Prisimeni, kaip vaikystėje kasdien girdėdavai: „tas vaikas nekontroliuojamas“, „ji visada tyli…keistuolė“, „ jis turi tiek potencialo, jei tik…“? Tie žodžiai gali ilgam įsirėžti į vaiko smegenis, atmintį bei pasąmonę ir ilgam ar net visam gyvenimui sugriauti jo savivertę. Jei tavo šeimoje ar artimoje aplinkoje yra vaikai, o gal patys jų turite, tokių, kurie kartais sutrukdo klasės darbus, o kartais tyliai pasitraukia ir ilsisi kažkur kamputyje nuo sensorinės perkrovos – jūs ne vieni ir yra tikrai daugiau pagalbos tiek vaikui, tiek jums, nei gali atrodyti. Šis straipsnis skirtas tėvams, mokytojams ir visiems, kurie nori suprasti, ką reiškia augti spektre, turint ADHD ir/ar autistiškas smegenis. Čia rasi ne tik teoriją, bet ir praktinius įrankius, programą bei patarimus, kurie padeda vaikui tiek kvėpuoti, tiek klestėti. O tai automatiškai ramybė jūsų protui, širdžiai ir sielai.
„Vaikų “jautruolių” užkulisiuose – kaip atrodo vaikystė turint ADHD ir/ar Autizmą “
Vaikai spektre dažnai sulaukia skaudžių žodžių: „netriukšmauk, nerėk, netrukdyk“, „esi per jautrus, nieko tau negalima pasakyti“, „kaip tu vargini, tavęs visur pilna, ar gali pasėdėt ramiai“. Tai nėra etiketės — tai signalai, kad aplinka nesupranta vaiko neurologijos. Dvipusis vaikas vienu metu gali būti impulsyvus ir užsidaręs savyje, hiperfiksuotis ties tuo, kas labai įdomu ir nesukaupti dėmesio ten, kur jam nuobodu ar neįdomu. Mokykla, socialinės taisyklės ir ribos, net namai, buitis, artimieji — viskas gali tapti trigeriu arba krizės katalizatoriumi.
Vaikams, turintiems ADHD ir/ar Autizmo bruožų, mokykla dažnai yra tikrų tikriausias minų laukas. Struktūra gali būti raminanti autistiškai pusei, bet nuolatinis dėmesio trūkumas, nuobodulys ir multitaskinimas — tikra kančia ADHD vaikui. Galbūt tavo vaikas yra tas, kuris negali nustygti vietoje ir atsakymą išrėžia dar neišklausęs klausimo iki galo. O galbūt jis beveik nekalba, sėdi tyliai, ramiai ir stengiasi susilieti su aplinka. Bet kokiu atveju, beveik kiekvienas neuroįvairus vaikas bent kartą išgirsta: „Turi tiek daug potencialo, jei tik labiau pasistengtum.“ Tai sukelia gėdą ir kaltę, nes aplinka nesupranta, kad „nesistengti“ šiais atvejais yra neurologinis procesas, o ne tingėjimas ar nerūpestingumas.
Kodėl tėvai dažnai nemato — arba nenori pamatyti — pirmųjų ženklų
Yra skaudžiai žmogiška tiesa: dažniausiai tėvai nėra abejingi. Jie tiesiog bijo. Visi bijome to, ko nesuprantame, ko nepažįstame, kas grasina sugriauti mūsų viziją apie „sveiką ir normalų“ vaikystės scenarijų. Kai kalbame apie ADHD ar Autizmo požymius, tai nėra tėvų nenoras padėti, jokiais būdais! Tai savigyna nuo nežinomybės ir dažnai kaltė (aš kalta(s), kad mano vaikui sunku)
Moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma tėvų pirmuosius ženklus pastebi labai anksti – kai vaikui vos vieneri ar dveji metukai. Bet tarp „kažkas čia ne taip“ ir „mano vaikui reikia pagalbos“ dažnai praeina metai, o kartais ir daugiau. Tai ne aplaidumas, o vis dar giliai mūsų visuomenėje gyvenantis įsitikinimas: „vaikai iš to išaugs“, „jis tiesiog labai jautrus“, „ji labai netvarkinga, bet su laiku praeis“, “ir mes tokiais buvome”.
Kai kurie tėvai išgirsta šiuos žodžius ne tik iš aplinkos, bet ir iš profesionalų. Pediatrai, mokytojai, net psichologai kartais ramina: „dar palaukime, juk jis dar mažas“. Tokie pasakymai – švelnus guodimas, bet iš tiesų jie labai brangiai kainuoja, kaina yra laikas,
tas laikas, kurio ankstyvoje stadijoje reikia labiausiai, kad padėti kiek įmanoma efektyviau.
Būna ir kitaip. Kai vaikas turi kelis bruožus vienu metu – tarkime, ADHD ir Autizmo simptomus – jie tarpusavyje persipina. Nerimas, elgesio sunkumai, emociniai protrūkiai užgožia tikrąją priežastį. Tada tėvai ilgai girdi „jis maištauja“, „ji sunkiai susitvarko su emocijomis“, kol galiausiai kas nors pasako garsiai: gal čia ne elgesio, o neurologijos klausimas?
Ir net tada kelias ne visada tiesus. Dažnai tėvai, jau pajutę, kad kažkas yra kitaip, atsitrenkia į emocinę sieną. Sunku pripažinti, kad tavo vaikas kitoks, kad galimai jam bus dar sunkiau ir taip jau sudėtingame pasaulyje. Juk visuomenė vis dar sako, jog kitoniškumas byloja apie mažiau galimybių, daugiau apribojimų, daugiau “Ne”. Tai baimė dėl ateities: ar jis turės draugų, ar galės ramiai mokytis, ar bus priimtas klasiokų ir mokytojų? Todėl tėvai tyliai nusprendžia palaukti dar truputį. Kartais tas „truputį“ trunka visą vaikystę.
Prie viso to prisideda papildomos kliūtys — eilės pas specialistus, finansų trūkumas, informacijos stoka. Bet net ir tada, kai pagalba pasiekiama, kai kurie tėvai vis dar dvejoja, nes diagnozė jiems skamba kaip nuosprendis, o ne kaip atsakymas. Jie nenori, kad jų vaikas turėtų etiketę, nenori, kad kiti žiūrėtų kitaip, juk “ką žmonės pasakys…”. Bet tiesa tokia: diagnozė nėra etiketė ar nuosprendis. Ji yra žemėlapis.
Kai supranti, kaip veikia tavo vaiko smegenys, dingsta toji kaltė. Atsiranda aiškumas. Gal vaikas, kuris „neklauso“, “yra blogai išauklėtas”, iš tiesų pervargsta nuo triukšmo, kvapų, garsų ar įkyrių klasiokų, varginančių brolių ar seserų. Tas, kuris „pastoviai tingi“, galimai kovoja su vykdomosios funkcijos sutrikimu. Tas, kuris „peržengia visas jautrumo ribas“ tądien išgyvena sensorinės perkrovos ir nerimo priepuolį, bet negali to paaiškinti.
Tėvai, kurie pagaliau išdrįsta pažvelgti realybei į akis, dažnai kalba apie palengvėjimą. Apie tą momentą, kai nebelieka poreikio aiškinti ar teisintis — kai tiesiog supranti, kodėl tavo vaikas toks, koks yra. Ir jis nuostabus!
Todėl, kai kalbame apie „uždelstą pagalbą“, neturėtume kalbėti kaltinamąja kalba. Turėtume kalbėti su daug supratimo ir atjautos. Nes kiekvieni tėvai, kurie šiandien kovoja su intuicija ir baimėmis, iš tiesų nori to paties — kad jo vaikas būtų laimingas. Ir galbūt ši tiesa šįkart yra svarbiausia: kai pagaliau pripažįstame, domimės, imamės veiksmų, mes ne atimame iš savo atžalų vaikystės — mes ją saugome. Saugome juos, pačius svarbiausius ir brangiausius savo angelus, kurie yra nuostabiai kitokie, autentiški, gabūs ir būsimi geriausi iš geriausių tame, kas jiems rūpės. Jiems tiesiog reikia tėvų palaikymo, supratimo, priėmimo ir pagalbos.
