„Northway“ vaisingumo centrai puoselėja prasmingą tradiciją dalintis žiniomis apie nevaisingumo gydymo galimybes ir aktualijas su įvairių sričių gydytojais. Šiais metais Klaipėdoje surengta jau trečioji vaisingumo konferencija. Šių metų renginio tema: „Nevaisingumo diagnozė nustatoma kas šeštai porai: kada nustatoma, kaip gydyti, kur gydyti?“.
Specialistų susidomėjimas auga
Naujai atgimusiame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre surengtoje konferencijoje sulaukta beveik 100 svečių. Dalyvių gausa konferencijoje liudija didėjantį susidomėjimą vaisingumo temomis ir nevaisingumo gydymu tarp įvairių medicinos sričių specialistų. Tai teikia vilčių, kad poros, susiduriančios su šia problema, gaus daugiau tikslios informacijos ir reikiamą pagalbą, nes nevaisingumo gydyme ypatingai svarbus yra laikas.
„Vaisingumo centrai kasmet organizuoja mokslines-edukacines konferencijas, kuriose aptariamos porų nevaisingumo gydymo galimybės. Manau, kad tai vertinga edukacinė veikla demografijos rodiklių Lietuvoje mažėjimo fone”, – sakė minėtų medicinos centrų generalinė direktorė Diana Bumelytė.
Kasmet pastebimas vis didesnis susidomėjimas vaisingumo temomis ir nevaisingumo gydymo aktualijomis. Jos svarbios ne tik gandrų neprisišaukiančioms poroms, bet ir įvairių medicinos sričių specialistams. Nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad su vaisingumo sutrikimais Lietuvoje susiduria kas šešta pora.
„Nevaisingos poros gydymas nėra tik gydytojo akušerio-ginekologo duona. Siekiant rezultato, kartu bendradarbiaujama ir su kitais specialistais: endokrinologais, genetikais, urologais, andrologais, psichologais, psichoterapeutais ir šeimos gydytojais“, – paaiškino vaisingumo centro Klaipėdoje gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Dargienė.
Temų spektras – platus
Konferencijos metu pristatyti pranešimai apėmė platų temų spektrą: nuo nevaisingos poros ištyrimo galimybių iki įstatyminės bazės.
Bene didžiausią patirtį turintis nevaisingumo gydymo ekspertas, akušeris-ginekologas Rimantas Gricius konferencijoje dalinosi sukauptomis žiniomis apie medikamentinį nevaisingumo gydymą.
Nevaisingumo gydymo specialistė, akušerė-ginekologė Rasa Dargienė dalijosi žiniomis ir naujausiais moksliniais tyrimais apie pagalbinio apvaisinimo įtaką būsimo kūdikio ir mamos sveikatai.
Embriologė dr. Vaida Simanavičienė atskleidė nematomąją embriologo darbo pusę ir supažindino su pagalbinio apvaisinimo eiga laboratorijoje.
Klaipėdos universiteto ligoninės genetikė doc. dr. Jūratė Gruodė papasakojo apie genetinio konsultavimo ir ištyrimo vaisingumo klausimais galimybes bei būtinybę.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo tvarką, kompensavimą ir teisinį reglamentavimą priminė vaisingumo centrų veiklos vadovė Kristina Mateikienė.
Drąsiau ieško pagalbos
Gydytoja R. Dargienė pasidžiaugė, kad vaisingumo temomis kalbama vis atviriau, poros drąsiau ir greičiau kreipiasi pagalbos ir į pirmąją konsultaciją neretai atvyksta turėdami pluoštą tyrimų. Keičiasi požiūris ir į nevaisingumo gydymą: vietoj kaltųjų paieškos dėl vaisingumo sutrikimų, tiriami abu partneriai.
Vyro ir moters amžiaus įtaką nevaisingumui konferencijoje aptarusi gydytoja akušerė-ginekologė Brigita Vaigauskaitė-Mažeikienė pastebi, kad visose šalyse vis daugiau porų susiduria su nevaisingumo problema – Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė.
„Moters vaisingumas ryškiai ima mažėti nuo 38 metų, o nuo 40-ties natūralaus pastojimo galimybės ypač mažėja, todėl dažnu atveju prireikia pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Vyrų amžėjimas taip pat veikia jų vaisingumą, o ryškesni spermogramos pokyčiai, susiję su amžiumi, matomi jau sulaukus 42 – 45 metų”, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Pasak B. Vaigauskaitės-Mažeikienės, pastebimai daugėja neaiškios kilmės nevaisingumo atvejų. Prieš dešimtmetį tokių atvejų buvo nustatoma apie 10 proc., šiuo metu skaičius – dvigubai didesnis, t.y. kas penktai porai, kuri kreipiasi dėl vaisingumo sutrikimų, nustatomas neaiškios kilmės nevaisingumas.
