Viena didžiausių šiuolaikinių kūdikių ir mažų vaikų bėda – sutrikęs miegas. Kūdikiams sunkiai sekasi užmigti, vyresniems vaikams trūksta miego. Neretai vaikai naktį pradėję klykti ar vaikščioti išgąsdina savo tėvus. Kodėl vaikai turi miego bėdų? Konsultuoja medicinos mokslų daktarė, gydytoja vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė.
Prabunda naktimis ir verkia
„Auginu 4 mėn. dukrytę. Nuo pat gimimo didžiausias mūsų vargas yra miegas. Niekaip nepavyksta suformuoti miego ritmo, dukrytė prabunda naktimis ir verkia, labai sunku ją nuraminti. Kadangi tenka keltis kelis kartus per naktį, mes su vyru taip pat jaučiame miego stygių, esame pervargę. Ar normalu, kad per keturis mėnesius neįmanoma suformuoti kūdikiui miego ritmo?“
Iki pusės metų kūdikis gali sunkiai užmigti, dažnai prabusti naktimis, mat dar nėra susiformavęs paros (cirkadinis) miego ritmas, kuris priklauso nuo miego hormono melatonino išsiskyrimo. Krūtimi maitinamas kūdikis melatonino gauna kartu su mamos pienu ir teoriškai turėtų miegoti gerai, tačiau jeigu mama prabunda naktį, vaikšto uždegusi šviesą, mažylis su jos pienu šio hormono gali gauti nepakankamai. Mat šviesa trukdo melatoninui išsiskirti, o tamsa skatina jo gamybą. Tad jeigu prabudote pažindyti kūdikio arba einate į tualetą, nedekite šviesos (nebent labai neryškią kur nors tolimesniame kambario kampe), o ypač neapšvieskite savo akių, kad melatonino nesumažėtų ir kūdikis turėtų galimybę jo gauti kartu su mamos pienu.
Prabusti ir verkti naktimis kūdikis gali dėl pilvo dieglių, tad jeigu prabundate jo panešioti ar pasupti, taip pat nedekite šviesos, pasistenkite ramiai ir tyliai jį užmigdyti. Iki pusės metų kūdikis gali neturėti miego ritmo ir miegoti bet kada, tačiau nuo 6 mėn. amžiaus jau būtų gerai po truputį jo miego ritmą formuoti. Jeigu prabunda naktimis (kai keičiasi miego fazės), pasistenkite nenešioti, nesupti, o paglostyti, nuraminti ir pabandyti užmigdyti neiškeldami iš lovos ar lovytės.
Nuovargis nemigdo
„Mūsų dukrytei jau beveik 11 mėn., tačiau ji vis dar prastai miega. Lovytėje „malasi“, prabunda. Kad mes bent truputį pamiegotume, tenka imti į savo lovą. Internete skaičiau, kad dieną reikia gerai vaiką išvarginti, tada jis miegos naktį, bet mums šis būdas netinka: kad ir kaip būtų pavargusi, vis tiek blogai miega naktį. Kokios gali būti prasto miego priežastys?“
Suaugęs žmogus vieną naktį prastai miegojęs kitą gali išmiegoti puikiai arba bent jau geriau. Kūdikiams ir mažiems vaikams ši taisyklė negalioja. Jeigu mažylis prastai miegojo vieną naktį, kitą gali miegoti taip pat prastai, daug kartų prabusti, žadinti tėvus. Dienos miegas nakties miego nepakeičia. Jeigu stebėsite pervargusį mažylį, pamatysite, kad jis nervingas, įsitempęs, labai aktyvus, bet ne mieguistas. Kartais patys tėvai sako, kad vaikučiui vakare, atrodo, motoriukas įsijungia – jis juda kruta, daro viską, kad tik neitų miegoti. Tokios problemos gali tęstis net iki paauglystės.
Būtų gerai namuose sukurti miego ritualus: vakare nejungti televizoriaus, kompiuterio, prieš miegą pabūti šiek tiek prieblandoje, paleisti ramios klasikinės muzikos. Dieną mažylio nevarginti – priešingai, leisti jam pamiegoti, kad vakare nebūtų sudirgęs.
