„Ar nori valgyti?“ „Ne!“ „Eime į lauką“ „Ne!“ „Kurią kepurę nori dėtis – raudoną ar geltoną?“ „Ne!“ Jeigu jums pažįstamos šios situacijos, skaitykite toliau.
Mama klausia:
„Mano 2,5 metų sūnus dabar gyvena neigimo amžių. Ką jam pasakytum ar paprašytum, visada atsako NE! Ar tai normalu ir išaugama? Kaip elgtis tėvams, jei jis neigia beveik viską?“
Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.
Nuo pirmųjų gyvenimo dienų kūdikis siekia artumo su asmeniu, kuris jautriai atliepia kūdikio fizinius, saugumo poreikius. Kai kūdikis jaučia, kad mama ar kitu artimuoju galima pasitikėti, artimasis yra nuolat šalia ir pasirūpina juo, vaikas tuomet jaučiasi saugus. Kai vaikas jaučiasi saugus, jis nori pažinti aplinkinį pasaulį, tad pamažu atsiskiria nuo mamos ar kito artimojo ir pradeda savarankiškai tyrinėti jį supančią aplinką. Atsitraukęs nuo mamos ilgainiui išbūna vis ilgesnį laiką ir tyrinėja vis platesnę aplinką. Vaikas lipa, šoka, bėga, aplinkoje esančius daiktus pažįsta rankytėmis, burnyte, savo poreikius ir norus mokosi įvardinti panaudodamas kalbą. Vaikas sparčiai vystosi fiziškai, emociškai, socialiai. Vaiko naujus gebėjimus su džiaugsmu priimame ne tik mes, vaikučių tėveliai, bet ir patys vaikai. Jie džiaugiasi savo naujai atrastais gebėjimais, savo vis stiprėjančiu savarankiškumu.
Paprastai 18 mėn. – 3 metų amžiaus vaikai pajaučia savo galias, autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusiojo žmogaus. Jie jaučiasi savarankiški, galintys patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Nepaklusimas tuo metu – vienas dažniausiai pasitaikančių dalykų. Neretai nuo antrojo iki trečiojo gimtadienio vaikai išgyvena vadinamąjį „Ne” laikotarpį. Tai laikotarpis, susijęs su vaiko fizinės, emocinės, socialinės raidos tobulėjimu, savarankiškumo proveržiu. Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti vaiko negatyvizmas, vaikas gali priešgyniauti, nesutikti su tėveliais, o savo atrastas galias, savarankiškumą įtvirtinti nuolat sakydamas „ne”. Paprastai vaikų neklausymas, nepaklusimas suaugusio žmogaus paliepimams yra normalios raidos dalis. Pamažu toks priešgyniaujantis elgesys retėja. Šiuo laikotarpiu svarbu suprasti, kad vaikas taip elgiasi ne šiaip sau – jis auga ir atranda, kad sakydamas „Ne!” jis gali bent iš dalies valdyti tai, kas vyksta su juo ir aplink jį.
Išgyventi vaiko negatyvizmo laikotarpį gali padėti:
– Supratimas, kad Jūsų vaiko priešgyniaujantis elgesys nėra susijęs su Jūsų kaip tėvelių vaiko auklėjimo nesekmėmis, vaiko sąmoningu noru įskaudinti Jus. Svarbu suprasti, kad vaiko prieštaraujantis elgesys rodo, kad Jūsų vaikas auga, palaipsniui atsiskiria nuo Jūsų ir įgydamas naujų įgūdžių trokšta veikti savarankiškai. Dar daugiau, svarbu prisiminti, kad tikroji Jūsų vaiko žodžio „ne“ reikšmė yra „aš galiu pats“.
– Vaiko drąsinimas nubrėžiant aiškias elgesio ribas. Visiems vaikams yra reikalingos elgesio ribos. Kai šeimoje nėra nustatytų ribų, vaikai jaučiasi nesaugiai, palikti, nejaučia sąsajų su savo tėvais. 18-36 mėn. mažyliams yra ypač svarbios saugumą užtikrinančios taisyklės, jos parodo vaikui leistiną elgesį ir apsaugo nuo pavojų. Kartais tėveliams padeda vaiko atokesnis laikymas nuo veiklų, kuriomis jis negali užsiimti. Taip pat gana dažnai tėveliams yra rekomenduojama pašalinti iš vaiko artimosios aplinkos objektus, kurie vaikui gali būti nesaugūs.- Vaiko poreikio būti savarankišku supratimas ir patenkinimas. Augindami vaikus, tėvai kartais susiduria su įvairiomis baimėmis, neretai tėvelius gąsdina ir vaiko iniciatyvumas, noras tyrinėti pasaulį. Kartais gali nutikti taip, kad dėl nepagrįstų tėvelių baimių vaikas gali atsisakyti džiaugsmą teikiančio savarankiško tyrinėjimo ir palaipsniui tapti priklausomu nuo suaugusiųjų, toks vaikas ateityje gali nepasitikėti savimi, būti nedrąsus ir nesavarankiškas. Todėl labai svarbu, kad artimieji paremtų vaiko norą tyrinėti, žavėtųsi vaiko pastangomis, savarankiškumu ir atradimais, džiaugtųsi juo ir skatintų vaiką veikti savarankiškai.
Drąsinkite vaiką veikti savarankiškai:
– Neatimdami iš vaiko drąsos. Tegul jis bando naujas veiklas. Nekritikuokite vaiko jo atliekamų veiklų metu;
– Formuluodami teigiamus sakinius ir sakydami savo vaikui, kaip Jūs norite, kad jis elgtųsi, užuot sakę, kokio jo elgesio nenorite. Pvz.: negatyvų sakinį „nespardyk kamuolio namuose” pakeiskite į pozityvų – „kamuolį gali spardyti lauke;
– Leisdami vaikui rinktis. Pavyzdžiui, užuot klausę vaiko ,,ar nori rengtis pižamą?”, leiskite vaikui pasirinkti iš kelių alternatyvų ir savarankiškai priimti sprendimą ,,kurią pižamą nori rengtis – su kačiukais ar šuniukais?”.
– Bendradarbiaudami su vaiku. Leiskite vaikams prisidėti prie šeimos gerovės. Vaikai gali padėti savo tėveliams namų ruošoje ar atlikdami kitas svarbias užduotis namuose. Taip pat būtų džiugu, jei padėkotumėte vaikui už pagalbą namuose.
– Svarbu atminti, kad tėveliai, kurie palaiko savo vaikų iniciatyvumą, savarankiškumo norą, leidžia vaikams išgyventi savo autonomiškumą ir vaikas auga pasitikėdamas savimi, o bandymai įtvirtini save sakant „Ne” retėja.
Pabaigoje norisi pasakyti, kad šiuo vaiko negatyvizmo laikotarpiu svarbiausia tėvelių užduotis yra drąsinti vaiko savarankiškumą ir nubrėžti elgesio ribas. Taip elgdamiesi padovanosime vaikui didžiausią dovaną – stiprų pasitikėjimo savimi jausmą. Sėkmės Jums!
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama” dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
