53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kineziterapeutė: dėl tėvų egoizmo kenčia vaikai

Kineziterapeutė: dėl tėvų egoizmo kenčia vaikai

Vilniuje įsikūrusiame socialinės raidos ir reabilitacijos centre AVEVITUS įvairių sričių vaikų sveikatos specialistai teikia efektyvų papildomą specialųjį ugdymą neįgaliesiems vaikams. Čia ateina ir tėvai su negalės neturinčiais vaikais, kuriems reikia logopedo, kineziterapeuto, psichologo ar kito specialisto pagalbos. AVEVITUS daugiafunkciame raidos ir terapijų centre dirbanti kineziterapeutė Kristina Bliūdžiuvienė savo mažuosius pacientus gydo judesiu.

Su patyrusia specialiste Kristina Bliūdžiuviene kalbame apie vaiko fizinę raidą ir mūsų, tėvelių, klaidas, dėl kurių mes ne juokais galime pakenkti vaikui.

Kas lemia, kad vienas vaikas pradeda vaikščioti savarankiškai jau nuo 9 mėnesių, o kitas – tik pusantrų metų?

Faktorių yra labai daug.  Lemia ir genetika, tiesa, tik kokius 5 proc. visų priežasčių, bet vis dėlto negalima to atmesti. Nors kai kurios  šeimos pastebi, kad vienoje šeimoje vaikai labai skirtingai pradeda vaikščioti.  Svarbus vaiko temperamentas – vieni vaikai smalsesni, kiti – ne taip. Taip pat skirtingai vystosi vaiko motorika: svarbiausias rodiklis yra tai, ar vaikai nuo mažų dienų turi galimybę laisvai tyrinėti aplinką ir laisvai judėti, kitaip sakant, treniruotis. Socialinė aplinka taip pat svarbi – ar yra ką tyrinėti vaikui?

Didele dalimi vaiko vaikščiojimo pradžią lemia ir tėvai – ar jie nori skatinti vaiką judėti ir dėl kokių priežasčių tai daro? Kai kurie tėvai karštligiškai nori pirmauti, konkuruoti su kitais tėvais, jie mėgsta girtis: „mano vaikas anksti atsistojo”, „mano vaikas pirmas pradėjo vaikščioti”. Tai, kad vaikas labai anksti pradėjo vaikščioti, nebūtinai yra gerai. Gali būti, kad vaikai peršoka kažkokį raidos etapą, o kiekvienas iš jų yra būtinas sveikam vaiko vystymuisi. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nešliaužiojo ir iš karto pradeda ropoti, galima įtarti, kad jo pečių juostoje padidėjęs raumenų tonusas. Neišspręsta problema lieka. Jeigu vaikas neropojo, gali gerai nesusiformuoti stuburo linkis, vadinasi, ateityje tas vaikas galimai turės problemų su nugara, laikysena, eisena. Jei laiku nespėja kaulai subręsti, o vaikas jau pradėjo vaikščioti, gali deformuotis kojytės. Pėdas galime laikyti viso kūno pamatu, o jei tas pamatas netvirtas, silpsta pati nugara. Skubinti vaiko išmokti vaikščioti tikrai neverta.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip gyventi, kai gimsta „kitoks“ vaikas

Gal galite įvardinti svarbiausius pirmųjų gyvenimo metų vaiko fizinės raidos pasiekimus ir kada tėvams jau reikia sunerimti bei kreiptis pagalbos į specialistus.

Kiekvienas mėnuo kūdikiui yra aukso vertės, todėl jei mažylis kažko nedaro, motorinės raidos vėlavimas turi būti pastebėtas ir mažyliui būtina suteikti pagalbą. Dažnai raidos vėlavimą pastebi tėvai, lygindami savo vaiką su bendraamžiais, bet tą pirmiausia turėtų pastebėti šeimos gydytojas, nes tėvai gali ir neteisingai diagnozuoti savo vaiko sutrikimus. Jei vaikas kažko nedaro, tėvai turėtų klausti savo vaiko šeimos gydytojo, ar tai normalu. Gydytojas sprendžia, ar reikia neurologo ar kito specialisto konsultacijos. Kai kažkas neaišku, aš visada siūlau tėvams 100 kartų paklausti specialisto, kad jis pasakytų, jog viskas yra normalu. Tai geriau negu nieko nesakyti ir kažką pražiopsoti.

Pirmas mėnuo. Vaikas turi nesąlyginius refleksus – čiulpimo, griebimo, šliaužimo, automatinio žingsniavimo. Vyrauja fleksija – sulenktos jo rankytės ir kojytės. Vaikas turi gebėti pakelti galvytę, pasukti ją į šoną.

Antras mėnuo. Svarbus momentas- vaikas pradeda laikyti galvą, nors dar netvirtai, bet jau vyksta pirmieji bandymai. Taip pat pamažu išsitiesia rankytės, kojytės, kūdikis atgniaužia kumštukus. Dingsta kai kurie nuo gimimo buvę refleksai.

