JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Kokią pamoką išmoksime iš Kaune iš tėvų paimtų vaikų istorijos (PAPILDYTA)

Kokią pamoką išmoksime iš Kaune iš tėvų paimtų vaikų istorijos (PAPILDYTA)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, komentuodama didelio atgarsio sulaukusį vaikų paėmimo atvejį Kaune, teigė, kad dėl vaikų paėmimo iš tėvo etikos bei neteisingo mamos blaivumo pranešimo atliekamas tyrimas, kad tokių klaidų nepasikartotų.

„Įtemptas rytas, suprantame atsakomybę tiek už visą reformą, tiek už specialistų kompetencijas ir atliktą darbą Kauno atveju“, – sakė ji.

Pati reforma, viceministrės nuomone, teisinga ir reikalinga. „Bet neneigsiu, kad gali pasitaikyti dviprasmiškų situacijų, kokiu laikau Kauno atvejį“, – sakė V. Augienė.

Pasak jos, naujas vaiko teisių pagrindų įstatymas numatė tam tikras taisykles. Viena iš jų – susitarimas nebesmurtauti. Kur yra taisyklės, yra galimybė atsirasti subjektyviam jų traktavimui. 

VVTAĮT vadovė Alina Jakavonienė pabrėžė, kad vaikai iš kauniečių šeimos buvo paimti ne dėl pliaukštelėjimo.

„Tarnyba susirūpinusi dėl Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pasisakymų apie mamos neblaivumą. Viešai atsiprašėme šeimos už paskleistą neteisingą žinią. Vedėja pati atsiprašė šeimos už tai“, – sakė A. Jakavonienė.

Rugsėjo 29 dieną prasidėjusią istoriją, kuri baigėsi dviejų vaikų paėmimu, kauniečiai Gintaras ir Eglė Kručinskai paviešino socialiniuose tinkluose, primena ELTA.

Dvejų ir trejų metukų vaikų kauniečiai neteko po to, kai Eglė su jais išėjo pasivaikščioti Panemunės šile Kaune. Pasak mamos, dvimetis sūnus pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką ir dingo iš akiračio. 

Kviesdama sūnų sugrįžti, bėgdama ir už rankos laikydama trimetę dukrą, bandžiau jį pasivyti. Matydama, kad nepavysiu, palikau dukrą ir puoliau vytis sūnaus. Pasivijusi pliaukštelėjau porą kartų per kombinezoną, bet vaikas nesuprato, juokėsi ir vėl norėjo bėgti. Sudaviau per rankytę, kad vaikas sureaguotų. Vedant jis toliau priešinosi ir ketino vėl pabėgti, tad vėl sudaviau ranka porą kartų per kombinezoną. Tuomet netoli nuo įvykio vietos su žmona ir vaikais buvęs nepažįstamas vyras pradėjo šaukti: „Kodėl muši vaiką?!“ Pribėgęs prie manęs, jis ėmė filmuoti ir šaukti: „Ką darai?“ Išsigandusi tokio riksmo ir agresijos, saugodama vaikus (nes jie labai išsigando to šauksmo ir telefono kišimo prie nugaros), kartu su jais sprukau nuo to vyro. Konflikto metu aš jam pasakiau: „Atstok, beproti, iškviesiu policiją“, – dalijosi Eglė.

Norėdama pasprukti nuo persekiojančio praeivio, ji sparčiu žingsniu pasuko į miško tankmę vingiuojančiu takeliu, žmonių aplinkui nebuvo.

„Išjungęs telefoną, tas vyras man pagrasino: „Dabar aš tave primušiu“. Išsigandusi skambinau vyrui, kviesdama jį į pagalbą. Bėgdama mišku pasiklydau. Tas žmogus mane persekiojo. Mano vyras, sutikęs tą žmogų, vėliau klausė, kodėl persekioja jo žmoną, ir vyriškai, be smurto, pasikalbėjo“, – pasakojo vaikų netekusi mama.

Išėję į kelią, sutuoktiniai pamatė policijos ekipažą. Pareigūnai įsodino mamą į policijos automobilį. Norėjo apklausti, nufotografuoti ir vaikus, tačiau pora to padaryti neleido. Policijos automobilis lėtai sekė paskui einantį vyrą su vaikais. 

Prie namų atvažiavo kitas ekipažas su vilkšuniu, į kurį buvo įsodinta mama. Pasak moters, šuo labai lojo ir tai labai ją gąsdino.

Nei vyrui, nei jai nebuvo pranešta, kur važiuojama. Izoliatoriuje moteriai atliko kratą, paėmė telefoną, tikrino girtumą alkotesteriu. 