Kūdikio miegą gali trikdyti ir kitų bėdų. Viena jų – mažakraujystė, kuri gali išryškėti jau šeštą gyvenimo mėnesį. Dėl geležies stygiaus organizme kūdikį gali varginti vadinamasis neramių kojų sindromas – vaikutis judina kojytes, dažnai prabunda. Tad jeigu kūdikis naktimis „malasi“, spardosi, kreipkitės į gydytoją, kuris ištirs ir nustatys geležies kiekį kraujyje. Prastai miegoti mažylis gali ir dėl per aukštos temperatūros namuose (optimali – 21 laipsnis). Jeigu kambaryje šilta, užklokite vaikutį lengvu apklotu ir neprirenkite. Jeigu per miegus juda, kad negalėtų nusispardyti apkloto, kūdikį galite pabandyti migdyti specialiame miegmaišyje. Paprastai jame mažyliai miega ramiau.
Šaukia per miegus
„Mūsų keturmetis retkarčiais naktimis prabunda, ima krūpčioti ir klykti. Kai pribėgame prie jo lovos ir norime nuraminti, sūnus mūsų neatpažįsta ir klykia toliau. Tai tęsiasi kelias minutes, paskui atsigula ir miega toliau. Ar tai nieko bloga?“
Vaikams nuo vienų metų gali pasitaikyti vadinamosios miego parasomnijos (fiziologinis miego fenomenas). Tai naktiniai košmarai, naktinės baimės ir vaikščiojimas (lunatizmas). Tėvus labai gąsdina naktinės baimės, mat mažylis nesustodamas rėkia nuo kelių minučių iki valandos, kartais būna išprakaitavęs, daužosi širdutė. Paskui tarsi nieko nebūtų įvykę ramiai užmiega, o ryte nieko nepamena. Jeigu tokie priepuoliai nėra dažni – pasikartoja kartą per kelis mėnesius ar kartą per pusmetį, baimintis nereikėtų. Tačiau jeigu vaikas vaikšto naktimis, per miegus rėkia keturis kartus per mėnesį arba dažniau, būtina parodyti gydytojui neurologui, mat miego parasomnijas kartais sunku atskirti nuo epilepsijos. Dažnai šie priepuoliai būna gerybiniai, jų gydyti nereikia. Kai kuriems būdinga kuri nors viena miego parasomnija, o kai kuriems – visos trys: košmarai (naktį mažylis sapnuoja baisius sapnus), baimės ir vaikščiojimas. Jeigu nakties baimių atsiranda dešimtmečiui ir vyresniam, būtina kreiptis į gydytoją ir ištirti, ar vaikui neprasidėjo epilepsija. Nors nakties baimės labai gąsdina tėvus, nereikia išsigąsti, o pabandyti ramiai paguldyti vaiką.
Naktiniai košmarai ir baimės išnyksta maždaug iki 10 m. amžiaus. Lunatizmas gali tęstis ilgiau – iki paauglystės, kartais tai tęsiasi visą gyvenimą. Lunatizmui būdinga tai, kad vaikas naktį atsikelia ir eina nežinoma kryptimi atmerktomis akimis, jis nesuvokia, kas vyksta aplink. Jeigu pastebėjote, kad jūsiškis vaikšto per miegus, būtinai pasirūpinkite, kad namai būtų saugūs ir mažylis nesusižalotų. Dažniausiai tėvai išgirsta, kad vaikas per miegus atsikėlė, ir pagauna jį kažkur beeinantį bei paguldo į lovą. Ryte vaikas nieko nepamena.
Tėvai kartais klausia, ar negali padėti vaiko migdymas tėvų lovoje. Tačiau tai nesusiję dalykai, vaikas miego parasomnijas turi išaugti.
Kai kuriems vaikams būdingi miego patrūkčiojimai – užmigusiems arba jau miegantiems kas kiek laiko trūkčioja rankytės arba kojytės. Prieš užmigdami gali judinti pečių juostą. Išsigąsti nereikėtų, tačiau dėl visa pikta būtų gerai kreiptis į gydytoją neurologą, o jeigu yra galimybė, nufilmuoti miegantį kūdikį ir parodyti vaizdo įrašą gydytojui. Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, mat miego patrūkčiojimai taip pat panašūs į epilepsijos priepuolį.
