Lietuvoje vaikiškų animacinių filmų kūrėjus galima kone suskaičiuoti ant rankų pirštų. Jaunosios kartos animacinių filmų autorius Antanas Skučas sako, kad tai nelengva profesija, kuriai reikia ir daug kantrybės, ir paprasčiausios sėkmės.
Animatoriaus darbas buvo įvertintas „Sidabrine gerve”
Talentingas jaunosios kartos animatorius Antanas Skučas filmukus vaikams kuria jau penkeri metai, tačiau progų pamatyti, kaip į juos reaguoja ir vertina vaikai, turi nedaug. Išskyrus du didžiuosius kritikus, savo sūnus, penkerių Jokūbą ir dvejų Motiejų, kurie tėčio filmukus mielai žiūri. Todėl kūrėjas džiaugiasi galimybe parodyti savo sukurtus filmus „Karlsono kino” žiūrovams spalio mėnesį Vilniaus Išsiskyrusi 4 vaikų mama pasakoja, kaip sekėsi ieškoti naujo draugų interneto pažinčių portaluose
Vienuolikmetis šokio genijus stebina pasaulį
Iš viso į rinktinę animatorius atrinko 12 trumpų animacinių filmų, sukurtų jo pamėgta 3D animacijos technika. Tai padavimų įkvėptieji „Karalienės liūnas”, „Puntuko akmuo”, „Eglė ir Žilvinas”, „Raganos burtai”, „Ką kuždėjo Nidos kopos?”, edukaciniai filmukai „Mūsų senis besmegenis”, „Kada piešime vištelę?”, „Lakštingalų slėnis”, „Ar Jūs žinot tą dainelę?” ir filmas „Vaikystės dienoraštis”, už kurį Antanas buvo apdovanotas aukščiausiuoju lietuvių menininkų įvertinimu – “Sidabrine gerve”.
Istoriją apie sergančios mergaitės bei boružės draugystę Antanas sukūrė įkvėptas savo senelio, amžiną atilsį rašytojo Marcelijaus Martinaičio, eilėraščio „Rauda boružei. Vasaros Sapnas” bei filme skambančios Vytauto Kernagio dainos „Rauda boružei”.
Sukurti trijų minučių filmuką prireikia metų
Animatorius neslepia, kad animacinių filmukų kūrimo procesas nėra lengvas. “Dažnai vidury filmuko pagalvoju, kad jo, turbūt, niekada nepabaigsiu, bet jis ima ir pasibaigia. Labai priklauso, kiek laiko turiu. Jeigu tai edukacinis filmukas, užsakytas, būna, kad reikia padaryti per kelis mėnesius – tai yra labai trumpas laiko tarpas. Tenka ieškoti kompromiso, kaip padaryti paprasčiau, bet, kad rezultatas būtų geriausias.
Kai kuriuos filmus darau savo malonumui, galiu pavadinti tai hobiu, kaip „Karalienės liūnas”, „Puntuko akmuo”, tada pats renkuosi, ką ir kaip man įdomiau pavaizduoti. Trijų minučių trukmės „Puntuko akmenį” kūriau apie metus. Animacinių filmukų kūrimas yra ilgas procesas, kartais dviejų minučių filmuką gali kurti ir metus, nieko čia nuostabaus”, – sako animatorius Antanas Skučas.
Reikia ir sėkmės
Antanas Skučas be animacinių filmų, kuria ir įvairias reklamas, vaizdo klipus, tai, kas jam atneša ne tik džiaugsmo, bet ir „duonos” į namus. Paklaustas, kaip tapo animatoriumi, kūrėjas juokauja, kad taip išėjo netyčia. Dailės akademija rinko pirmąjį animatorių kursą, ir Antanas nusprendė išbandyti laimę.
„Galvojau, kad bus mažai norinčiųjų į naują specialybę”, – juokauja jis, ne tik sėkmingai įstojęs, pabaigęs akademiją, ir panaudojantis savo žinias kiekvieną dieną. Čiurlionio menų gimnaziją, vėliau Dailės akademiją baigęs vyras sako, kad tapti animatoriumi yra nelengva, tam reikia ne tik žinių, patirties, bet ir sėkmės.