„Vakare, atlikus apžiūrą (pirštų atspaudų nuėmimas, DNR tyrimas, fotografavimas), jaučiausi labai alkana ir silpna. Kai paprašiau pareigūno maisto, buvo pasakyta, kad valgyti gausiu tik ryte. Tą patį vakarą, kai vyras paskambino ir pasiteiravo, ar žmona bus pamaitinta ir ar ja bus pasirūpinta, buvo atsakyta: „Taip, ja pasirūpinta.“ Naktį praleidau vienoje kameroje su girta moteriške. Ryte pažadino ir liepė eiti į koridorių – neleido net apsirengti. Pareigūnas garsiai šaukdamas liepė nusisukti veidu į sieną ir šaukiant vardą atsiliepti. Per naktį man pakilo kraujo spaudimas, pasijutau blogai. Ryte, pamatavus spaudimą, jis buvo 170/110. Tik tuomet buvo suteikta medicininė pagalba“, – dalijosi sveikatos problemų turinti kaunietė.

Vaikų teisių atstovai jos vyrui pranešė, kad žmona bus laikoma už grotų iki 48 valandų. 

Savo istorija pasidalijo ir jis. Pasak Gintaro, jį su vaikais grįžtantį iš Panemunės šilo prie namų pasitiko policijos pareigūnai. Apklausę apie įvykį šile, surašė protokolą.

„Siūlė vaiką vežti, kad būtų atlikta teismo ekspertizė. Kadangi berniukas labai bijo gydytojų, o tuo metu jis dar ir miegojo, nenorėjau, kad jis patirtų dar didesnį stresą, juk ir taip didelį stresą jau buvo patyręs, tad tuo metu atsisakiau vežti ekspertizei. Man pasakė, kad vaikas bet kuriuo atveju bus vežamas – arba su manimi, arba su vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnais. Atvažiavus VTAS pareigūnams, iš karto pajutau išankstinį priešišką nusistatymą. Šįkart buvo pasiūlyta jau abu vaikus vežti atlikti ekspertizę. Man atsisakius tuo momentu tai daryti, buvo paaiškinta, kad vis tiek juos išveš. Žmona iš policijos ekipažo paskambino mūsų šeimos draugei ir paprašė pagalbos – ji skubiai atvyko į mūsų namus. VTAS pareigūnas gana priešiškai sutiko ir mūsų šeimos draugę. Man vis dėlto teko sutikti važiuoti atlikti sūnui ekspertizę, o dukrytė buvo palikta su šeimos drauge. Žmona tuo metu jau buvo sulaikyta policijos“, – teigė Gintaras. 

Nuvažiavus į Kauno klinikas, jam buvo pasiūlyta pasirašyti sutikimo atlikti medicininę apžiūrą lapą. Pasirašyti vyras nesutiko. Atsakomybę už tai prisiėmė VTAS pareigūnai. Patikros metu medikai paprašė Gintarą vaiką nurengti nuogai. Berniukas jų neprisileido, mušė per rankas ir iš baimės mykė.

„Nesusitvarkydamas su vaiku gydytojas pasakė, kad nenori būti esesininkas, ir liepė man laikyti vaiko rankas. Aš atsisakiau, įvardindamas tai, kaip smurtą prieš vaiką. Tuomet buvo iškviesta dar viena gydytoja, ji pareiškė: „Arba tėvas laiko vaiko rankas, arba bus išvestas iš kabineto, ir jie susitvarkys patys.“ Gydytoja įdėjo sūnaus rankas į mano rankas. Taip aš buvau priverstas laikyti vaiką, nes nenorėjau palikto jo vieno. Jaučiausi labai pažemintas. Jokių smurto žymių ant sūnaus kūno nebuvo rasta. Tuomet aš paklausiau: „Ką radote, kad šitaip reikėjo elgtis su vaiku?“ Į tai VTAS psichologas atsakė paminėdamas atvejį, kai tėvas vaikui šokinėjo ant galvos“, – pasakojo kaunietis.

Pareigūnai jį informavo, kad reikės pildyti dokumentus aplinkos grėsmingumo lygiui nustatyti ir dėl suteiktos pagalbos. Gintaras atkreipė dėmesį, kad jokios pagalbos neprašė. Tada, vyro žodžiais, iš pareigūnų išgirdo: „Jei nepriimsi mūsų pagalbos, atimsime vaikus ir išvešime į „Pastogę“. Tu pats varai save į kampą.“ 

Pasak vyro, kėdutėje sūnus pradėjo muistytis, verkti, prašyti tėčio pagalbos. Norėdamas nuraminti verkiantį vaiką, paėmė jį ant rankų. Pareigūnai griežtai reikalavo sodinti vaiką atgal į kėdutę, nes kyla pavojus vaiko gyvybei. 