Draugystės ir santykiai – daug sudėtingiau, nei atrodo
Susirasti draugų vaikystėje gali būti taip pat sudėtinga, kaip žaisti stalo žaidimą, kurio taisyklių nežinai. ADHD vaikai bendrauja impulsyviai – pertraukia kitus, pasakoja asmeniškiausias detales tik susipažinus. Autistiški vaikai dažnai per daug analizuoja, dvejoja, nerimauja dėl nerašytų socialinių taisyklių ir kaip atrodyti „normaliais“. Kai šios dvi būsenos susiduria viename vaike, socializavimasis gali tapti neišsprendžiamu galvosūkiu. Vieni iš mūsų tampa „keistuoliais“ – nuolat kalbančiais savo mėgstama tema, o kiti išmoko maskuotis – imituoti populiarius socialinius įpročius, bet mokėti už tai pastovaus išsekimo kainą, nes tenka būti aktoriumi didžiąją laiko dalį.
Vaikai spektre žaidžia kitaip nei jų bendraamžiai. ADHD vaikai dažnai yra judrūs, išsiblaškę, keičia veiklas kas kelias minutes. Autistiški vaikai dažnai linkę į pasikartojantį žaidimą, susitelkia į savo temas, sunkiai supranta spontaniškus grupinius žaidimus.
Meltdown’ai, shutdown’ai ir tantrum’ai
Vaikai spektre kasdien susiduria su daugiau informacijos ir stimuliacijos nei jų nervų sistema gali apdoroti. Meltdown’ai (emociniai protrūkiai) atsiranda, kai visko tampa per daug – garsai, kvapai, lūkesčiai, per didelė stimuliacija – vaikas pratrunka. Shutdown’ai – kai vaiko vidinė sistema tiesiog atsisako veikti: prarandami žodžiai, judesiai, išorėje gali atrodyti, kad vaikas „tiesiog nenori bendrauti“, kai iš tiesų jis užsidaro savyje vedamas savisaugos instinkto. Svarbu atpažinti skirtumą tarp tantrum’o (išsireguliavusios vaiko būsenos, pasireiškiančios pykčio priepuoliu), meltdown’o ir shutdown’o, nes tinkamai reaguojant galima sumažinti patiriamus sunkumus ir padėti vaikui nusiraminti.
Maskavimas – vaikystės „darbinė uniforma“
Maskavimas arba komufliažas dažniausiai pasireiškia bandant prisitaikyti prie aplinkos. Vaikai slepia savo reakcijas ir emocijas, imituoja socialinius elgesio modelius, kad atrodytų kaip visi kiti ir įsilietų į „normalių“ (neurotipinių) vaikų grupeles. Ilgainiui tai kelia išsekimą, nerimą ir depresiją. Juk vaikas turi mokytis, tvardytis, būti aktoriumi, stebėti aplinką – dirbti šimtą darbų, dėl kurių dažnai būna neaišku, kodėl vaikas pastoviai pervargęs. O dar būreliai, namų darbai, problemos namuose… Todėl labai svarbu kurti kuo saugesnę ir jaukesnę erdvę, kur vaikas gali būti savimi be baimės, kad bus kritikuojamas ar nesuprastas ir už tai baramas, patiriantis patyčias, nesijaučiantis mylimu.
Perėjimo į suaugusiųjų gyvenimą vizija
Vaikai, kurie mokosi naudoti priminimus, suskaidyti užduotis į mažas dalis ir pasidaryti savo atsigavimo rutinas bei “socialinės baterijos pakrovimą”, dažniau išvengia krizių suaugę. Svarbu pabrėžti: simptomų valdymas nėra lygu laisvei. Daugelis suaugusių Dvipusių žmonių susiduria su darbo aplinkos, socialinių situacijų ir vykdomosios funkcijos iššūkiais kasdien.
Jūsų vaikas – ne problema, o žmogutis, kurio smegenys veikia kitaip, ir tai turi savo kainą, bet taip pat ir krūvą savo dovanų. Kai aplinka nustoja bandyti „remontuoti“ vaiką, o stengiasi suprasti, palaikyti ir prisitaikyti, vaikai pradeda kvėpuoti laisviau. Maži žingsniai – triukšmą slopinančios ausinės, dienos, savaitės planai ant šaldytuvo, sensorinė dėžutė (paaiškinimą skaitykite kitame skyriuje), atsigavimo nuo sensorikos ir socializacijos planas – gali padaryti stebuklus. Svarbiausia – padėti vaikui jaustis saugiam ir priimtam, išmokyti valdyti emocijas ir parodyti, kad jo unikalumas yra dovana.