Šiuo metu gyvena ir kuria Palangoje
Šiuo metu animatorius Antanas Skučas su šeima gyvena Palangoje, į kurią vilnietį atvedė žmonos Marijos darbai. Medicinos rezidentūroje studijuojanti moteris turėjo galimybę padirbėti Palangoje, tad čia su abiem sūnumis ją atlydėjo ir Antanas.
„Man nereikia eiti į darbą ir sėdėti jame „nuo iki”, galiu dirbti būdamas namuose, todėl galiu daugiau laiko pabūti su vaikais”, – sako menininkas.
Antanas buvo išėjęs Tėvystės atostogų ir augino mažąjį Motiejų, kuriam tuoj sukaks treji. „Metai tėvystės atostogose buvo kūrybingi, būdavo, viena ranka vaiką supi, o kita ranka dirbi… Teko nuolat rinktis: ar kurti filmukus vaikams, ar daugiau praleisti laiko su savo vaikais”, – sako dviejų vaikų tėtis Antanas Skučas. Jis prisipažįsta, kad augindamas vaikus skiria jiems laiko daugiau, negu standartinis tėtis Lietuvoje.
Holivudas ir netradicinė animacija
Skučų šeimos namuose televizorius yra, tačiau su vaikais žiūrimas nedažnai. Todėl Antanas nelabai gali vertinti animacinius serialus, dažnai su besikapojančiomis galvomis, kurių netrūksta įvairiuose kanaluose.
„Pastebėjau, kad mano vaikai mėgsta nestandartinius animacinius filmus, jie sudomina labiau, negu baigiantys nusibosti masinės gamybos animaciniai filmai su tais pačiais pasikartojančiais siužetais. Dvimetis sūnus, kai įjungiu animacinį filmuką „Puntuko akmuo”, neatitraukia akių, nors siužeto jis dar nelabai gali suprasti. Jam įdomūs filmo garsai, miško ūkavimai. Kai vaikai nori, nueiname ir į holivudinius animacinius filmus kino teatre. Jei vaikui įdomu tai pamatyti, mes tikrai nedraudžiame.
Holivudo filmai stengiasi ne tik sudominti vaikus, bet ir sukuria kažkokią istoriją. Net jei pagrindiniai herojai yra robotai ar automobiliai, norima parodyti santykius tarp žmonių. Žiūrint profesionalo akimis, visi tie filmai yra gana vienodi, jei palyginsime su nepriklausomų kūrėjų filmais” – sako pašnekovas.
Antanas Skučas sako, kad šiuolaikinė nekomercinė animacija yra labai įdomi alternatyva Holivudui, todėl smagu, jei tėvai patys domisi ja ir suradę progą parodo ir savo vaikams.
Nuotraukų galerija iš A.Skučo animacinių filmų:
Ar „Na, palauk” tikrai skirtas vaikams?
Neretai tenka girdėti tėvų priekaištų, kad jų vaikystės filmukai buvo labai tyri ir gražūs, palyginus su šiuolaikiniais animaciniais filmais. Ką apie tai mano profesionalus animatorius? „Neseniai įjungiau savo vaikams „Na, palauk”, bet greitai išjungiau, nes ten cigaretė vilko burnoje, jis alkoholio atsigeria…
Sakyti, kad kažkada buvo labai gerai, o dabar yra labai blogai, neteisinga. Filmukų buvo ir yra visokių. Kaip ir lietuvių liaudies pasakos – juk yra tokių, kurios nemoko gerų dalykų.
Reikia viską vertinti protingai ir domėtis, ką žiūri vaikai. Tik tada tėvai tada galės nuspręsti, ar tai jiems priimtina, ar ne. Ką vaikams galima rodyti, ko – ne, tėvams reikia mokytis. Ir man, ne tik kaip animatoriui, bet ir kaip ir tėčiui”, – sako vienas talentingiausių animatorių Antanas Skučas.
Jūsų dėmesiui – A.Skučo kurtas klipas Jurgos Šeduikytės dainai „Seniai toli”:
