„Kada perkėlėte vaiką miegoti į atskirą kambarį?“ – klausimas, kuris mamos forumuose, „Facebook“ grupėse ar „Instagram“ paskyrose sulaukia šimtų komentarų ir nuomonių. Vienos tvirtina: „Po metų – būtinai!“, kitos sako: „Mano vaikui treji, vis dar miega šalia.“ Ir nė viena nepasiduoda be argumentų.
Ši tema – viena jautriausių šiuolaikinėje tėvystėje. Nes miegas – tai ne tik vaiko įprotis, bet ir mamos (ne)išsimiegojimas, saugumo jausmas, net santykiai su partneriu. Tad ar tikrai yra vienas teisingas atsakymas?
Kas sako „už“ miego atskirai nuo metų?
Šalininkai šio požiūrio remiasi keliais pagrindiniais argumentais:
✅ Vaikas išmoksta miegoti savarankiškai, o tai formuoja saugumo ir nepriklausomumo jausmą.
✅ Pagerėja mamos miegas, mažiau prabudimų, mažiau perdegimo.
✅ Atlaisvinama erdvė porai – atsiranda intymesnis ryšys, laikas vienas kitam.
✅ Vaikas mažiau išsiblaško, geriau ilsisi savo lovoje.
„Mano sūnui buvo 13 mėnesių, kai pradėjome miego treniruotę. Pirmas savaitės buvo sunkios, bet dabar visi miegam ramiai“, – dalijasi viena mama.
O kas sako „ne – dar per anksti“?
Kitos mamos laikosi švelnesnio požiūrio: vaiko miegas šalia tėvų – natūralus, reikalingas emocinis ryšys, kuris negali būti nutrauktas pagal „metų skaičių“.
🟡 Naktinis maitinimas vis dar vyksta, ir miegoti kartu paprasčiau.
🟡 Vaikas jaučiasi saugiau, mažiau verkia, ramiau užmiega.
🟡 Kiekvienas vaikas savarankiškėja savo tempu – negalima to skubinti.
🟡 Kai kuriose kultūrose vaikai miegoti atskirai pradeda tik sulaukę 4–5 metų – ir tai niekaip nekenkia jų savarankiškumui.
„Mano dukra pradėjo miegoti viena tik ketverių. Anksčiau tiesiog bijojo. Aš nenorėjau jos palikti verkti – ji pati pasakė, kad jau pasiruošusi.“
Ką sako specialistai?
Vaikų psichologai ir miego konsultantai pabrėžia: nėra vieno teisingo atsakymo, kuris tiktų visiems vaikams ir visoms šeimoms.
Vaiko miegas – vystymosi dalis, o ne vien elgesio įprotis. Svarbiausia – ar vaikas jaučiasi saugus, ar šeima miega pakankamai.
Jei vaikas išsigąsta, dažnai prabunda, verkia vienas – gal dar per anksti. Jei vaikas ramus, o tėvai jaučiasi pasiruošę – galima išbandyti.
Svarbu nepainioti: miegoti atskirai ≠ palikti verkti vieną kambaryje. Net atskirame kambaryje galima sukurti švelnumo ir artumo pilną rutiną.
O kaip su mamos jausmais?
Viena iš temų, kurią dažnai nutylime – mamos emocijos. Nes kartais ne vaikas nenori miegoti atskirai – o mama dar nepasiruošusi paleisti.
„Kai dukra miegojo savo kambaryje, aš tris kartus naktį atsikeldavau jos patikrinti. Ji miegojo puikiai, o aš… ne.“
Tai irgi normalu. Motinystė – jausmų jūra, kur kartais daugiau nerimo patiria suaugusysis nei vaikas.
Svarbiausia – šeimos sutarimas
Kiekviena šeima turi rasti savo sprendimą. Kuris miegas tinkamiausias?
- Jei vaikas jaučiasi saugus, miega ramiai, o tėvai – pailsėję
- Jei sprendimas priimtas be spaudimo, o ne iš baimės ar kaltės
- Jei visiems gerai taip, kaip yra dabar – vadinasi, viskas gerai
Nėra taisyklės, kad metai – riba, kurią peržengus turi kažkas pasikeisti.