Daugiau informacijos, priemonių ir įrankių rasite mano knygoje „ADHD ir Autizmas. ‘Dvipusiai žmonės’“ bei podcaste „MERULA DAUG KALBA“. Ten dalinuosi patarimais, realiais pavyzdžiais ir specialistų įžvalgomis, kaip padėti klestėti. Taipogi vedu individualias one on one konsultacijas. Visi kontaktai ir reikiama informacija www.sandramerula.com
Šablonai ir priemonės (tėvams / mokytojams)
| Priemonė | Kaip naudoti | Kam tinka |
| IUP (individualus ugdymo planas) | Surašyti ryto rutiną, klasės vietą, pertraukas, adaptuotas užduotis | vaikams, kuriems reikia prisitaikymų |
| Sensorinė dėžutė | Garsą slopinančios ausinės, putplastis, švelnūs audiniai, pasunkinta antklodė, kvėpavimas | klasėje arba namuose |
| 2 sav. atsistatymo planas | Planuoti kasdien lengvas veiklas, minimalų dirgiklių kiekį, poilsį nuo socializacijos, pabuvimą vienam ramybėje | po sunkesnių periodų |
| Vaidmenų žaidimai | Simuliuokite kartu situacijas žaislų ar objektų pagalba ir aptarkite, kaip reaguoti ar jaustis | socialinių įgūdžių lavinimui |
| Maži „checkpoint’ai“ | Užduotis padalinkite į kelis etapus, su priminimais, kur galima pažymėti varnele (kai vaikas kažką nuo pradžių iki galo padaro ir gali pažymėti kaip nuveiktą, keliama savivertė ir bendra nuotaika) | visiems, kam sunku laikytis struktūros |
Neuroįvairių vaikų pagalbos priemonės
Individualus ugdymo planas (IUP / IEP) – kaip jis padeda
Individualūs planai nėra jokia prabanga ar sunkumas – jie leidžia pritaikyti mokymąsi prie vaiko poreikių. Net paprasta rami vieta klasėje, galimybė naudoti ausines ar vizualus dienos planas gali pakeisti mokymosi patirtį kardinaliai.
Diena atsigavimui – savaitės pabaigos ritualas:
Po sudėtingos savaitės padeda viena, dvi dienos atsigavimo: ramus rytas, mažos užduotėlės, kūrybinė veikla, sensorinės pertraukos ir poilsis, pilnas išsimiegojimas. Tai padeda atstatyti energijos balansą, socialinę bateriją, sumažinti negatyvius jausmus ir išvengti perdegimo.
1. Individualaus ugdymo plano (IUP) šablonas
Šablonas padeda pritaikyti mokymąsi prie konkrečių vaiko poreikių.
IUP šablono struktūra:
Vaiko vardas ir amžius:
ADHD / Autizmo bruožai:
Stiprybės, sunkumai ir pomėgiai:
Mokymosi tikslai (Trumpalaikiai / Ilgalaikiai):
Pritaikytos mokymosi priemonės: (ramesnė vieta klasėje, ausinės, priminimai)
Sensorinės pertraukos / veiklų sąrašas:
Stebėjimo ir vertinimo planas:
Papildoma pagalba namuose:
2. Sensorinės dėžutės inventorius
Turėti priemones, kurios padeda reguliuoti emocijas ir stimuliaciją.
Bazinis turinys:
Minkšti žaislai / raminantys žaislai (anti-streso kamuoliukai, fidget spinneriai)
Sunkiosios antklodės ar liemenės
Ausinės triukšmui slopinti
Kvapų / aromaterapijos priemonės (raminantys eteriniai aliejai)
Sensoriniai kūrybiški pratimai: piešimo smėlyje dėžutė, spalvinimo knygelės, lipdoma molinė medžiaga
Kvėpavimo priminimai („kvėpuok giliai“, “Įkvėpk, “iškvėpk”, “nepamiršk kvėpuoti jeigu labai susikaupęs”)
3. Dviejų dienų atsigavimo planas
Padeda vaikui atstatyti energiją po intensyvios savaitės.