3-4 mėnesiai. Paguldytas ant pilvuko vaikas turi sugebėti aukštai pakelti galvytę, atsiremti rankytėmis, turėtų išlaikyti duotą žaislą. 4 mėnesio gale kai kurie vaikučiai pradeda apsiversti – pirmiausia nuo pilvuko ant nugarytės.

5 -6 mėnesiai. Vaikai jau sugeba laisvai apsiversti. Kai kurie vaikai geba jau sėdėti, pasirėmę viena rankyte. Patarčiau tėvams neramstyti nemokančio sėdėti vaiko pagalvėmis, nes tokiu atveju dirba ne vaiko raumenys, o pagalvės. Sulaukę 6 mėnesių vaikai suvokia savo vardą, guguoja, skleidžia tam tikrus garsus.

Tėvų užduotis – pasirūpinti saugia aplinka ir skatinti vaiką tą aplinką tyrinėti. Žinoma, jie turi stebėti, ką vaikas daro ir laiku kreiptis pagalbos. Jei vaikui yra 8 mėnesiai, o jis negeba sėdėti, tai jau yra problema.Kineziterapeutė Kristina BLIŪDŽIUVIENĖ


7-8 mėnesiai. Kūdikiai jau turėtų tvirtai sėdėti, perimti daiktus iš vienos rankytės į kitą. 8 mėnesio gale svarbus motorinės raidos etapas – šliaužimas. Aišku, vaikai šliaužti bando ir anksčiau, šliaužia atbulomis, kaip vikšriukai, pakeldami užpakaliuką, kaip ruoniai, atsiremdami nosyte. Kiekvienas turi savo manierą. Tėvai gali sunerimti, kodėl jų vaikas taip „keistai” šliaužia, kai kaimynų vaikas šliaužia kitaip. Gal kažkas negerai? Tačiau noriu nuraminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, svarbu, kad jis apskritai juda ir bando šliaužti. Įsitikinti, ar viskas normalu, ar nėra jokios patologijos, gali pasakyti šeimos gydytojas, pas kurį pirmaisiais gyvenimo metais lankomasi tikrai dažnai.

9 -12 mėnuo. Prasideda dar vienas svarbus vaiko fizinės raidos etapas – ropojimas. Jis būna koordinuotas ir nekoordinuotas. Sulaukus 11 mėnesių, kūdikių ropojimas paprastai tampa koordinuotas. 11 mėnesio pabaigoje vaiko ropojimas vadinamas meškos eisena – vaikas ropoja remdamasis plaštakomis ir pėdomis. Taip vaikas ruošiasi atsistojimui ant dviejų kojų ir savarankiškam stovėjimui.

Vida Press

12 – 17 mėnesių. Vaikai pradeda savarankiškai vaikščioti. Jie taip pat pradeda kalbėti dviskiemeniais žodžiais. Taip pat tokio amžiaus vaikai jau moka mėgdžioti vyresniuosius vaikus ar suaugusiuosius.

Koks tėvų vaidmuo pirmaisiais gyvenimo metais: ar skatinti vaiko motorinę raidą, ar nieko nedaryti, tik stebėti?

Galiu patarti ir kaip kineziterapeutė, ir kaip dviejų judrių berniukų mama – tėvų vaidmuo yra milžiniškas. Tėvai yra svarbiausi žmonės vaikui. Motorinę raidą jie turėtų skatinti, tik  norėčiau tiksliai suformuluoti, kas yra tas tinkamas skatinimas. Kiekvienas žmogus dieną turėtų pradėti nuo fizinių pratimų, pasirąžymo, tempimo pratimų. Taip ir mažam vaikui reikia sudaryti sąlygas pajudėti, sukurti tokią aplinką, kuri būtų jam įdomi ir skatintų judėti. Pasiūlyti žaislų ar saugių buities įrankių. Vaikas, kurio tėvai sukuria saugią ir įdomią aplinką, skatinančią jį tobulėti, bandys atlikti tam tinkamus jo raidos etapui veiksmus – pusės metų dar viską kiš viską į burną, o sulaukęs metukų, perduos žaislą iš rankos į ranką, griebs jį 2 pirštukais. Tėvų užduotis – pasirūpinti saugia aplinka ir skatinti vaiką tą aplinką tyrinėti. Žinoma, jie turi stebėti, ką vaikas daro ir laiku kreiptis pagalbos. Jei vaikui yra 8 mėnesiai, o jis negeba sėdėti, tai jau yra problema. Tikiu, kad šiais laikais tai yra pastebima ir tėvų, ir šeimos gydytojų.

Didžiausios tėvų klaidos, kai kalbame apie vaiko fizinę raidą, yra tėvų tarpusavio lenktyniavimas, vaiko motorinės raidos forsavimas, kuris gali pakenkti pačiam vaikui. Kartais tėvai bando patenkinti savo ego, esą „mano vaikas kažkuo geresnis už kitus” – tai didžiausia klaida. Pastebėti vaiko raidos sutrikimus (sulėtėjimus) ir nelenktyniauti – mano svarbiausi patarimai tėvams.

