esmės: vaikas neramus – paima ir ramiai jį panešioja, dar kažką padaro, kad pilvo neskaudėtų. Žiūrėdavau į jį ir galvodavau, kad taip ir turi būti šeimoje, ta ramybė, sklidusi iš jo, buvo ypatinga. Išmokau iš Rolando ramiau į viską reaguoti. Kiekvieną laisvą minutę jis būna su šeima. Džiaugiuosi, kad su Motiejumi turi savo žaidimų, kurie labai patinka abiem. Matote, aš tokių dalykų nemoku ir niekada nedaryčiau (tuo metu Rolandas „skraidina” sūnų palubėje, ir šis krykščia iš džiaugsmo – aut.past.). Kai grįžtu, man parodo, ko naujo išmoko”.
„Visiems būna tokių momentų, kai jauti, kad žmogus pratrūks, bet štai sūnui 8 mėnesiai, o Ieva taip niekada ir nepratrūko. Atrodo, tikrai sunku, verkia vaikas, neaišku, kas jam, nuraminti nepavyksta, visi būdai jau išbandyti, belieka tik pakelti balsą, tačiau Ieva niekada to nepadarė. Ji taip švelniai paklausia: „Na, ko dabar verki?..” Būna, gyveni su žmogumi ir vis pažįsti kokių nors naujų jo bruožų, tapusi mama Ieva maloniai mane nustebino”, – atvirauja Rolandas.
Žaidimai palubėje
Iš tiesų, Rolandas skraidina sūnų taip drąsiai, kad Ieva kartais ir užsimerkia tai matydama. Tačiau mažyliui šie žaidimai taip patinka, kad jis prašo dar ir dar. Iš pirmo žvilgsnio tai labai panašu į dinaminę gimnastiką, kurios moko vienoje nėščiųjų mokykloje, tačiau Mackevičiai sako jos nelankę, o su sūneliu žaidžia tiesiog savo malonumui.
„Žaidžiu intuityviai, Motiejus mėgsta būti pakilnotas. Iš pradžių už rankyčių pakėliau, tada drąsiau, o dabar žiūriu, kad labai džiaugiasi, kai persiverčia ore”. Jie žino, kad į tokius skraidinimus aplinkiniai žiūri skirtingai: vieni sako, kad taip negerai, kiti atkerta: „Pažiūrėkit, koks laimingas vaikas”. Humoro jausmo nestokojantis Rolandas pokštauja ir čia: „Girdėjau dar vieną versiją, kodėl maži vaikai taip džiaugiasi, kai juos tėvai mėto į orą, ogi jie taip džiaugiasi dėl to, kad juos visgi pagauna. Prisimenu, kaip man pačiam darydavo „lėktuvėlį” – paima už rankos, kojos ir suka aplink”, – sako Rolandas.
Linkėjimai sau ir kitiems
„Linkiu, kad šventės nevirstų tik bėgimu. Kad nereikėtų niekur skubėti ir būtų galima mėgautis ramybe. Kad visi spėtų nupirkti dovanų savo artimiesiems, aišku, jų gauti dvigubai daugiau (juokiasi). Kad ateinantys metai atsakytų į visus klausimus. Linkiu svajoti. Juoktis. Fantazuoti. O mes taip ir darome – juokiamės, šypsomės, žaidžiame, stengiamės pozityviai į viską žiūrėti. Kol namuose yra juoko, tol juose viskas yra gerai”, – sako Rolandas.
„Vyras pasakė tai, ką ir aš norėjau. Nebent papildyčiau palinkėjimu, kad per šventes nepamirštumėme artimųjų. Jeigu ir būni susipykęs, Kalėdos, Kūčios yra tam ir skirtos, kad paskambintum, parašytum žinutę, atsiprašytum, pasveikintum, prisimintum pamirštą žmogų. Močiutę, tetą. Atsiprašytum to, kurį įskaudinai”, – linki Ieva.