1 diena – ramybės rytas
8:00–9:00 – ramus atsikėlimas, mėgstama muzika, lengvi pusryčiai
9:00–10:00 – kūrybinė veikla (piešimas, LEGO konstravimas)
10:00–10:30 – sensorinė pertrauka (ausinės, sunki antklodė)
10:30–12:00 – individualios tobulėjimo užduotys pagal IUP
2 diena – aktyvi, bet kontroliuojama
8:00–9:00 – rytinė rutina, kvėpavimo pratimai
9:00–10:00 – judri veikla lauke ar judesio pratimai namuose
10:00–10:30 – sensorinė pertrauka
10:30–12:00 – grupinė žaidimo veikla arba smagus projektas su tėvais
Pastabos:
Dienos pabaigoje – trumpa refleksija: „Kas pavyko? Kas patiko? Ko norėtum kitą kartą? “
Galima keisti veiklų tvarką pagal vaiko energijos lygį, nuotaikas ir poreikį.
Naudojimas: Šis paketas skirtas tėvams ir mokytojams. Įrankiai padeda vaikui reguliuoti emocijas, prisitaikyti prie mokyklos ir namų aplinkos bei išlaikyti stabilų dienos ritmą.
Autorė: Sandra Merula – emocinės sveikatos, verslo, santykių koučingo specialistė, ADHD, Autismo, OCD, BPD ir Dvipusių žmonių mentorė bei priklausomybių terapeutė.
6 SAVAITĖS EMOCIJŲ SAVIREGULIACIJOS IŠŠŪKIS
Vaikams su ADHD ir/ar Autizmo bruožais
1 savaitė: Saugumas ir kūno pojūčių lavinimas
Tikslas: padėti vaikui atpažinti kūno signalus, kai kyla stresas ar pyktis.
Kasdien:
2 min. „Kūno termometras“ – vaikas nupiešia ar parodo, kur jaučia įtampą.
3x per dieną kvėpavimo pratimai: kvėpavimas bangelėmis – įkvepiu, iškvepiu, ilsinu kūną.
1 vakaro ritualas: sensorinis objektas (pvz. švelnus kamuoliukas, guminis žaislas, minkštas audinys).
Tėvams: stebėkite ne elgesį, o poreikį, kuris slepiasi už elgesio – dažnai emociniai sprogimai slypi perdėtoje stimuliacijoje ar nuovargyje.
2 savaitė: Įvardink jausmą
Tikslas: padėti atpažinti ir įvardyti emocijas.
Kasdien:
Ryte – „mano emocijų oras“ (vaikas parenka piktogramą: saulėta, debesuota, audra, griaustinis, žaibas, vėjuota ir t.t.)
Popiet – „emocijų žemėlapis“ (naudojant Zones of Regulation: mėlyna, žalia, geltona, raudona).
Vakare – trumpas pokalbis: kas šiandien buvo sunku? kas padėjo? Kas patiko?
Co-reguliacijos priminimas tėvams: jei vaikas nevaldo emocijų, pirmiausia nuraminkite save, tik tada kalbėkite su vaiku.
3 savaitė: Reakcijų stabtelėjimas
Tikslas: mokytis „pauzės“ tarp emocijos ir veiksmo.
Kasdien:
- Pratimas „STOP“: sustok → įkvėpk → pastebėk → pajausk.
- 1 min. mindfulness: ką dabar matau, girdžiu, jaučiu ant odos ar kitų paviršių?
- Naudoti „Jeigu…“ kortelę (pvz.: Jeigu supykstu – galiu nueiti į ramybės kampelį).
Tėvams / mokytojams: kalbėkitės su vaiku po įvykusios situacijos, ne jos metu. Pyktis nėra metas kažką aiškintis.
4 savaitė: Raminimosi ritualai
Tikslas: sukurti asmeninę atsigavimo sistemą.
Kasdien:
- 5 min. veikla iš sensorinės dėžutės: kvapai, taktiliniai daiktai, garsai.
- 1 raminanti frazė (pvz. „aš esu saugus“, „aš galiu pabūti piktas ir vis tiek būti geras“).
