Psichologė M. Guptor pabrėžia, kad patyčios neturėtų būti laikomos normaliu reiškiniu – svarbu imtis veiksmų, kad vaikai iš jų „neišaugtų“.
vaikų patyčios
Naujausias
Lietuvos patyčių rodiklis yra vienas aukščiausių Europoje – daugiau nei ketvirtadalis paauglių patiria patyčias, parodė Vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas. „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė įsitikinusi, kad viena didžiausių problemų yra patyčių normalizavimas. Tose bendruomenėse, kur problema yra neigiama, labai didelė tikimybė, kad vaikai kenčia neturėdami paramos ir negalėdami gauti tinkamos pagalbos, todėl labai svarbu reaguoti į paty...
Patyčių mastas Lietuvoje nemažėja: su jomis iki šiol susiduria net 2 iš 3 vaikų. Kovoti su patyčiomis padeda žinios, laiku suteikta pagalba ir viešumas. Psichologė Karolina Gurskienė akcentuoja, kad tikslas – gyvenimas be patyčių – sunkiai įmanomas. Tai pripažinus jau galima dirbti ir prevenciškai, ir veikti su jomis susidūrus. Kuo garsiau ir dažniau apie patyčias bus kalbama, kuo anksčiau stabdant patyčias įsitrauks mokyklų bendruomenės ir įvairūs specialistai, tu...
Vaikai yra labai atviri. Dažniausiai jie, ką galvoja, tą ir sako. „Tu storas!” – toks tvirtinimas gali atspindėti ir tiesą, tačiau kitam žmogui tai gali būti skaudus įžeidimas. Neretai vaikai tokius faktus konstatuoja ir visiškai nepažįstamiems žmonėms, kai laukiate eilėje parduotuvėje ar poliklinikoje, parke ir kt. Tėvai dažniausiai tokiais atvejais nori prasmegti skradžiai žemę. Taigi kaip kalbėti su vaiku ir ką jam sakyti?...
HBSC tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (26,9 proc.) mūsų šalies 5-9 klasių moksleivių patiria patyčias. Nuo 2018-ųjų situacija Lietuvos mokyklose pagerėjo vos 0,9 proc., tai rodo, kad problemos mastas nemažėja. Nors vis daugiau paauglių ir suaugusiųjų atpažįsta patyčias, tačiau jiems trūksta drąsos reaguoti ir jas stabdyti....
