Vos pravirkus naujagimiui bėgame žiūrėti, ar viskas gerai. Kada iš tiesų verta sunerimti?
Konsultuoja gydytoja neurologė Rūta Maciulevičienė.
Kitaip pasakyti nemoka
Verksmas – vienintelis naujagimiui ir mažam kūdikiui duotas būdas susikalbėti su tėvais. Ypač naujagimis neturi jokio kito būdo pasakyti, kad jam kažkas negerai. Kiekvieno žinduolio kūdikis rėkia be galo garsiai, kad atkreiptų į save dėmesį, ir per visą evoliuciją naujagimio riksmas netapo tylesnis.
Naujagimio riksmas kitoks nei ūgtelėjusio kūdikio ir, palyginti su mažulyčiu kūneliu, kuris tą garsą išleidžia, yra labai garsus. Suaugęs žmogus tokio garso išleisti nesugeba, na nebent operos solistai, ilgai treniravę balsą. Pagal stiprumą naujagimio riksmas gali siekti iki 90 decibelų, tuo tarpu lėktuvo reaktyvinis variklis – 110 decibelų. Šiuos skaičius palyginus naujagimio verksmas atrodo tarsi stebuklas.
Dirgina ausį
Kad ir kaip garsiai klykia naujagimis, ne pats garsas gąsdina tėvus arba vaikų neturinčius žmones, o šaižumas, nes garsas, kurį išleidžia rėkiantis naujagimis, yra be galo nemalonus suaugusio žmogaus ausiai. Net ir mamos ausis jis dirgina. Tokiu garsu vėlgi pasirūpino pati gamta, kad mama, išgirdusi rėkiantį kūdikį, visus darbus mestų į šalį ir bėgtų pas jį.
Sveiko kūdikio, kuris gerai priauga svorio, riksmas po mėnesio kito tampa vis retesnis ir vis tylesnis, balsas tarsi švelnėja, mažiau dirgina tėvų ausis. Gerai besivystantis kūdikis „atranda” vis daugiau būdų bendrauti su aplinka: išmoksta šypsotis, guguoti, „susikalbėti” rankomis, mimika, todėl verksmas vis mažiau reikalingas siekiant prisikviesti tėvus. Na, o ką tik gimęs naujagimis negali nieko daugiau – tik verkti.
Kodėl verkia?
Kiekvieno sveiko naujagimio riksmas pirmiausia rodo, kad nepatenkinami jo fiziniai ir psichiniai poreikiai arba ką nors skauda. Dažnai net nesusimąstome, kad ir naujagimis turi psichologinių poreikių, kurie jam patys svarbiausi. Pirmiausia tai saugumas, tad nenuostabu, kad paimtas ant rankų ir girdėdamas, kaip plaka mamos širdis, nurimsta.
Antras poreikis yra maistas. Sveikas naujagimis apskritai verkia dėl kelių priežasčių: kai jam per šalta, per karšta, kai alkanas ar ką nors suskauda. Tad išgirdus veriantį ausis klyksmą pirmiausia apie tai reikėtų pagalvoti.
Laimingiausias – prie krūties
Dažniausiai jaunos mamos galvoja, kad vos suverkęs naujagimis nori valgyti. Ir, aišku, reikia jam pasiūlyti krūtį. Beje, prie krūties priglaustas dažniausiai nurimsta, nes šia padėtimi yra patenkinami visi jo poreikiai: šilumos, saugumo ir sotumo. Naujagimis ir kūdikis turi būti prie mamos krūties, nes tai fiziologinis poreikis. Iki metukų arba pusantrų jis turi būti glaudžiamas, nešiojamas, imamas ant rankų, čiūčiuojamas. Jam reikia jausti mamos odą, jos kvapą, švelnumą, girdėti balsą, kaip plaka širdis. Jeigu to trūksta, kūdikis vystosi nevisavertis ir kaip tik dėl to mamos reikalauja rėkdamas garsiau už gaisrinės sireną. Taip visomis išgalėmis bando išgyventi.
Kas jaudina tėvus?
