Psichologai bei psichoterapeutai tvirtina, jog artimo emocinio ryšio su vaiku trūkumas sukelia problemų – vaikas susiduria su daugiau baimių, tampa mažiau atsparus stresui, jam sunkiau tampa adaptuotis darželyje ar mokykloje, netgi dažniau serga ir blogiau miega.
Gydytojų teigimu, nemažai daliai šių problemų užkirsti kelią padėtų dažnesni vaiko apkabinimai – moksliškai įrodyta, jog apkabinimai yra būtini sveikam vaiko fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi.
Pasak Šeimos santykių instituto ir Krizių intervencijų centro gydytojo psichoterapeuto Algirdo Talijūno, ypač daug dėmesio reikalinga vaikui skirti iki 3 metų – tuomet padedami pamatai tolimesnei asmenybės raidai. „Vaikas šiuo laikotarpiu ypač sparčiai vystosi. Jo pažintiniams gebėjimams, gebėjimui susidoroti su stresu, gebėjimui užmegzti ir išlaikyti emocinį ryšį su savo tėvais, o vėliau ir visais likusiais svarbiais žmonėmis jo gyvenime labai svarbūs yra apkabinimai“, – sako A. Talijūnas.
Dažni apkabinimai, ypač 2-4 m. laikotarpiu padeda kovoti netgi su miego sutrikimais. Per lytėjimą vaikas suvokia vienybės, reikalingumo jausmą, todėl tampa mažiau irzlus, taip suvaldomi kaprizai, isterija ar net agresija. Svarbu suvokti, jog toks apkabinimų poveikis svarbus vaikui ne vien kūdikystėje ir vaikystėje, bet išlieka visam gyvenimui ir toliau padeda pačiam įveikti sunkias situacijas.
Vaikai turėtų kur kas mažiau baimių, jei būtų dažniau apkabinami. Anot A. Talijūno, mažylis per tėvų apkabinimus supranta, jog jie visuomet šalia, jį myli, todėl jausdamasis saugus drąsiau tyrinėja jam dar naują aplinką. Dažniau apkabinant vaiką skatinamas jo noras pažinti ir visų socialinių gebėjimų vystymasis. Tai, kokį ryšį su tėvais vaikas turėjo savo pirmaisiais gyvenimo metais, lemia ir tolimesnę jo asmenybės raidą – ar nebijos bendrauti ir gerai jausis darželyje, mokykloje. Vaikas, kuris buvo dažnai apkabinamas vaikystėje, ne taip bijo būti atstumtas, lyginant su tuo, kuris negavo tėvų meilės ir bijo jos siekti.
Gydytojai skaičiuoja, kad vaikui reikia bent 60-80 apkabinimų per savaitę, kad jis augtų fiziškai ir emociškai sveikas. „Apsikabinimas yra konkretus veiksmas, leidžiantis vaikui suvokti, kad pasaulis yra geras, o jis yra mylimas. Taip formuojasi nuostata – aš esu geras ir pasaulis yra geras, saugus bei draugiškas. Tokia nuostata leidžia vaikui labiau pasitikėti savimi ir geriau realizuoti save ateityje”, – pasakoja gydytojas psichoterapeutas A. Talijūnas.