Vida Press

Kaip vertinate pakankamai naujus technikos “išradimus”, kurių neturėjo mūsų tėvai: vaikštynė, šokliukas, automobilio kėdutė, namų kėdutė, kurioje kūdikis namuose praleidžia nemažai laiko, vibracinė kėdutė-sūpynės ir kiti panašūs?

Kaip kineziterapeutė pasisakau prieš vaikštynės naudojimą, nes ji skatina vaiko vaikščiojimą ant pirštų galų, formuojasi netaisyklingas atsispyrimas (žingsnis).  Šios technikos priemonės sukurtos tam, kad palengvintų tėvų gyvenimą. Nesakau, kad tai blogai. Štai mūsų tėvai laikydavo mus už pažastų, laukdami, kol mes išsišokinėsime. Dabar vaiką „laiko” šokliukas, tėvams laisvos rankos, mažylis šokinėja, visi laimingi. Viskam reikia saiko – tai svarbiausia taisyklė, kurią norėčiau pabrėžti. Jeigu viskas daroma saikingai, pavyzdžiui, vaikas paguldomas į gultuką valandai, o ne pusei dienos, tai yra normalu.

Vida Press

Naujagimis iki trijų mėnesių turėtų būti kuo labiau horizontalioje padėtyje. Todėl į automobilio kėdutes, skirtas naujagimiui, būna papildomai dedami įdėklai, tam, kad vaikas kėdutėje būtų kuo labiau gulimoje padėtyje, jo nugarytė būtų kuo tiesesnė. Automobiliuose vaikus reikia vežti jų ūgiui, svoriui ir amžiui pritaikytose saugos kėdutėse, kitaip rizikuojate jo gyvybe.

AVEVITUS centre jūs dirbate ir su neįgaliais vaikais, kuriems reikia ilgalaikės pagalbos, ir su sveikais mažyliais, kuriems tereikia menkos paskatos, kad jų motorinė raida pasivytų bendraamžių.  Kokia jūsų patirtis ir pastebėjimai?

Didžiausios tėvų klaidos, kai kalbame apie vaiko fizinę raidą, yra tėvų tarpusavio lenktyniavimas, vaiko motorinės raidos forsavimas, kuris gali pakenkti pačiam vaikui. Kartais tėvai bando patenkinti savo ego, esą „mano vaikas kažkuo geresnis už kitus” – tai didžiausia klaida.Kineziterapeutė Kristina BLIŪDŽIUVIENĖ

Centras teikia labai daug paslaugų vaikams, nežinau kitos vietos Vilniuje, kur po vienu stogu galima rasti tiek pagalbos. Čia ir tradicinė, įprasta reabilitacija – kineziterapeuto, logoterapeuto paslaugos, ir alternatyvi pagalba, tokia kaip muzikos, dailės, smėlio terapija. Kompleksiškai lavinant vaiką gaunami stulbinantys rezultatai. Kai kreipiasi sveiki vaikai, jie yra labai imlūs. Kartais užtenka vieno ar dviejų kartų, ir jau matosi rezultatas, tuo jie skiriasi nuo raidos sutrikimų turinčių vaikų. Pastariesiems reikia pusmečio ar metų, kad pamatytume rezultatą.

Vaikai, kurie pas mane ateina, turi įprastinių bėdų, susijusių su civilizacijos problemomis. Nuo ilgalaikio sėdėjimo prie kompiuterio ir televizoriaus, jiems būna raumenų disbalansas nugaroje. Taip pat sulaukiu vaikų, kurie dėl per ankstyvo pradėjimo vaikščioti turi pėdos deformacijų. Tokiems vaikams atliekame korekcinę mankštą, į ją įtraukdami žaidybinius elementus. Būna, kad per mankštą su vaikais pasiverčiame įvairiais gyvūnais ar mokomės pažinti spalvas. Vaikas gali net nesuprasti, kad tai mankšta, galvoja, jog tiesiog smagus žaidimas, o iš tiesų jis gauna ne tik pažintinę naudą, bet ir gydymą judesiu.

***

Socialinės raidos ir reabilitacijos centras „Avevitus” – tai pelno nesiekiantis daugiafunkcinis raidos ir terapijų centras neįgaliems, specialiųjų poreikių vaikams. Čia vaikams teikiamos kompleksinės raidos specialistų paslaugos, vaikai mokomi pažinti ir valdyti negalią, apsitarnauti, orientuotis ir judėti aplinkoje, gerinamas jų smulkiosios motorikos, kognityvinės ir fizinės raidos formavimasis, vaikai įgyja teigiamų emocijų ir pasitikėjimo savimi. Centre specialiųjų poreikų vaikams atliekamas vaiko raidos ir intelektinių gebėjimų įvertinimas, su jais dirba logopedas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, vaikų masažistas, psichologas, specialusis pedagogas, muzikos ir šokio-judesio terapeutas, dailės ir teatro terapeutas.

Mano išsaugoti straipsniai