Pirmagimio tėvai dažnai išsigąsta ausis veriančio naujagimio klyksmo ir kaskart išgirdę rėkiantį labai susijaudina. Nežino, ar jam šalta, ar alkanas, nors, atrodo, ir pamaitintas, ir ant rankų paimtas, vis tiek verkia visa gerkle. Dažniausiai tai rodo, kad jauni nepatyrę tėvai dar neišmoko suprasti savo kūdikio poreikių. Jie nesupranta, kodėl kūdikis rėkia, nors glaudžia prie krūties, supa, nešioja, patys nervinasi, o jų nerimas persiduoda kūdikiui ir šis rėkia dar labiau. Paprastai antras, trečias vaikas rėkia mažiau, mažiau jam pučia pilvuką. Mat tėvai įgijo patirties ir ėmė suprasti, ką reiškia naujagimio ir kūdikio verksmas. Jeigu mažiukas kūdikis labai smarkiai ir ilgai rėkia, būtina kreiptis į gydytoją, kad šis patikrintų sveikatą.
Nesunku atskirti intonacijas
Patyrę tėvai ir pediatrai labai nesunkiai atskiria, ar naujagimis rėkia iš piktumo, ar dėl to, kad jam skauda, neramu, nori mamos. Priėjus arčiau iš mimikos galima suprasti riksmo prasmę, nes verksmas turi intonacijas. Gerai įsiklausius galima išgirsti, kad skiriasi verksmas, kai kūdikis alkanas, kai nori mamos ar jam šalta. Aišku, visada reikia pagalvoti, ar kūdikiukas neverkia iš skausmo, tačiau labai dažnai verkia todėl, kad mama jaudinasi ir yra nerami.
Maždaug nuo trečio gyvenimo mėnesio verksmo garsas pasikeičia. Balsas jau nėra toks šaižus ir dažniausiai net pirmagimio tėvai nesunkiai susigaudo, kodėl pravirksta jų kūdikis.
Ką rodo verksmas
Kaip verkia naujagimis, kai ko nors nori, priklauso nuo jo temperamento, kuris yra įgimtas. Tačiau yra tam tikrų verksmui būdingų bruožų.
– Alkanas kūdikis, kol neužgesę jo prisitaikymo refleksai, verkdamas suka galvytę ir ieško krūties, žiojasi, čepsi lūpytėmis.
– Jei kūdikiui kas nors nepatinka arba mama nesupranta, ko jis nori, kartais rėkia, kol pamėlynuoja, gali riesti kojytes.
– Kai šalta, gali verkti veriamu balsu, kuris pamažu pereina į tylų (jei palygintume su riksmo pradžia) ir pratisą zirzimą. Daugelis kūdikių dar ir žagsi, smarkiai mojuoja rankutėmis ir kojytėmis.
– Jeigu verkia, nes perkaito, jam karšta, dažnai ant kūnelio atsiranda raudonos spalvos spuogelių.
– Sušalęs naujagimis gali verkti tai silpnėjančiu, tai stiprėjančiu balsu, niurzgėti ir kartu žagsėti.
– Mažas kūdikis gali pravirkti ir dėl to, kad išsigąsta, kai yra staiga sudirginamas. Gali išsigąsti netikėto šaižaus garso, ryškios šviesos blyksnio, staiga pasikeitus padėčiai.
– Verksmu kūdikis gali parodyti, kad tėvai ne laiku jį maitina, kalbina, bando su juo žaisti.
Jeigu naujagimis verkia ir nenurimsta nešiojamas, glaudžiamas prie krūties, kreipkitės į gydytoją, ypač jeigu pastebėjote, kad:
– pakilo temperatūra;
– per 14 dienų neišnyko naujagimių gelta;
– apie bambą paraudo odelė arba iš jos teka pūlingosios išskyros;
– yra pūlingųjų akučių išskyrų;
– pamaitintas atpylinėja gausiai ir ilgai;
– staiga pasikeitė naujagimio elgesys – atsisako žįsti krūtį, nepavyksta nuraminti arba, priešingai, atrodo viskam abejingas ir apatiškas.