- Judesio terapija – šuoliukai, pasimėtymas kamuoliu, 10 min. gryname ore, pašokti pagal mėgstamą melodiją (gaminasi dopaminas ir išmetamas perdėtas energijos perteklius)
Tėvams: leiskite vaikui atsigauti, o ne „padirbėti“. Atstatymas yra svarbiausia savaitės dalis.
5 savaitė: Socialinė empatija
Tikslas: atpažinti kitų emocijas, taip mažinant gėdos jausmą ir auginant savivertę
Kasdien:
1 kartą per dieną žaiskite „emocijų detektyvus“: kartu stebėkite filmuką ar paveikslėlį ir aptarkite, kaip jaučiasi veikėjai.
1 praktinis pokalbis: ką galime padaryti, kai draugas liūdnas / pyksta?
1x per savaitę – bendra veikla be spaudimo kalbėtis (konstravimas, dėlionės, gamta).
Priminkite vaikui: empatija nereiškia, kad privalai ją naudojant kitiems patikti – ji yra tam, kad pastebėti kaip jaučiasi mylimi ir patinkantys žmonės.
6 savaitė: Savęs priėmimas ir savivertė
Tikslas: sustiprinti vaiko didžiavimąsi savo unikalumu.
Kasdien:
„Aš esu…“ lentelė (3 dalykai, kurie man sekėsi, 1 dalykas, kurį išdrįsau).
Kasdienis sakinys: „Mano smegenys veikia kitaip, bet jos yra nuostabios.“
Kartu sukurkite „supergalių“ plakatą – iliustruokite stipriąsias vaiko puses.
Tėvams: girkite už pastangas, ne tik už rezultatą. ADHD ir autizmas – ne kliūtis, o unikalus kelias į savęs pažinimą.
Sensorinės dėžutės (Crisis Pack) inventorius
Taktiliniai: švelnus audinys, „anti streso kamuoliukas“, guminis žaislas, plastelinas, fidget spinneriai.
Kvapai: levanda, vanilė, citrusas (tik jei malonūs vaikui).
Garsai: tylūs gamtos įrašai, šnabždesio muzikėlė.
Vizualiniai įrankiai: smėlio laikrodis, vandens buteliukas su blizgučiais.
Papildomai: „rutinų kortelė“ su žingsniais, ką daryti, kai jaučiu stresą.
Co-Reguliacijos priminimai suaugusiesiems
- Pirmiausia – kvėpuokite patys.
- Nusileiskite vaiko emocijai, nebandykite jos keisti.
- Naudokite ramų, žemą balso tembrą.
- Po krizės – pirmiausia ryšys ir supratimas, o tik tada pasekmės aptarimas
- Kasdien parodykite, kad meilė niekada nepriklauso nuo elgesio.(pvz myliu tave, nes šiandien buvai labai geras X)
Mokytojo / auklėtojo šablonas „Jeigu…“
Jeigu vaikui per daug stimuliacijos: duoti trumpą sensorinę pertrauką (pabūti ramiai tyloje).
Jeigu vaikas atsisako veiklos: pasiūlyti pasirinkimą tarp dviejų užduočių.
Jeigu kyla konfliktas: nukreipti į „emocijų kampelį“, o ne bausti.
Jeigu vaikas veržiasi kalbėti: duoti „mano eilė kalbėti“ kortelę.
Jeigu įvyksta emocijų protrūkis: suteikti saugią erdvę, ramią aplinką, išlaukti.
Sandros Merulos nuoširdus palinkėjimas
Brangūs tėveliai, mokytojai ir visi, kurie dalyvaujate šių vaikų gyvenimuose –
emocijų stabilizavimas nėra išmokstamas per savaitę. Jis auginama kaip augalas – kasdien laistant empatija, struktūra ir švelnumu.
Kai vaikas jaučia saugumą, jo smegenys išmoksta suvokti ramybės jausmą.
Kai vaikas jaučia priėmimą tokiu, koks jis yra – tai padeda auginti pasitikėjimą savimi.
Ir tik tada prasideda tikrasis mokymasis. Pratęsimas kitame straipsnyje.
Ačiū, kad esate kartu
Su meile
S.
