Mamos nevalgiems ir miegoti nenorintiems mažiesiems dažnai kartoja: nevalgysi/nemiegosi – neaugsi. Tai moksliškai pagrįsta tiesa. Tačiau būna atvejų, kai miegas „neateina”dėl objektyvių priežasčių.
Kūdikio miegą gali trikdyti įvairios fiziologinės priežastys: alkis, diegliai, dygstantys dantukai. Jam gali būti per šalta ar per karšta (palieskite spranduką ir patikrinkite, ar jis nevėsus, nešlapias). Gali būti, kad kūdikėliui nepatogu gulėti, o pats patogiai įsitaisyti dar nesugeba.
Yra ir psichologinės blogo miego priežastys. Galbūt kūdikis jaučia mamos nerimą. Pavargęs vaikas taip pat prasčiau miega, pavyzdžiui, jeigu namai pilni draugų ar giminių. Tėveliai klysta manydami, kad jei vaikas ilgai neis į lovytę, tai visą naktį puikiai išmiegos. Mažyliai pervargsta nuo naujų vaizdų ir žmonių. Visa tai juos išmuša iš ritmo, sukelia sumaištį. Ypač dažnai taip atsitinka miegant kitoje aplinkoje.
Sutrikimai
Gana dažnai mažus vaikus kamuoja, rodos, tik suaugusiems būdinga bėda – nemiga. Vaikui labai sunku užmigti, o tėvams jo migdymas primena košmarą. Rečiau, bet nemiga „kimba” ir prie mokyklinukų dėl mokykloje patirtų stiprių emocijų (ne visada teigiamų), nerimo, baimės. Sunku užmigti ir vaikams, turintiems hiperaktyvumo sindromą.
Miegą gali trikdyti ir nakties košmarai. Tai besikartojanti būklė, kai vaikas staiga tarsi prabunda, bet neišsibudina, šaukia, klykia, garsiai kalba, atrodo sutrikęs ir nesiorientuoja aplinkoje. Nakties košmarų paprastai atsiranda mažyliams nuo 18 mėnesių iki penktųjų gyvenimo metų. Šie košmarai nėra susiję su sapnais, išgyvenimais, jų priežastis nėra žinoma. Pasveikstama savaime.
Maždaug 5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų būdingas kitas sutrikimas – lunatizmas. Tai būklė, kai vaikas nevisiškai išsibudinęs atlieka pusiau tikslingus judesius, vaikšto, bet ryte nieko neprisimena.
Gana dažna blogo miego priežastis – išvešėję tonzilės ir adenoidai. Dėl šios priežasties sutrinka kvėpavimas, gali ištikti vadinamosios miego apnėjos – miegant sustoja kvėpavimas. Pašalinus tonziles ir adenoidus, sutrikimas paprastai praeina.
Vaiką gali varginti ir „sprogstančios galvos sindromas”: mažylis prabunda nuo labai stipraus ir gąsdinančio triukšmo, kurio iš tiesų nėra. Nors taip pat praeina savaime, bet, kad būtų ramiau, esant bet kokiems miego sutrikimams vertėtų kreiptis į gydytoją.
Išaugs
Tačiau jei vaikas naktį dažnai nubunda, tai nebūtinai yra miego sutrikimas. Galbūt jam tiesiog būdinga dažna miego ir būdravimo fazių kaita.
Galvos smegenims augant ir bręstant miego būdravimo ciklų mažėja. Miego būdravimo ciklus lemia melatonino – miego hormono – sekrecija. Natūraliai jis išsiskiria sutemus, daugiausia – 2 val nakties, vėliau mažėja. Melatoninas yra jautrus hormonas, jį galima „išbaidyti” įjungus, pavyzdžiui, naktinę lempelę, televizorių. Todėl geriausia vaiką migdyti natūralioje tamsoje.
Apie 2 val nakties pradeda skirtis ir kitas hormonas – kortizolis, kurio organizme daugiausia būna apie 6 val ryto. Kortizolis kartu yra ir hormonas, saugantis nuo įtampos ir uždegimų. Tai tik patirtina teiginį, kad gerai miegantis vaikas ir auga geriau.
Kas ramina
Ritualai. Sūpavimas ant rankų, bučinukas ar pasaka prieš miegą.
Griežtas grafikas. Sunkiai užmiegantiems vaikams būtinas griežtas grafikas – visada migdykite tuo pačiu metu.
Ramūs vakarai. Prieš miegą neleiskite žiūrėti televizoriuas, žaisti judrių žaidimų, dūkti. Išeikite su mažyliu pasivaikščioti, sugalvokite ramių užsiėmimų.
Tranzitinis objektas. Tai mėgstamiausias žaislas, su kuriuo vaikas nesiskiria: visur nešiojasi, miega kartu. Tai tarsi mamos pakaitalas, ryšys su mama. Tai ramina.
