„Vyras turi būti stiprus.“ Šią frazę dauguma girdėjome dar vaikystėje. Ji tarsi nepastebimai įsišaknijo šeimos modeliuose, knygose, filmuose, o kartais – ir mūsų kasdienybėje. Bet ką reiškia būti „stipriu“ šiuolaikinėje tėvystėje? Ar tai reiškia niekada neverkti, nerodyti emocijų, viską išspręsti tyliai ir vienas pats? Vis daugiau psichologų, pedagogų ir pačių tėčių sutaria – tikroji stiprybė šiandien glūdi ne raumenyse ar griežtume, o gebėjime suprasti, valdyti ir išreikšti savo emocijas. Kitaip tariant – emocinis intelektas tampa vienu svarbiausių tėvystės įrankių.
Kas yra emocinis intelektas (EI)?
Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir tinkamai išreikšti savo emocijas, taip pat – suprasti kitų jausmus ir į juos reaguoti jautriai bei empatiškai. Tėtis, turintis aukštą emocinį intelektą:
- geba atpažinti savo pyktį ar stresą ir jį valdyti;
- gali išklausyti vaiką be vertinimo;
- supranta, kada vaikui reikia ne patarimo, o tiesiog šilto apkabinimo.
Tai ne silpnumas – tai emocinis raštingumas, kurio išmokstame visą gyvenimą.
Kodėl tai svarbu būtent tėvystėje?
Tradicinis vyriškumo modelis dažnai diktavo, kad tėtis turi būti autoritetas, tvarkos palaikytojas, kartais – net „baubas“. Tačiau šiandienos tėtis – aktyvus, įsitraukęs, mylintis ir švelnus, bet kartu – tvirtas ir atsakingas.
Emociškai išprusęs tėtis padeda savo vaikui:
- atpažinti ir įvardyti jausmus („Ar tu nuliūdęs?“, „Atrodo, kad tave tai sunervino.“);
- mokytis tvarkytis su stresu, pavyzdžiui, per kvėpavimo pratimus ar pokalbį;
- jaustis saugiai ir be gėdos kalbėti apie savo jausmus;
- augti į emocinį, pasitikintį savimi žmogų.
Toks tėtis tampa pavyzdžiu, kaip būti žmogumi, kuris ne tik sprendžia problemas, bet ir geba jausti bei būti šalia.
Vyrų emocijos – vis dar tabu?
Deja, net ir šiandien daug vyrų prisipažįsta, kad emocijas jie išmokę slopinti, o ne išreikšti. Nuo vaikystės girdėtos frazės „neverk, kaip mergaitė“, „nebūk silpnas“, „susitvarkyk pats“ suformuoja įsitikinimą, kad emocijos – silpnumo ženklas. Tačiau tėvystė – tai viena emociškai intensyviausių patirčių gyvenime, ir slopinamos emocijos dažnai virsta irzlumu, vidine įtampa ar net uždarumu.
Gera žinia – emocinis intelektas lavinamas kaip raumuo. Jis auga su kiekvienu sąmoningu pasirinkimu: pasakyti „man sunku“, atsiprašyti, pripažinti klaidą, apkabinti vaiką be priežasties.
Kaip ugdyti emocinį intelektą kasdienėje tėvystėje?
1. Pradėkite nuo savęs.
Kartais užtenka dienos pabaigoje paklausti savęs: Kaip aš jaučiuosi? Ką man sako mano kūnas? Emocijų supratimas prasideda nuo savęs pažinimo.
2. Kalbėkite apie jausmus su vaikais.
Nebijokite pasakyti: „Tėtis šiandien pavargo“, „Tėtis liūdi, nes pasielgiau ne taip, kaip norėjau.“ Vaikams tai parodo, kad jausmai – normalūs.
3. Mokykitės kartu.
Knygos apie emocijas, kortelės su jausmais, bendri pokalbiai prieš miegą – visa tai padeda vaikui (ir tėčiui!) geriau pažinti emocinį pasaulį.
4. Ieškokite paramos.
Dalyvaukite tėvystės grupėse, skaitykite literatūrą, kalbėkite su kitais tėčiais. Niekas neturi visų atsakymų – bet buvimas bendrystėje augina.
