Terapijų, padedančių vaikui, yra įvairiausių rūšių – šviesos, muzikos, delfinų, žirgų. Su Minsko (Baltarusija) vaikų korekcijos centro pedagoge psichologe Natalija Chromova kalbamės apie smėlio terapiją.
Smėlio terapija vaikams, turintiems proto negalią, emocinių ir psichologinių bėdų
Kai vaikas susiduria su rūpesčiais ir nemoka apie juos kalbėti, pavyzdžiui, patiria seksualinę prievartą, smurtą ir panašiai, smėlio terapija – puikus būdas prakalbinti be žodžių.
Kokio amžiaus vaikams galima taikyti, konkrečiai numatyta nėra. Tiesiog kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau paslapčių slepia jo smėlio pilys. Kuo vaikas mažesnis, tuo jis atviresnis ir galima greičiau suprasti jo bėdas. Natalija Chromova dirba valstybiniame centre, kuriame paslaugos nemokamos. O į centrą turinčius bėdų vaikus siunčia gydytojai ar socialinės rūpybos skyriaus darbuotojai.
Žaisdami su smėliu pajūryje vaikai atsipalaiduoja
Vaikučius vilioja neaprėpiami toliai, jūros ošimas, galimybė kepti įvairiausių formų smėlio pyragus, statyti pilis, o dažnai ir jas griauti. Lakstyti basom po šiltą smėliuką, drabstytis iš jūros ištrauktais jo lipdiniais – tai mažyliams teikia nesuvokiamo džiaugsmo. Vaikams ypač patinka galimybė akimirksniu viską keisti. Žiūrėk, čia pastatai, čia banga nuplauna – ir nė žymės, kad ką tik smėlio pilis dunksnojo.
Žaisdami su smėliu vaikai atsipalaiduoja ir gauna daug gerų emocijų. Shutterstock nuotr.
Smėlio terapija yra labai sudėtingas metodas, reikalaujantis iš specialisto daug žinių ir įgūdžių. Psichologai sako, kad smėlio terapija yra ypatinga tuo, kad vienu metu specialistas gali diagnozuoti ir keisti vaiko elgesį. Specialistas, netraumuodamas vaiko nemaloniomis apklausomis, gali įsijausti į kuriamą pasaulį. Smėlis – tik priemonė sukurti tiltą tarp vaikučio ir specialisto.
Senovės navachų gentis
Piešimas smėlyje ir įvairių figūrų lipdymas turi istorinę prigimtį. Dar senovės navachų gentys naudojo piešinius smėlyje religinėms ir sveikimo ceremonijoms. Buvo manoma, kad tam tikri prasmingi simboliai smėlyje padeda žmonėms pasveikti. Kaip ir senoji navachų gentis, mes piešiame gyvūnus, medžius, saulę, lietų, žaibą. Jau senų senovėje šios genties atstovai pastebėjo, kad piešiniai ką nors reiškia. Amerikos indėnai manė, kad išpiešti simboliai yra „medicininė kortelė”, kurioje parašyta, kokia bėda kamuoja žmogų. Na, o kaip dėl vaikų? Yra įrodyta, kad tik ūgtelėję vaikai išmoksta koduoti arba slėpti informaciją piešiniuose. Mažesnių pypliukų piešinukai yra tarsi atversta knyga, iš kurios galima gauti labai daug naudingos informacijos. O suaugusieji yra ypač išlavinę savo sugebėjimus slapukauti, todėl jų piešinius smėlyje ar popieriaus lape yra labai sunku perskaityti.
Yra mokslininkų, manančių, kad iki trejų metų pypliukai net nemokėdami gerai kalbėti sugeba išpiešti savo emocijas. Skauda pilvuką? Jei mamytė to nesupranta, pypliukas bando tai parodyti smėlyje išraizgydamas savo žarnyną. Gal mamytė supras? Deja, nepatyrusiems suaugusiesiems skaityti tokius piešinukus yra gana sudėtinga ir „popa” gali likti nepastebėta.
Psichoterapija ar burtai?
Dar praėjusio amžiaus pradžioje psichoanalitikai susidūrė su bėda, kaip ištirti vaikus, kuriems reikia pagalbos. Su suaugusiaisiais paprasčiau – gali kalbėtis, o vaikučiai nerimo negali papasakoti žodžiais. Šiuo metu pasaulyje plačiai naudojama žaidimo su smėliu technika. Žinoma, jei jūsų mažylis turi bėdų, smėlio terapija turėtų užsiimti tik patyręs specialistas. Tačiau pats paprasčiausias būdas prakalbinti mažylį yra pažaisti kartu su juo smėlio dėžėje. Neribokite mažiuko, leiskite jam rinktis iš daugybės formelių ir daikčiukų. Smėlio dėžė yra vaiko pasaulis, kuriame jis gali viską. Vaikas gali ne tik atkurti, išgyventi savo nerimą, bet ir jį sunaikinti.
Smėlyje paliktas vaiko emocijas bei mintis teisingai suprasti ir įvertinti gali tik profesionalai. Schutterstock nuotr.
Smėlio raštai
Psichoanalitikai nustatė, kad net paprastas vaiko žaidimas su smėlio figūrėlėmis gali būti mažiuko pasaulio testas. Tai yra smėlyje išpieštos ar išlipdytos naktinės baimės, nerimas. Vaikai sąžiningai atvaizduoja pasaulį ir savo vietą jame. Jei vaikutis lipdo vis tas pačias formas, galima spėti, kad kas nors verčia nerimauti. Smėlio terapija dažnai taikoma pasitelkiant pasakų veikėjus. Vaiko klausiama, kuri pasaka labiausiai patinka, kuriuo herojumi norėtų būti. Nulipdžius ar išbraižius smėlyje herojų, vaikas kalbinamas toliau, jis skatinamas kurti savo pasaką, kurioje atsispindi jo gyvenimas. Tarkim, Vaidotas, prieš kurį buvo smurtaujama namuose, nuolat save lipdė kaip animacinio filmo herojų Betmaną. Šis kuriamoje pasakoje nužudo blogiuką – tamsos pasaulio karalystės valdovą, kurio vardas sutampa su skriaudėjo patėvio vardu.
Atmintinė mamai
– Maži vaikai nekalba apie pasaulį ir savo jausmus, jie tai vaizduoja savo piešiniuose, lipdiniuose, smėlio statiniuose;
– smėlio terapija nėra šiuolaikinio pasaulio mada, tai iš protėvių perimtas diagnostikos metodas, atveriantis duris į nerimaujančio mažiuko pasaulį;
– žaisdamas su smėliu mažiukas tarsi atkuria tikrąjį pasaulį su visomis smulkmenomis, dažnai paskiria vietą ir sau, nubrėžia jo ribas;
– jeigu jūsų mažiukas sveikas ir jam nereikia smėlio terapijos, leiskite tiesiog pafantazuoti smėlio dėžėje. Kūryba lavina vaizduotę;
– norint analizuoti mažiuko pasaulį pagal jo smėlio pilis, reikia įgyti tam tikrą kvalifikaciją ir baigti kursus. Tačiau tiesiog pažaisti galite ir jūs: pasidalykite su vaiku vaidmenimis ir sukurkite savo pasaulį iš smėlio, paskui bandykite paanalizuoti. Gal tai padės jums suprasti, ką nori pasakyti jūsų mažiukas.