„Aš bandžiau jį sodinti į kėdutę, bet jis nesidavė. Tuo metu man pačiam pasidarė labai bloga (vaikystėje turėjau problemų su širdimi ir streso metu man būna bloga), vaikas pradėjo rėkti, kad nori išlipti. Automobilis sustojo. Pareigūnai užrakino visas automobilio dureles. Man trūko oro, tad atidariau duris ir su vaiku išlipau iš mašinos. Tai vyko „Lidl“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje Žemuosiuose Šančiuose. Pareigūnai pradėjo garsiai šaukti, reikalaudami grįžti į automobilį. Pasakiau, kad man reikia įkvėpti gryno oro ir paprašiau palaukti. Pareigūnai, neatsižvelgė į mano prašymą ir paaiškinimą, vėl pareikalavo grįžti į mašiną. Tuomet aš, pasijutęs bejėgis ir užspaustas į kampą, pradėjau šauktis pagalbos ir su vaiku judėti prie kelio, prie pėsčiųjų perėjos, tikėdamasis žmonių pagalbos. Pareigūnai prieš mane su vaiku pradėjo naudoti smurtą. Vaikas pradėjo spiegti. Žmonės aplinkui pradėjo lipti iš automobilių, domėdamiesi, kas čia vyksta. Du vyrai liepė pareigūnams mane paleisti, o man nusiraminti, sakydami: „Ką jūs darote? Pažiūrėkite į vaiką, į jo akis…“ Viena moteris sakė, kad paliudys mačiusi, kaip pareigūnai naudojo jėgą. Ji užsirašė mano telefono numerį. Buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas, bet jis nespėjo atvažiuoti. Po šio įvykio pareigūnų elgesys pasikeitė – kai grįžome į namus, jie buvo paslaugūs ir geranoriški“, – liudijo Gintaras. 

Pasak Kručinskų, jų teisės matyti vaikus apribotos, oficiali laikina globa buvo patikėta šeimos draugei Ritai Lukošienei, spalio 12 dieną sūnus su dukra perduoti į vaikų gerovės centrą „Pastogė“. Spalio 15 dieną vaikai perduoti laikinai globėjai.

Spalio 16 dieną įvyko posėdis dėl tolesnio šeimos likimo. Gintaro teigimu, specialistai įvardijo pastebėję pažangą, stengimąsi atgauti vaikus iš tėvo pusės, bet buvo nutarta, kad vaikų dar negalima grąžinti į šeimą dėl tėvų emocinės būklės, vaikų perduoti tėvui negalima, nes jis gyvena su žmona, o su mama vaikai negali matytis. Kliuvo ir tai, kad Gintaras, kaip teigta, neturi nuolatinio darbo, nors dirba su verslo liudijimu. 

Pasak tėvo, vaikus specialistai verčia užregistruoti į darželį, nors jie to neplanavo daryti. 

Posėdyje nutarta pratęsti vaikų laikymą „Pastogėje“ arba pas globėjus dar dviem mėnesiams. „Pastogė“ planuoja sudaryti susitikimo su vaikais grafiką. 

Pirmadienį žiniasklaidai plačiai nušvietus Kručinskų istoriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo komentarų susilaikė paskelbdama, kad į visus klausimus atsakys antradienio rytą, spaudos konferencijoje.

PAPILDYTA

Vaikai iš kauniečių Kručinskų šeimos paimti ne dėl pliaukštelėjimo. Jis vis dar pas budinčius globėjus, trečiadienį bus sprendžiamas jų atidavimo tėvui ir močiutei klausimas. Taip antradienį spaudos konferencijoje teigė Valstybės vaiko teisių pasaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) atstovės bei socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Kaip informavo specialistės, dėl mamos veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tad ji negali bendrauti su sūnumi. Tikėtina, kad grąžintais vaikais rūpinsis jų močiutė ir tėtis.

Kaip pabrėžė VVTAĮ vadovė Alina Jakavonienė, vaikų tėtis jau pradėjo bendradarbiauti su tarnyba, ėmė lankyti pozityvios tėvystės kursus, jam patarta ieškoti nuolatinio darbo. Sąlygų, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą – ne viena. Tai ir požiūrio į auklėjimą keitimas, ir jų socializacija, ir kitos aplinkybės.

