„Apmaudu, kad kasmet Lietuvoje nuskęsta per šimtą žmonių, tarp jų ir vaikų, nes nemoka plaukti“, – sako Europos plaukimo čempionato prizininkė, šalies rekordininkė Kotryna Teterevkova, šiandien pati vedusi nemokamą plaukimo treniruotę vaikams sostinės Fabijoniškių baseine.
Statistika nedžiugina – Lietuvoje iš 100 tūkst. gyventojų kasmet nuskęsta penki, tuo tarpu kitose Vakarų Europos valstybėse tam pačiam gyventojų skaičiui tenka tik 0,5 nuskendusių žmonių. Tai net 10 kartų mažiau nei mūsų šalyje. Kaip sutaria visi plaukimo specialistai, pagrindinė to priežastis – plaukimo įgūdžių trūkumas, kuriuos būtina ugdyti nuo mažų dienų.
Lietuvos plaukimo federacija (LPF) inicijavo ir kasmet vykdo projektą „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, kurio metu I-IV klasių plaukti nemokantys moksleiviai rugsėjo-gruodžio mėnesiais gali lankyti nemokamas plaukimo ir elgesio vandenyje pamokas. Per 18 pamokų su vaikais kalbama apie saugų elgesį prie vandens, jie mokomi žaidimų vandenyje, saugių šuoliukų į vandenį, plūduriuoti, pasinerti, išlaikyti ir kontroliuoti savo kvėpavimą bei įvairių plaukimo judesių, kad vaikai gebėtų įveikti 25 metrų nuotolį be pagalbinių priemonių. Šiemet tokiose pamokose, vykstančiose visoje Lietuvoje, turėtų sudalyvauti 10 tūkst. vaikų.
Vaikams treniruotę vedė plaukimo žvaigždė
Šiandien Vilniaus Fabijoniškių baseine plaukimo treniruotė vaikams buvo išskirtinė, nes juos plaukti mokė pati Lietuvos plaukimo čempionė.
„Kai buvau pirmokė, tėtis mane nuvedė į baseiną, kad išmokčiau plaukti – prisimenu, kai mokiausi išsilaikyti vandenyje, pats baisiausias dalykas buvo neturėti atramos po kojomis. Tai buvo mano kelio pradžia. Mokėti plaukti, manau, turėtume kiekvienas – ir vaikai, ir suaugę. Kai vaikui yra 7–8 metai, tai puikus laikas ugdyti jo gebėjimus, nes jie yra imlūs viskam – vaikų neriboja jokie kompleksai ir baimės. Plaukimas nėra vien tik apie sportą ir pergales – tai veikla, kurios metu vaikai susipažįsta su saugaus elgesio prie vandens taisyklėmis ir fiziškai aktyviai sportuoja. Pati ateityje planuoju būti trenere, todėl žinau, kiek reikia įdėti pastangų, kad gerai mokėtum plaukti ir vandenyje galėtum jaustis saugiai. Tikiuosi, kad savo pavyzdžiu ir patarimais šiandien sugebėjau įkvėpti treniruotėje dalyvavusius vaikus, tad šio užsiėmimo jie neatsisakys ir toliau nuosekliai mokysis plaukti“, – sako Europos plaukimo čempionato prizininkė K. Teterevkova.
Ankstyvos rytinės treniruotės metu profesionali plaukikė vaikus mokė plaukti krauliu ir nugara bei saugių šuolių į vandenį.
Išmokė plaukti tūkstančius vaikų
Nuo 2009 metų vykstančiame projekte „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ iš viso sudalyvavo jau daugiau nei 73 tūkst. antros klasės mokinių, kurie fizinio lavinimo pamokų metu su šios srities treneriais įvairiuose šalies baseinuose galėjo lavinti savo plaukimo įgūdžius. Pasak šio mokymo plaukti projekto vadovės Mildos Šeibokaitės, džiugina tai, kad pasibaigus projektui, apie 10 proc. moksleivių grįžta į treniruotes tobulinti plaukimo stiliaus.
„Roges žiemai reikia ruošti vasarą, o mokytis plaukti – ištisus metus. Džiaugiamės, kad šiemet nemokamas plaukimo pamokas galės lankyti apie 10 tūkst. vaikų – tam valstybė skyrė per pusę milijono eurų. Dabar pats tinkamiausias laikas išmokti plaukti, nes saugiausia tai daryti ne atviruose vandens telkiniuose, kur dažnai net nesimato dugno, o baseinuose, prižiūrint patyrusiems specialistams“, – sako ji.
Prie šio projekto prisideda ir INVL investicijų valdymo ir draudimo grupė, kuri, kad tėvams būtų ramiau, specialiu „Mokausi plaukti saugiai“ draudimu apdraudžia besimokančius plaukti vaikus nuo nelaimių treniruočių metu.
„Lietuvoje yra be galo daug ežerų, tvenkinių ir upių, kuriuose vasarą mėgstame maudytis, todėl galimybė nuskęsti padidėja. Bėda, kad kone pusėje šalies savivaldybių nebuvo nė vieno baseino, o daugelyje kitų miestų plaukimo pamokų neužtenka visiems norintiems. Suteikdami progą vaikams susidraugauti su vandeniu, ne tik galime atrasti naujų plaukimo talentų, bet ir sumažinti liūdną statistiką, todėl plaukimą remiame nuolat“, – sako INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Pervertina savo jėgas
Norėdama apibrėžti neformalius mokėjimo plaukti kriterijus, Lietuvos plaukimo federacija (LPF) yra nustačiusi, kad suaugusiam žmogui pagal juos reikia nuplaukti 400 metrų be sustojimo arba bent jau plūduriuoti vandenyje mažiausiai 30 minučių. Tačiau tai padaryti gali ne kiekvienas.
Anksčiau atlikta apklausa atskleidė, kad, nors 8 iš 10 lietuvių teigė mokantys plaukti, didžioji dalis jų sugebėtų nuplaukti vos 25 metrus – vieną kartą perplaukti standartinio ilgio baseino takelį, ir tik trečdalis vandens paviršiuje išsilaikytų bent pusvalandį. Ne geriau sekasi ir vaikams – pakankamai įgūdžių plaukti turi tik kas antras 3-17 metų vaikas.
Nemokamų plaukimo pamokų metu siekiama skatinti vaikų fizinį aktyvumą, tarp vaikų populiarinti šią sporto šaką, o treneriai turės puikią galimybę pastebėti ir toliau ugdyti gabius plaukimui vaikus. Įgyti plaukimo įgūdžiai bus tikrinami kontroliniu testu, o LPF visiems plaukimo pamokų dalyviams įteiks sertifikatus, kuriuose bus pažymėtas pasiekimų lygmuo.
