53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Mamų patirtys: kaip įpratinti vaiką išmiegoti visą naktį

Mamų patirtys: kaip įpratinti vaiką išmiegoti visą naktį

Juokaujama, kad tėvai, neseniai susilaukę vaiko, gimtadienio, Kalėdų ir visų kitų įmanomų švenčių proga dovanų prašo vieno – ramios nakties.

Vieni dar visai mažus kūdikius pradeda pratinti prie režimo ir normalaus miego visą naktį. Kiti – kelis kartus keliasi ir migdo savo vaiką jau ne vienerius metus. Kokia yra ramaus miego paslaptis? Savo atradimais ir patirtimi dalinasi tikros šios srities ekspertės – mamos, kurių vaikai išmiega visą naktį.

Gerai miegantys vaikai – pailsėję ir laimingi tėvai

Jurga: „Dar kai mūsų Mykolas buvo vos mėnesio laiko, su vyru tvirtai apsisprendėme, kad taikysime garsiosios Džinos Ford kūdikio dienotvarkės metodą. Buvome prisiklausę iš draugų pasakojimų, kaip jie jau beveik dvejų metų vaiką turi migdyti kelias valandas ir naktį keltis jį raminti – to labai nenorėjome.

Juk pailsėjusios šeimos gyvenimas visai kitoks – visi turi daugiau energijos, geriau jaučiasi, mažiau pykstasi. Kokia šio metodo esmė? Laikytis labai griežtos dienotvarkės. Tai, manau, visiems kūdikiams labai naudinga, nes juos ramina, suteikia pasitikėjimo. Mes sūnų kasdien griežtai 19 val. guldome miegoti ir visada keliamės 7 val. ryto. Nepasiduodame pagundai pasnausti ilgiau, nes žinome, kad kelis kartus „pametus“ tvarką, ją atstatyti bus labai sunku.

Tos pačios taisyklės galioja ir maitinimui. Kol vaikas buvo visai mažas – maitindavau tiek, kiek norėdavo, tačiau dabar, kai jam beveik vieneri – mamos pieno duodu vos kelis kartus ir visada tuo pačiu laiku.“

Miega tas vaikas, kurio visi poreikiai patenkinti

Lina: „Manau, kad labai svarbu pasirūpinti, kad prieš miegą vaikas gerai jaustųsi. Pirmiausia – būtų pavalgęs, todėl visada stengiuosi, kad vakarienė būtų soti, tačiau lengvai virškinama. Dažniausiai tai būna įvairios grūdų košės. Kitas svarbus poreikis – švara. Niekada nepraleidžiame vonios procedūrų, dukrytę vonioje maudome kone kasdien.

Trečias – vaikas neturi jausti jokio diskomforto. Pastebėjau, kad dažniausiai mažylė būna nerami ar ilgai neužmiega tada, kai jos oda sudirgusi, aplink užpakaliuką atsiranda paraudimų. Mums tokiu atveju padeda oro „vonios“ ir kremas su cinku (jo poveikis gana greitas bei visada labai efektyvus).

Dar vienas svarbus poreikis – tėvų meilė ir dėmesys. Jei dienos bėgyje vaikui to trūksta, tėvai labai užsiėmę ir vėlai grįžta į namus, gali būti, kad jam rūpės visai ne miegas, o žaidimai su tėčiu bei mama. Mes visada, prieš guldant dukrą į lovą, su ja pažaidžiame pirštukų ar kutenimų žaidimus, paskaitome pasakėlę, daug kartu paglostome, apkabiname, išbučiuojame.“

Nustojus natūraliai maitinti – pradėjo miegoti

Sigita: „Gali būti, kad ant manęs supyks natūralaus maitinimo šalininkės, tačiau mūsų mergaitė visą naktį išmiegoti pradėjo tada, kai nustojau ją maitinti savo pienu. Negaliu pasakyti, ar tai sutapimas, ar ne. Jai tuo metu buvo metai ir du mėnesiai, kai nusprendėme, kad naktiniai užkandžiavimai mane jau vargina, norėjau pagaliau normaliai išsimiegoti.

Girdėjau pasakojimus, kaip kitų vaikai savaičių savaitėmis verkia, kai nebegauna pieno, tačiau mūsų dukrytė labai paprastai susitaikė su šiuo faktu. Paniurzgėjo kelias naktis, o po to pradėjo labai gražiai, sklandžiai miegoti. Kartais būna, kad prabunda, tačiau ją paglostome, duodame čiulptuką ir ji greitai nurimsta.

Iš kitų mamų girdėjau, kad jos, norėdamos, jog vaikas naktį nebesikeltų užkandžiauti, jam vietoj pieno ar pieno mišinio siūlo vandens. Taip pat visos draugės man patarė – jei jau šeima nusprendė nutraukti naktinį vaiko maitinimą, jokiais būdais negalima pasiduoti jo ašaroms ir vėl grįžti prie senų įpročių. Vieną kartą pajutęs, kad gali nugalėti, jis kitą kartą verks dar smarkiau ir pokyčiams priešinsis su dar didesniu užsispyrimu.“

Tinkami ritualai ir miegui pritaikytas kambarys

Indrė: „Norėdama, kad mano vyresnysis sūnus visą naktį išmiegotų savo lovoje, pirmiausia sulaukiau laiko, kai pajutau, kad jis tam pasiruošęs. Pradėjau nuo to, kad formavau tinkamus miego ritualus, jų nesiejau nei su maistu (pavyzdžiui: pieno gėrimu, žindymu), nei su supimu ar nešiojimu.

Stengiausi, kad migdydamasis jis gulėtų savo lovytėje, pradžioje dar palaikydavau ranką, o vėliau tik pasėdėdavau šalia (kai kurie šį metodą vadina „ilgas atsisveikinimas“). Vos pajutusi, kad vaikas snaudžia, išeidavau iš kambario. Taip pripratęs nakčiai užmigti pats, netrukus pradėjo išmiegoti visą naktį. Beje, kai prabusdavo, taip pat stengdavausi ne neštis jį į savo lovą, o nuraminti jo lovelėje.

Jaunesniojo mūsų sūnaus nė mokyti nereikėjo, matydamas brolio pavyzdį, jis išmiega visą naktį pats. Beje, abu vaikai šiek tiek šiuo klausimu protestavo, kai rytais pradėjo anksti švisti. Tikriausiai, daugelis šeimų susiduria su šia problema. Mūsų išsigelbėjimas buvo visiškai kambarį tamsinantys roletai. Vaikai ir toliau be jokių prabudimų išmiega visą naktį iki maždaug 8-tos valandos ryto.“

Vaikas turi suvokti, kad verkimu nieko nepasieks

Dovilė: „Nuo pat nėštumo pradžios žinojau, kad į darbą turėsiu grįžti tuomet, kai vaikučiui bus vos 6 mėnesiai. Gyvename užsienyje ir čia motinystės atostogos gerokai trumpesnės nei Lietuvoje. Taip pat supratau, kad būtina nuo pirmų dienų kūdikį pratinti savarankiškai užmigti ir gerai išmiegoti naktį, nes dažnas kėlimasis išvargins ir mus pačius.

Taip, ieškodama informacijos, atradau Ferberio metodą. Kas vakarą laikėmės labai griežtos dienotvarkės ir pasiruošimo miegui ritualo. Paguldę vaiką į lovytę ir su juo atsisveikinę, išeidavome iš kambario. Jei mažylis labai verkdavo, į jo kambarį grįždavome tik po kurio laiko ir tik porai minučių. Su juo trumpai pakalbėdavome, paglostydavome, pabučiuodavome, tačiau neimdavome ant rankų.

Taip vaiką pratinome maždaug 3–4 dienas, kol jis suprato, kad verkimu nepasieks to, jog būtų paimtas ant rankų ar maitinamas.

Šį metodą, pasak paties Ferberio, galima taikyti tik vaikams, sulaukusiems šešių mėnesių amžiaus. Taip pat reikia įvertinti situaciją – gal vaikas yra itin jautrus ir baikštus? Tuomet geriau jo taip negąsdinti ir ieškoti kitų migdymo būdų. Manau, kad kiekviena šeima atranda geriausią „receptą“, tinkantį būtent jiems ir jų atžaloms.“

Mano išsaugoti straipsniai