Pasak vaiko teisių gynėjų, šioje šeimoje vaikai buvo auklėjami netinkamai ir tai liudija namuose rasti smurto įrankiai. Kokie, spaudos konferencijoje neįvardyta.

„Viešai kalbama apie tai, kad vos pliaukštelėjus buvo paimti vaikai. Bet norisi atkreipti dėmesį, kad tikrai ne dėl pliaukštelėjimo“, – sakė VVTAĮT Pagalbos vaikams ir šeimai skyriaus vedėja Evelina Firaitė.

„Priimant sprendimą dėl vaikų paėmimo iš šeimos vertinamos visos aplinkybės. Vaiko teisių apsaugos specialistai savo instrumente turi mažiausiai 33, pasikalba su tėvais, specialistais, jei yra galimybė – vaikais ir, atsižvelgdami į visą turimą situaciją, priima sprendimą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo arba nenustatymo“, – sakė E. Firaitė.

Pasak jos, nuo liepos iš 5993 gautų pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus 3829 atvejais grėsmės vaikui lygis nebuvo nustatytas. „Geriau pranešti apie nerimą keliantį atvejį ir įsitikinti, kad viskas gerai, kad nereikia šeimai pagalbos, nei pražiūrėti“, – sakė E. Firaitė. 

Vaikų, kuriems nustatyta laikinoji globa, liepą buvo 182, rugpjūtį – 215, rugsėjį 156, iki spalio 22 dienos – 157.

Pasak E. Firaitės, nustačius antrą grėsmės vaikams lygį, kuris buvo nustatytas minėtos kauniečių šeimos atveju, inicijuojama atvejo vadyba, pasitelkiama mobilioji komanda, kuri dirba su šeima, ir kreipiamasi į teismą leidimo perduoti vaikus laikiniems globėjams.

„Jeigu atsitiko, kad buvo priimtas sprendimas laikinai apsaugoti vaikus, labai svarbu, kad jų tėvai bendradarbiautų su specialistais: teiktų informaciją, kontaktinius duomenis asmenų, kurie galėtų būti pagalba jiems šeimoje, kad teiktų informaciją apie reikšmingas atsinaujinančias aplinkybes. Tai gali turėti reikšmės priimant sprendimus grąžinti vaikus į šeimą arba tęsti laikinąją globą“, – pabrėžė E. Firaitė.

VVTAĮ vadovė Alina Jakavonienė pabrėžė, kad vaiko teisių apsaugos skyriai nedalyvavo jokiuose veiksmuose Panemunės parke. 

„Vaiko teisių apsaugos skyriai gavo informaciją iš policijos apie tai, kad tėvas su vaikais grįžo į gyvenamąją vietą ir atsisako juos vežti apžiūrai. Policijos nuomone, vaikams turėjo būti atlikta apžiūra. Mūsų specialistai tuo metu vyko suteikti informaciją tėvui ir pagalbą kartu vykstant į Kauno klinikas, kur planuota vaikų apžiūra. Grįžus iš klinikų buvo vertinamas grėsmės vaikams lygis ir nustatyti tam tikri grėsmės veiksniai, turėję įtakos sprendimui, kad aplinka, kurioje tuo metu augo vaikai, buvo nesaugi. Jie buvo paimti iš šeimos“, – sakė A. Jakavonienė.

Kaip pabrėžė specialistė, teismas taip pat pritarė šiam sprendimui – įžvelgė, kad sąlygos šeimoje netinkamos vaikams joje saugiai augti.

Įvardyti rizikos veiksnių A. Jakavonienė negalėjo dėl teisės į privatų gyvenimą.

„Tačiau galėčiau paminėti, kad šeimoje buvo taikomi auklėjimo ir drausminimo metodai, kurie atitinka smurto sąvokas ir požymius, netgi rasti konkretūs įrankiai, kuriais tėvai auklėjo vaikus“, – sakė A. Jakavonienė.

Įvardyti, kada vaikai bus grąžinti močiutei ir tėvui, VVTAĮ vadovė negalėjo. „Tai bus sprendžiama posėdyje, kuris numatytas rytoj“, – sakė A. Jakavonienė. Jos žiniomis, močiutei ir anksčiau buvo siūloma globoti anūkus, kurie buvo paimti iš šeimos, bet tuo metu ji nesutiko.

Kaip pridūrė viceministrė, pirmosiomis dienomis jie buvo pas šeimai artimą asmenį, su kuriuo buvo susiję. „Tačiau šeimos draugė po kurio laiko pasakė, kad kategoriškai nebesutinka jų prižiūrėti ir pageidavo, kad tą pačią minutę jie būtų paimti“, – pridūrė A. Jakavonienė.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI