JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Kaip lavinti vaiko emocinį intelektą ir kodėl tai ne mažiau svarbu

Kaip lavinti vaiko emocinį intelektą ir kodėl tai ne mažiau svarbu, negu jį mokyti skaityti ar užsienio kalbų

„Mano trimetė pažįsta visas raides ir moka suskaičiuoti iki dešimt“, – giriasi viena mama. „O maniškė išmoko prieš verkdama pasakyti „Supykau“ arba „Man liūdna“, – džiaugiasi kita. Ir viena, ir kita kalba apie vaiko intelektą. Tik pirmu atveju – apie IQ (intelekto koeficientą), antruoju – EQ (emocinį intelektą). Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė.

Tikriausiai esate girdėję sakant „emocinis intelektas“? Pastaruoju metu apie jį kalbama vis daugiau, apie tai leidžiamos knygos, o tėvai kviečiami į seminarus, kuriuose mokoma ugdyti vaikų emocinį intelektą, aiškinama, kodėl jis svarbus, o gal net svarbesnis už iki šiol žinotą IQ – intelekto koeficientą. Psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė sako, kad yra daug emocinio intelekto apibrėžimų, tačiau bene suprantamiausias šis: „Emocinis intelektas (EQ) – tai gebėjimas suprasti savo jausmus ir emocijas.“ Intelekto koeficiento (IQ) ir gyvenimo sėkmės ryšio nėra. Yra žinoma daug pavyzdžių, kai labai protingi žmonės, turintys aukštą IQ, yra nelaimingi, dažnai patiria nesėkmes. Tuo tarpu kiti nebūdami „genijais“ pasiekia jos viršūnę. Kodėl taip įvyksta? Žmogaus sėkmė tiesiogiai priklauso nuo emocinio intelekto. 80 proc. žmogaus sėkmės priklauso nuo emocinio intelekto ir tik 20 proc. – nuo IQ. Vadinasi, vien loginio mąstymo vystymas ir vaiko akiračio plėtimas nėra svarbiausia jo sėkmingam gyvenimui, reikia lavinti emocinį intelektą.

Įgimta ar išmokstama?

Žmogaus protiniai gebėjimai (IQ) – tai genetiškai nulemtas dalykas ir kinta labai nedaug. O emocinis intelektas vystosi visą gyvenimą, jo vystymąsi galima paspartinti ir daryti įtaką. Tai nėra labai paprasta, tačiau pastangos duoda ilgalaikių rezultatų – aukšto emocinio intelekto žmonės pasiekia daug daugiau visose gyvenimo srityse. Neretai tėvai daug dėmesio skiria protui lavinti – moko mąstyti, tačiau pamiršta apie vaiko mokėjimą atpažinti savo jausmus.

Mergaitės ir berniukai

Psichologė psichoterapeutė M.Vaštakė sako, kad kalbant apie lyties skirtumus duomenys prieštaringi: „Nėra bendros nuomonės, kad mergaičių emocinis intelektas aukštesnis. Tyrimais įrodyta, kad moterys labiau supranta kitų jausmus, tai yra labiau empatiškesnės. Taip pat jos labiau reiškia savo jausmus negu vyrai, tačiau tai gali būti susiję su tam tikromis kultūrinėmis normomis. Neretai berniukas pagal visuomenėje vyraujančius stereotipus „turi būti“ stiprus, neverkti, nes ašaros – tarsi silpnumo požymis. Tėvai turėtų neskatinti berniukų užgniaužti savo jausmų. Priešingai, ir su berniukais, ir su mergaitėmis reikia kalbėti apie jausmus, visi turi žinoti, kad verkti ir rodyti jausmus – nieko gėdinga. Taip auklėjami, ypač berniukai, taps savo jausmus reflektuojančiais vyrais, t. y. mokančiais juos parodyti savo vaikams ir moterims.“

Vaikai mėgdžioja tėvus

Pradėti „auginti“ vaiko emocinį intelektą galima ir reikia nuo pat mažų dienų. Neretai nesusimąstome apie tai, kad mūsų nuotaika lemia vaikų nuotaiką. Jei tėtis ar mama suirzęs, vaikas nesuprasdamas ir nesusimąstydamas apie tai ima mėgdžioti gimdytojų elgesį. Jei su juo nekalbėsime apie tai, kaip jaučiamės, jei neįvardysime savo jausmų, jis taip ir nesupras mūsų vieno ar kito elgesio motyvų. Todėl nuo mažų dienų labai svarbu kalbėti su vaiku apie savo jausmus. Taip jis išmoks atpažinti savo jausmus, supras, kad yra atsakingi už juos.

