Jūsų mažyliui jau pusantrų metų? Pastebėjote kokių nors požymių, kad jis jau pasirengęs atsisveikinti su sauskelnėmis? Vadinasi, galima pradėti skiepyti jam naujus įpročius.
1.Pasirengęs turi būti ne tik vaikas, bet ir suaugusieji. Akivaizdu, kad perėjimo nuo sauskelnių iki naktipuodžio etapu laiko bendravimui su vaiku reikės kur kas daugiau. Negalima vystyti įgūdžių prašytis ant naktipuodžio tik sekmadieniais ar tik tomis dienomis, kai svečiuose laukiama senelės. Tai – kasdienis darbas. Nenuleiskite rankų, jei iš pirmo karto nepasiseka. Tiesą sakant, niekam iš pirmo karto nepasiseka.
2.Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, būdinga nuotaikų kaita. Pradėti pratinti prie naktipuodžio geriausia tada, kai visi šeimos nariai sveiki ir gerai nusiteikę. Jeigu planuojate išvykti atostogų, pagalvokite, ar verta pradėti pratinti dabar, nes kelionėje galite neturėti tam sąlygų ir laiko. Nepradėkite pratinimo prie naktipuodžio tada, kai vaiko gyvenime vyksta svarbūs įvykiai: gimsta sesė ar brolis, vaikas pradeda lankyti lopšelį ar į namus ateina nauja auklė.
3.Nupirkite gerą ir… šiltą naktipuodį, nes šalti puoduko kraštai gali ilgam atbaidyti vaiką. Sėdynė turi atitikti natūralius išlinkimus, gerai, jei bus patogi atrama nugarai (tokius naktipuodžius vadina fiziologiniais). Pirmiausia naktipuodį išplaukite ir pastatykite mažylio kambaryje, kad naktipuodis taptų jam įprastu daiktu.
4.Pažindinamės su naktipuodžiu. Pasiūlome vaikui atsisėsti ant naktipuodžio, kai „proceso” tikimybė maksimali – pamiegojus, pavalgius, kai vaikas savo elgesiu rodo, kad jau laikas.
5.Sėkmės atveju negailėkite vaikui pagyrimų. Jei nepasiseks, stenkitės nenusivilti, o jei ir nusivylėte, to neparodykite.
6.Fiksuojame dėmesį ne tik į patį naktipuodį, bet ir mokome, kaip paimti naktipuodį, kaip jį atidengti, kaip nusimauti kelnaites, kaip ir kur išpilti naktipuodžio turinį, kaip išplauti naktipuodį, kaip jį uždengti ir pastatyti į vietą. Išvardintų veiksmų realizavimą lengva paversti įdomiu žaidimu. Puiku, jei po kiekvieno sėkmingo veiksmo tėvai nešykšti pagyrų – tada procesą lydi teigiamos emocijos, o tai svarbiausia pereinamuoju etapu.
7.Pamau rengiame susitikimus su naktipuodžiu ne tik tada, kai yra reikalas, o tada, kai to reikalauja dienotvarkė. Pavyzdžiui, būtinai sodiname vaiką ant puoduko prieš miegą, prieš pasivaikščiojimą, po miego ar pavalgius.
8.Nereikia iš karto atsisveikinti su sauskelnėmis. Jos tiks kelionėms, nakčiai, einant pasivaikščioti vėsiu metų laiku ir per pietų miegą. Tik visada, kai vaikas pabunda sausas ir greitai atsisėda ant naktipuodžio, pagiriame ir parodome sausas sauskelnes.
9.Svarbu, kad naktipuodis būtų laikomas ne žaislu, o konkrečios paskirties daiktu. Taigi nereikia per daug akcentuoti žaidimo su puoduku. „Štai čia – kėdė, ant jos sėdima. Štai čia – naktipuodis, į jį sisiojama ir kakojama.” Kita klaida – laikymas pasodinus per ilgai. Jei vaikui nepavyksta padaryti, neverskite jo sėdėti dar pusvalandį.
10.Nėra svarbu – naktipuodžis ar unitazas. Kaip jums patogiau. Turint omenyje, kad iš pradžių procesas gali užtrukti, naktipuodis patogesnis, nes kambaryje bendrauti smagiau, nei mažoje tualeto patalpoje. Galima derinti naktipuodį ir klozetą, ypač su berniukais. Speciali kėdutė tualete, ant jos stovint pasisioti – tiesiog malonumas ir sąsaja su suaugusiųjų pasauliu. O jei dar tėtis parodys, kaip tai daryti…