Šiuolaikiniai vaikai miega mažiau
Atlikti tyrimai rodo, kad prieš 10 m. kūdikiai miegodavo po 14–15 val., dabar – tik 13 val. per parą. Paaugliai išmiega tik 7 val. Iš tiesų kūdikis turėtų išmiegoti iki 15 val., darželinukas – 10–11 val. (kartu su pietų miegu), 9–12 m. vaikui reikia miegoti 9 val. Šiuolaikiniai vaikai eina per vėlai miegoti, yra perdirginti, negali užmigti. Net ir darželinukai bei pradinukai jau turi miego bėdų, mat jie pavargsta ugdymo įstaigose, būreliuose, o vakare yra įsijautrinę, negali užmigti. Didžiulis miego priešas – planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, kuriuos vaikai nuo mažų dienų įgunda maigyti prieš miegą, nes tėvai, užuot sekę pasakas, pasitelkia išmaniąsias technologijas. Šių prietaisų šviesa, nukreipta tiesiai į akis, trukdo išsiskirti melatoninui ir vaikas negali užmigti. Todėl reikia stengtis, kad vaikas kiekvieną vakarą miegoti eitų tuo pat metu, o likus pusvalandžiui iki miego nežiūrėtų į kompiuterio ekraną. Tyrimai rodo, kad vaikams melatonino kiekis organizme pradeda didėti apie 19.30 val. ir jo lygis gerokai pakyla iki 21 val. Apie 21 val. juos ir reikėtų guldyti. Tas mažylis, kuris nuėjo miegoti per vėlai, tačiau ryte gali pamiegoti, nebus gerai pailsėjęs, mat ryto miegas nepakeičia nakties miego. Rytinis miegas yra negilus, su sapnais – vadinasi, nervų sistema nepailsi, priešingai, yra alinama. Kai vaikui trūksta miego, nusilpsta jo imunitetas ir jis dažniau serga įvairiomis, kartais net ir sunkiomis ligomis.
Laiko keitimas
Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų organizmui nėra palankus pavasarinis ir rudeninis laiko keitimas. Organizmas yra pratęs užmigti ir prabusti vienu ir tuo pat metu, tad iškart užmigdyti vaiką nauju laiku gali nepavykti. Kai pakeičiamas laikas, reikėtų vaiką guldyti 15 min. anksčiau ir per kelias dienas įpratinti prie naujo miego ritmo. Kūdikis dar jautresnis, tad jį kasdien reikėtų migdyti 10 min. anksčiau arba vėliau – pagal tai, į kurią pusę pasukami laikrodžiai.
Kada kreiptis į gydytoją?
* Jeigu nesiseka vaiko užmigdyti (ypač darželinuko ar mokyklinuko) ir jis skundžiasi galvos skausmais, yra nuolatos pavargęs, nesugeba susikaupti bei darželyje arba mokykloje atlikti užduočių. Į gydytoją kreiptis būtina, nes ilgalaikė nemiga alina organizmą, gali sukelti depresiją, greičiau „prisikabina“ virusinės ir bakterinės ligos.
* Jeigu vaikui būdingos miego apnėjos – kelioms sekundėms sustoja kvėpavimas, jis akimirkai prabunda. Jeigu tokių prabudimų yra per daug, vaiką reikia gydyti. Gydytojas patikrins kvėpavimą, ar gerai smegenys pasisotina deguonimi. Kartais miego apnėjas sukelia nutukimas.
* Jeigu miego parasomnijos pasitaiko 4 kartus per mėnesį ar dažniau, būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu yra galimybė, iškart turėti filmuotos medžiagos. Kartais tokie vaikai stebimi miego laboratorijoje. Kreiptis į gydytoją būtina ir tada, jeigu vyresniam kaip 10 m. vaikui prasidėjo nakties baimės.
* Kūdikiui miegas gali sutrikti dėl pilvuko dieglių, atopinio dermatito, mažakraujystės, vyresniam vaikui – dėl augimo skausmų. Kad nepražiopsotume kokių nors ligų, geriau pasitarti su gydytoju.
* Kūdikis ir vaikas turėtų užmigti per pusvalandį nuo migdymo pradžios. Jeigu per tiek laiko nepavyksta mažylio užmigdyti, pasitarkite su gydytoju. Kartais pakanka profesionalo patarimo ir problema išsprendžiama. Prieš miegą nevežiokite automobilyje, nes kūdikis labai greitai pripras prie tokio ritualo ir kitaip negalės užmigti. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jeigu vaikas užmiega greičiau nei per 5 min. Gydytojas patikrins, ar vaikui nėra padidėjęs mieguistumas.
