Kai vaikas pradeda lankyti vaikų lopšelį – darželį, tai jam yra didžiulis iššūkis ir prireiks laiko, kol įvyks adaptacija. Tačiau stresą patiria ne tik jis vienas. Mažylio tėvai taip pat susiduria su naujais iššūkiais.
Vaikui pradėjus lankyti darželį tėvai išgyvena įvairiausių jausmų. Įvardinkime kelis jų:
Baimė. Tėvai bijo, ar vaiku bus pasirūpinta, ar jo neskriaus kiti, ar jis nesėdės kampe visų užmirštas, pagaliau ar jam išpūs nosį.
Kaltė. Tėvai atiduodami vaiką nepažįstamiems žmonėms jaučiasi kalti, svarsto, gal galėtų nedirbti ar ieškoti kitų būdų.
Skausmas. Tėvai išgyvena skausmą, kai vaikas patiria sunkumų. Išties besimokydamas bendrauti su kitais vaikais, gyventi su grupe, jis dažniausiai jų patiria. Juk tai visai kas kita, negu bendrauti su vaikais kieme, kai šalia tėvai.
Pavydas. Vaiko, kuris buvo tik mamos ir tėčio, gyvenime staiga atsiranda svetima moteris, auklėtoja, kurią jis irgi myli, kalba apie ją, o kartais pavadina „mama”. Tai gali sukelti nemalonių jausmų.
Nerimas. Prasiplečia tėvų gyvenimo erdvė. Kažkada tai buvo namai, darbas, šeima, dabar atsiranda ir vaikų darželis su kitais vaikais, jų tėvais.
Patarimai tėvams:
– Pirmoji pagalba pradedančiam lankyti darželį vaikui – tėvams susitvarkyti su savo emocijomis, nusiraminti ir tarti sau: „Darželyje jam bus gerai, juo tinkamai pasirūpins.”
– Apie savo baimes kalbėkitės ne su vaiku, o su auklėtojomis. Pasitikėkite jomis.
– Kai tėvai apsisprendžia vesti į darželį, o ne bandyti vesti („Ai, patiks – vesime, nepatiks – ne”), tada saugiau ir vaikui. Kai kyla abejonių, prisiminkite apsisprendimą.
– Žinoma, svarbu žinoti, kodėl vedate vaiką į darželį, ir tai nėra lengvas klausimas. Kartais sakoma: „Vaikas darželyje išmoks dainelių, eilėraščių, žaidimų”, bet juk jų gali išmokyti mama. Svarbiausias dalykas, ko vaikas turi išmokti darželyje – mokytis gyventi su kitais žmonėmis.
Vaikų adaptacija vaikų darželyje
Kaip jaučiasi į darželį atvestas vaikas, puikiai iliustruoja toks pavyzdys: įsivaizduokite, kad jus atveža į Kiniją ir paleidžia. Jūs nemokate kalbos, nežinote, kur miegosite, ką valgysite, kur čia tualetas. Vaikai panašiai jaučiasi pirmomis dienomis. Tačiau ir Kinijoje yra gerų žmonių, kurie ateis, išties ranką, papasakos ir palydės, kur reikia. Taip ir vaikams, atėjusiems į naują kolektyvą, reikia laiko. Pradedančių lankyti vaikų reakcija įvairi. Štai keli pavyzdžiai, kaip gali jaustis mažylis:
Užsisklendimas. Vieni vaikai užsisklendžia, liūdi, tampa tylūs. Nereikia jų žūtbūt stengtis bandyti įtraukti į kokią nors veiklą, gerai leisti pabūti užsisklendusiems, stebėti aplinką iš saugios pozicijos.
Daug garsių emocijų. Kiti reaguoja itin emocionaliai – atsiskirdami nuo tėvų garsiai verkia, rėkia, tačiau dažnai jiems išėjus po 5-10 min. nurimsta. Nereikia bijoti ašarų, išgyventi savo jausmus yra daug geriau, negu laikyti juos užslėptus.
„Aš labai noriu.” Pasitaiko, kad vaikai būna perdėtai entuziastingi. Sutarta, kad vaikas pabus porą valandų, bet atėjus mamai jo pasiimti jis nori pasilikti. Tačiau pasilikti negalima, nes toks entuziazmas irgi yra šoko išraiška.
„Viskas gerai.” Pasitaiko, kad vaikas ateina, pamoja mamai ir nueina. Ir tėvams, ir vaikui gerai, tačiau taip būna nedažnai.
Pavėluota adaptacija. Būna, kad adaptacija vaikui prasideda po savaitės, kai jis supranta, kad čia teks eiti kasdien, arba dar vėliau – po mėnesio.
Patarimai tėvams:
– Kiek yra vaikų, tiek reakcijų pradėjus lankyti darželį. Adaptacijos tikslas – kad vaikas bent su vienu suaugusiuoju darželyje rastų saugų ryšį ir auklėtojos darbe yra nemažai meno, kaip rasti kalbą su mažuoju. Adaptacija gali užtrukti ir metus, tačiau paprastai jau po Kalėdų galima išgirsti iš vaiko: „Einu į SAVO darželį.”
– Kartais tėvai graužiasi: „Taip blogai darželyje sekasi tik mano vaikui, tik jis nenori eiti, o visi kiti „normalūs”.” Iš tikrųjų daugeliui mažylių yra sunku. Visos vaikų reakcijos yra „legalios”, tėvams nereikia jų gėdytis.
– Klausti po darželio vaiko, kaip jaučiasi, beprasmiška, panašiai, jei jūs jo klaustumėte, kaip išsidėsčiusios Saulės sistemos planetos. Vaikas turi būti be galo brandus, kad mokėtų žodžiais tai nusakyti. Geriausiai jį stebėti ir klausyti, ką jis sako. Ne klausinėti, o klausytis. Geriausias kalbėjimas su vaiku yra įsiklausyti.
– Į darželį vaiką turi vesti žmogus, su kuriuo jis turi užmezgęs intymų santykį. Jeigu mamai ar tėčiui per sunku susitvarkyti su savo emocijomis, tai gali būti kitas jam labai artimas žmogus, kuriam lengviau palikti vaiką darželyje.
– Paklausę vaiko, kaip jam sekasi, dažniausiai išgirsite: „Nežinau.” Vadinasi, vaikui viskas buvo gerai. Arba gali prisiminti stiprų įspūdį (dažnai negatyvią situaciją), kuris nebūtinai yra įvykęs tą dieną, nors vaikas taip sako. Patarimas: pakalbėti su auklėtoja ir išsiaiškinti, kas ir kaip vyko.
– Jeigu vaikas, kai ateinate jo pasiimti į darželį, pasitinka jus kumščiais, nesigėdykite, kad „maniškis blogas”, žinokite, kad jam buvo sunki diena ir taip jis išreiškė savo jausmus.
– Pirmus metus vaikų darželyje vaikai gali dažniau sirgti, pasiruoškite tam. Tai susiję ir su tuo, kad vaikai išgyvena daug naujų emocijų, pervargsta. Dažnai liga yra vaiko „saugiklis”. Kai emocijų, įspūdžių, naujų pažinčių per daug, jis „leidžia” sau pagulėti lovoje, kad mama juo pasirūpintų.