7 patarimai, kaip vystyti ikimokyklinukų emocinį intelektą

1. Supažindinkite vaiką su egzistuojančiais jausmais ir emocijomis. Tam geriausiai tinka kortelių žaidimai, kuriuose įvardijami jausmai. Padėkite vaikui įvardyti, kas yra pyktis, liūdesys, baimė…

2. Skaitydami pasakas ar žiūrėdami animacinius filmukus su vaikais, atkreipkite dėmesį į herojų jausmus ir emocijas. Kalbėkite apie tai, aptarkite su vaiku, paklauskite jo nuomonės, kaip jaučiasi vienas ar kitas herojus, veikėjas.

3. Kalbėkite su vaiku apie savo jausmus. Įvardykite, kaip jūs jaučiatės, kai jis elgiasi blogai ir kai gerai. Sakykite vaikui: „Aš pykstu“, „Man liūdna“ ir pan. Žodžiai, kuriais įvardijate savo jausmus, kuria artimesnius jūsų ir vaiko santykius, jis išmoksta atpažinti aplinkinių jausmus, tampa empatiškas. Kalbėkite apie tai atvirai ir tiesiai. Jeigu jūsų emocijos, jausmai lieka neišsakyti, nuslopinti, bet jūsų reakciją į vieną ar kitą vaiko elgesį parodo kūno kalba, jis gali jausti gėdą ar kaltę.

4. Atspindėkite vaiko emocijas ir jausmus. Jei matote, kad jis išsigandęs, sakykite: „Tai buvo baisu.“ Kai žiūri į jus piktai, atspindėkite: „Tu dabar pyksti.“ Tai padės vaikui suprasti, ką jis jaučia šiuo metu, taip pat pajaus, kad jūs jį supratote.

5. Skatinkite vaiką reikšti jausmus – kalbėti apie tai, kaip jaučiasi vienomis ar kitomis aplinkybėmis. Jei vaikui sunku įvardyti savo jausmus, padėkite atspindėdami tai, ką jaučia. Kalbėjimas apie savo jausmus ir pagalba vaikui suprasti ir reikšti savo jausmus yra darnių vaikų ir tėvų santykių pamatas, labai svarbus emocinio intelekto vystymui.

6. Dirbkite su savo jausmais – ar patys atpažįstate savo emocijas ir jausmus? Neretai vaikai tampa suaugusių „emociniu klonu“, nes perima tas emocijas ir jausmus, kurias jaučia jų tėvai. Pavyzdžiui, nervingi tėvai užaugina nervingus vaikus ir pan.

7. Skatinkite vaiką būti savarankišką. Būkite pakantūs jo eksperimentams, leiskite pačiam rengtis, autis. Skirkite tam laiko ir neskubinkite – taip ugdysite ne tik savarankišką vaiką, bet ir mokysite pasitikėti savimi.

Konfliktai, nesutarimai ir vienišumas

Psichologė psichoterapeutė M.Vaštakė, dirbdama su vaikais, pastebi, kad jų emocinis intelektas nepakankamai išvystytas – jie nesupranta savo ir kitų jausmų, nemoka jų įvardyti. „Tokiems vaikams sunku pasakyti, kaip pasireiškia džiaugsmas, o kaip liūdesys, kokios yra vieno ar kito jausmo priežastys. Žemas emocinis intelektas – tai dažna vaikų – tėvų arba vaikų ir jų bendraamžių konfliktų nesutarimų priežastis. Vėliau tai gali lemti tai, kad vaikas neturės draugų, bus vienišas, nepritaps klasėje, jam bus sunku bendradarbiauti ir dirbti su grupe, atlikti bendras užduotis. Gerai išvystytas emocinis intelektas padeda vaikui prisitaikyti ir įveikti kritines padėtis, taip pat pozityviai galvoti apie save, žmones ir pasaulį. Kitaip tariant, aukštas emocinis intelektas – tai sėkmingos asmenybės pagrindas.“

Keletas faktų apie EQ:

* Emocinis intelektas – tai nauja mokslininkų domėjimosi sritis. Pirmą kartą sąvoka „emocinis intelektas“ pavartota 1990 m. (pradininkai J. Meyeris, P. Salovejevas).

* Šiuo metu pasaulyje yra mokslo įstaigų, kurios tiria emocijų ir intelekto sąveiką, taip pat sukurtos ir kuriamos programos, padedančios vystyti vaikų emocinį intelektą.

* Žemas emocinis intelektas lemia aleksitimiją. Aleksitimija – kai sunku suprasti savo jausmus ir emocijas, jos padariniai – įvairios vaikų ir suaugusiųjų psichosomatinės ligos.

* Mokėti atpažinti savo jausmus, juos išreikšti ir valdyti yra labai svarbu ir fizinei, ir psichinei vaiko sveikatai.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI