Turbūt aš ne vienintelė kartu su vaikelio pasirodymu buvau užsimojusi jį auginti kuo natūraliau ir įgyvendinti visas žinomas ekologines tiesas. Viena jų – atsisakyti daugkartinių sauskelnių, kurios, buvau įsitikinusi, yra kūdikio priešas Nr. 1.
Taip ir padariau, tačiau mažajam tuoj bus metai, o aš vėl grįžtu prie vienkartinių kelnaičių.
Kodėl? Apie viską nuo pradžių.
Dar prieš pasirodant Augustui pradėjau dairytis galimybių – kuo ekologišku ir sveiku galėčiau pakeisti įprastas sauskelnes.
Kurios girdėjau, pripumpuotos neaiškios kilmės chemikalų ir dar sparčiai mažina berniukų galimybę ateityje susilaukti vaikų. O kur dar tūkstančiai milijonų tonų šiukšlių, teršiančių planetą? Baisu.
Žinoma, pats sveikiausias pasirinkimas vaikui ir pasauliui – vystyklai, tačiau kad ir koks super draugiškas mažylio odelei ir sveikatai šitas sprendimas bebūtų, jis nepasirodė man itin patrauklus.
Įsivaizdavau krūvas palų ir dešimtis kartų per dieną keičiamus sušlapusių drabužėlių komplektus. O juk motinystė vis dėlto turi būti smagus reikalas, ar ne?
Taigi, pradėjau dairytis priimtinesnio varianto. Ir radau jį labai greitai!
Daugkartinės sauskelnės, pasirodo, ne tik kiek dėl ekologijos kiek išprotėjusioms mamytėms aktuali tema. Čia visa sauskelnių imperija: ne tik į Lietuvą vežančių tokias kelnaites, bet ir vietoje siuvančių galima suskaičiuoti mažiausiai dešimt. O ir mamų forumai – pilni patirčių, patarimų ir net detalių nurodymų, kaip pačiai jas pasisiūti.
Pirmam susipažinimui pasirinkau tiek čia pagamintas, tiek iš kažkur atvežtas sauskelnes. Abi jos vienodos: pagamintos iš medvilnės, poliesterio ar bambuko pluošto, išorinė dalis dengta orui, bet ne drėgmei pralaidžia plėvele. O kartu su sauskelnėmis – ir įklotėliai iš įvairiausių natūralių pluoštų.
Oi kaip širdis uždainuodavo kaskart, kai vietoj vienkartinių segdavau visokiausių stebuklingų savybių turinčias daugkartines sauskelnes! Mat pasirinkti bambukiniai įklotai – antibakteriniai, antialerginiai ir visokiausi kitokie „anti“, maitinantys odą įvairiais mineralais, ir netgi gerinantys medžiagų apykaitą!
Žinoma, tokia gausybė privalumų negali būti ir be kelių trūkumų.
Visų pirma – prireikė didesnių drabužėlių, nes mažojo užpakaliukas tapo didesnis dukart! Anokia čia problema, bet itin neproporcingi Augusto figūros išmatavimai glumindavo.
Na, o antra – neperšlampančios sauskelnės vis dėlto peršlampa. Kartu su trijų dalių drabužėlių komplektu. Ir tai pradėjo labai nervinti. Labai greitai.
Nors gamintojai tikina – keli sluoksniai įklotų puikiausiai atlaiko ir visą naktį, man taip nepasisekė.
Tokia jau natūralumo kaina. Pagailo išleistų pinigų, bet, pamaniau, negaliu taip lengvai imti ir atsisakyti šitų ekologiškų užmojų. Tad įsigytas sauskelnes pardaviau (nustebsite – tai viena paklausesnių prekių, kurias mamos kaipmat griebia), ir nusipirkau bene dukart brangesnes britų gamybos „Pop In“.
Ir ką, pasirodo, ekologija gali būti ir patogi! Šių nereikėjo keisti vos kaskart po rimto ir net nelabai reikalo – vienų kelnaičių užtekdavo ir kelioms valandoms. Ir jei senųjų sauskelnių reikėdavo 8 vienetų per dieną (neskaitant įklotėlių), šių pakakdavo ir 3-4.
Pasaka! Trukusi kiek daugiau nei pusmetį.
Vien iš to nenoro kartu su sauskelnėmis keisti ir visą komplektą drabužėlių, mažąjį ant vystymo lentos guldydavau dažnai. Ir vien dėl to, atrodo, taip uoliai prižiūrimas mažojo užpakaliukas neturėtų prisišaukti anei jokių sudirgimų, išbėrimų, ar, neduokdie, grybelio.
