Vaikai yra labai atviri. Dažniausiai jie, ką galvoja, tą ir sako. „Tu storas!” – toks tvirtinimas gali atspindėti ir tiesą, tačiau kitam žmogui tai gali būti skaudus įžeidimas. Neretai vaikai tokius faktus konstatuoja ir visiškai nepažįstamiems žmonėms, kai laukiate eilėje parduotuvėje ar poliklinikoje, parke ir kt. Tėvai dažniausiai tokiais atvejais nori prasmegti skradžiai žemę. Taigi kaip kalbėti su vaiku ir ką jam sakyti?
Dažniausiai vaikai neturi intencijos kitą įžeisti – jie tiesiog pasako tai, ką mato. Iš esmės, pats žodis „storas” ar „apkūnus” tėra tik kūno apibūdinimas, lygiai toks pats, kaip aukštas, žemas, plonas ir pan. Tačiau daugumai žmonių būti pavadintiems storais tolygu įžeidimu.
Tad ką daryti? Juk nesinori sustabdyti vaiko žingeidumo ir pasaulio pažinimo šiukštu uždraudus sakyti tai, ką jis mato ir atpažįsta, bet, tuo pačiu, nesinori įskaudinti ir įžeisti kito asmens.
Pasikalbėkite su vaikus
Pirmiausia, tokia situacija yra puiki pokalbio su vaiku pradžia. Galima paklausti, ką vaikas pats mano ir žino apie žodį „storas”. Ar storu būti blogai? Ar jis tiesiog pasakė tai, ką galvoja, ar norėjo įžeisti kitą? Nustebsite, bet dažniausiai vaikai jokių blogų intencijų neturi, tai mes, suaugusieji, demonizuojame tokius kūno apibūdinimus, kaip „storas” ar „apkūnus”.
Kaip paaiškinti vaikui žodžio „storas“ emocinius atspalvius?
Paaiškinti vaikui, kad jo konstatuotas faktas, tai, ką jis mato, gali būti skaudus kitam žmogui, gali būti sudėtinga užduotis. Reikėtų švelniai ir empatiškai vaikui paaiškinti, kad nors pats žodis tikrai nėra blogas, tačiau kitas žmogus, jį išgirdęs, gali labai nuliūsti ir įsiskaudinti. 5-erių metų vaikas jau geba suprasti, kad kai kurie žodžiai gali skaudinti.
Paaiškinkite
Išsiaiškinus, kokia intencija vaikas pavartojo žodį „storas“, paaiškinkite: „Aš suprantu, kad tu nenorėjai nieko įskaudinti, bet turi žinoti, kad kartais žmonės šaiposi iš kitų, kurie turi didesnį kūną, o tai yra negerai. Būti storu – nieko blogo, blogai yra tuomet, kai kiti tyčiojasi iš žmonių dėl to, kaip jie atrodo“. Labai svarbu vaikams sakyti tiesą, pavyzdžiui: „Kūnai būna įvairių dydžių ir visi jie yra geri, tačiau kai kuriems žmonėms taip neatrodo“.
Ką daryti, jei nepažįstamas žmogus, pavadintas storu, ima reikšti priekaištus?
Jei vaikas nieko specialiai nenorėjo įžeisti, o tiesiog išsakė savo pastebėjimą, įsižeidusiam asmeniui galima atsakyti: „Visi kūnai, dideli ar maži, liekni ar apkūnūs – yra nuostabūs“, „Tikslus žmogaus kūno apibūdinimas nėra įžeidimas“ ir pan. Taip pat galima įskaudinto asmens paklausti, kodėl žodis „storas“ jį žeidžia?
Ką daryti, jei vaikas tyčiojosi iš kito žmogaus?
Barimas – nėra veiksmingas ir teisingas vaiko atžvilgiu. Tėvų pareiga yra išsiaiškinti, kodėl vaikas siekė įžeisti ir įskaudinti kitą. Galbūt tas asmuo kažkaip įskaudino vaiką? Galbūt vaikas šiuo metu yra piktas? Priartėjimas prie problemos šaknų gali padėti jiems valdyti ir suprasti savo emocijas. Pavyzdžiui, jei vaikas pyksta, galbūt jam labiau padės, jei jis giliai pakvėpuos, o ne prasivardžiuos. Piktai pasakytam žodžiui visuomet yra priežastis.
Mokykitės iš vaikiškų knygelių
Vartykite paveikslėlių knygas, kuriose pavaizduoti įvairiausi kūnai. Klauskite vaikų, ar kas nors šaiposi iš storo personažo? Ar tie personažai yra piktadariai ar padėjėjai?
Būtų idealiausia, jei „nepatogius“ klausimus vaikai uždavinėtų namuose, todėl aplink vaiką reikia kurti kuo saugesnę aplinką, kurioje jis galėtų patenkinti savo smalsumą ir išsiaiškinti visus atsakymus į klausimus „kodėl?“. Negana to, jei mes laiku neatsakysime į vaikams kylančius klausimus, į juos atsakys kažkas kitas, ir nebūtinai taip, kaip būtume mokę mes.