Ir ką, neapsaugojo. Nei nuo iššutimų, nei nuo paraudimų, nei nuo pirmąsias bemieges naktis atnešusio grybelio. Žinoma, priežasčių čia – visa galybė, tačiau faktai faktais – net ir visaip kaip stebuklinga bambuko, medvilnės ir kitų labai odai draugiškų medžiagų simbiozė stebuklų nedaro.
Na, ir po ligų nenuleidau rankų – nauda tikėjau. Iki šių dienų, kai sauskelnių kartais teužtekdavo kartui, užtrukdavusiam 20 minučių.
Atsibodo.
Gal ir nedera taip sakyti mamai, pasiryžusiai dėl vaiko padaryti viską. Bet leisti dieną tik ir besirūpinant vieninteliu „sušlapo-nesušlapo“, tapo nebeįdomu. O ir dar rankos – šios po dažnų maudynių ir sauskelnių mirkymo pradėjo reikalauti penkiskart daugiau kremo nei kad įprastai. Ir jis vis tiek negelbėja.
Patogumas ir racionalumas nugalėjo.
Didžiausią sauskelnių krūvą būsimiems Augusto broliams ir seserims supakavau nenoriai. Ir tik išnaršiusi internetą, naujai ieškodama visų „už“ ir „prieš“.
Ir šįkart pasiklioviau keliais tokiais argumentais, išteisinančiais vienkartines sauskelnes:
Tiesa, natūralaus pluošto kelnaitės pralaidesnės orui, ir palaiko žemesnę temperatūrą nei vienkartinės. Tačiau nei vienas variantas neužtikrina visiškai sveikos terpės, saugančios ne tik berniukų vyriškumą, bet ir odelę nuo įvairiausių sudirgimų. Vienintelis sprendimas – kuo greičiau susidraugauti su puoduku.
Taip, vienkartinėse sauskelnėse inkorporuotos stebuklingos cheminės formulės iš neaiškių ingredientų gali būti kenksmingos. Tačiau nei vieno jų akivaizdi žala neįrodyta. Suprantama, ta žala – ilgojo laikotarpio padarinys su nežinia kokiu pavidalu galinčiomis pasirodyti pasekmėmis. Bet čia sauskelnės kūdikio sveikatai gali būti tiek pat kenksmingos kaip ir kasdienis pasivaikščiojimas Vilniaus senamiestyje, kuris yra miesto duobėje kartu su visomis miesto dulkėmis.
Ilgą laiką kalbėta neva tai sauskelnės kaltos dėl mažėjančio vyrų vaisingumo. Tačiau čia keli skaičiai: jis mažėja nuosekliai jau 60 metų, tuo metu vyriausia su sauskelnėmis užaugusių vyrų karta švenčia 35-ąjį gimtadienį. Tad jei sauskelnės ir priežastis, ji ne vienintelė.
Ir vis dėlto – daugkartinėms sauskelnėms nesakau “ne“.
Juk, kaip ir minėjau, motinystė turi būti maloni, ir jos kasdienybės neturėtų užgožti perdėm žemiški rūpesčiai, kaip nuolatinis rūpestis dėl vystyklų. Ypač tada, kai turi galimybę rinktis. Tad renkuosi jas tada, kai šios netampa didesniu nepatogumu nei privalumu.
Ar rekomenduočiau daugkartines kelnaites? Tikrai taip. Tik keli mano patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį:
Naujos kelnaitės ant užpakaliuko gali nepatikti mažyliui. Tad pirmam kartui užteks įsigyti ir vieną porą. Jų kaina nemaža, o juk nesinorėtų leisti pinigų veltui.
Atidžiai rinkis pardavėjus – internetinėse parduotuvėse gausu nors ir ekologiškų, bet ne itin kokybiškų prekių. Dalis jų – pigi kiniška produkcija, už kurią pardavėjas sumokėjo kokius 30 kartų mažiau nei tu jam.
Išbandyk kuo daugiau variantų – tikiu, surasi tinkamiausias tau ir mažyliui.
Nors ir ne kartą kartota, verta įsidėmėti – skalbk jas teisingai. Ne aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, su kuo natūralesniais skalbikliais. Aš rinkdavausi ekologiškus skalbimo miltelius, o vietoj minkštiklio – acto rūgštį kartu su keliais lašais eterinio atbatmedžio aliejaus. Patikėk, tai mano metų atradimas! Gudriausioms ir brangiausioms skalbimo priemonėms iki šio sprendimo dar toli!