Antanas Juknevičius apie mažėlio sūnaus gimimą sako atvirai: „Tai jau ketvirtas kartas, bet, tiesą sakant, apsižliumbiau kaip ir kitais kartais”.
Antanas Juknevičius (42 m.) – vienas labiausiai patyrusių ir tituluočiausių dykumų ralio lenktynininkų Lietuvoje. 2017 m. pasiekęs geriausią Dakaro ralio rezultatą tarp visų Baltijos šalių ekipažų užėmė 21 vietą.
Tokia sausa informacija.
Bet ar žinote, kad Antanas pagal specialybę – dailininkas, grafikas, keturių vaikų – Jono (18 m.), Roko (14m.), Mildos (birželį sukaks 2 m.) ir Mato ( 2 mėn.) tėtis.
Ir koks jausmas tapus tėvu?
Antanas. Tai jau ketvirtas kartas, bet, tiesą sakant, apsižliumbiau kaip ir kitais kartais. Toks džiaugsmas, kai supranti, kad nieko nuostabiau negali būti. Ir kai žinai, kad abu sveiki – ir mama, ir vaikas, tai su niekuo nepalyginama ir niekam neprilygsta.
O jeigu Dakare laimėtumėte pirmąją vietą?
Antanas. Tas džiaugsmas vis tiek būtų kitoks (juokiasi).
Dakaro lenktynėms rengėtės draugei besilaukiant?
Antanas. Absoliučiai tai buvo dvigubas iššūkis, t. y. pasiruošimas gimdymui, pasiruošimas Dakarui, daug veiksmo, metai buvo tikrai įtempti.
Tai gal sūnų reikėjo pavadinti Dakaru?
Antanas. Oi, jūs neoriginali.
Antano draugė Martina. Mat visi taip juokaudavo.
Ar nebuvo baisu Martinai likti vienai su kūdikiu ant rankų, o Antaną išleisti kažkur į Pietų Amerikos dykumą ir daugiau Antano šeimos gyvenimo subtilybių rasite naujausiame „Tavo vaikas” ( nr. 3) žurnale.
Žurnalui „Tavo vaikas” apie savo motinystę atvirai pasakoja ir dainininkė, dainų kūrėja Ieva Narkutė-Šeduikienė. Skaitykite žurnalistės Veronikos Urbonaitės-Barkauskienės str. „Ieva Narkutė: „Motinystė būna visokia””.
Žurnalui „Tavo vaikas” apie motinystės patirtis pasakoja ne tik žvaigždės, bet ir žurnalo konsultantai.
Žurnalo nuolatinė konsultantė psichologė „Atsakingos tėvystės” sumanytoja Jūratė Bortkevičienė, trijų vaikų – Paulos (22 m.), Luknės (6 m.) ir Fausto (4 m.) mama, sako, kad būti mama mokėsi kiekvieno vaiko sulaukusi vis kitaip. (Str. „Psichologė Jūratė Bortkevičienė: „Tėvystės galima išmokti”).
Gyvename pasaulyje, kurį galima pavadinti tipinio ekstraverto idealu – kur veiksmas svarbiau už susimąstymą, ryžtas rizikuoti – už paprasčiausią dėmesingumą ir atidumą, tvirtybė – už dvejonę. Ką daryti tėvams, auginantiems vaikutį, tipinį intravertą, kaip jį ugdyti, kaip su juo bendrauti? Apie tai numerio tema. Skaitykite žurnalo redaktorės Rūtos Rukaitės str. „Auginu intravertą”.
Čikagos mamų fondas (JAV), kurio savanorės jau daug metų globoja mažuosius lietuvaičius, inicijavo nuotraukų projektą apie vaikus, turinčius negalią. „Jos nori suprasti ir parodyti, kuo kvėpuoja ir apie ką svajoja vaikas, turintis negalią, Lietuvoje”, – žurnalui pasakoja dviejų vaikų mama psichologė ir projekto fotografė Vika Aniulienė. Jos nuotraukų paroda prasidės vasario 25 d. Čikagoje. Dėkojame fotografei už galimybę pirmiesiems pamatyti kelis parodos eksponatus. Skaitykite žurnalo redaktorės Eglės Čepavičienės str. „Aš esu Tu, o Tu esi Aš”.
Viršelio istorija (fotografės Nendrės nuotrauka)
„Viršelinuko” Ado (1 m. 9 mėn.) mama Ieva pasakojo, kad sūnus labai judrus. Anksti, 9 mėn., pradėjęs vaikščioti, bėga ir bėga. Dėl to antro vaikelio besilaukianti mama fotosesijos baiminosi. Ir iš tiesų Adą labiau traukė spalvingos mašinytės, o ne sėdėti ir pozuoti fotelyje. Nors šiaip berniukas labai mėgsta „selfintis”, paskui žiūrėti nuotraukas. O tas, kuriose yra tėtis arba koks nors šuniukas, gali sklaidyti dešimtį kartų. Fotografė Nendrė nuramino, kad visi mažyliai tokie – jiems greitai pabosta pozuoti. Adas dirbo modeliu net pusantros valandos, o rezultatą matote viršelyje.
**
Krėslas ir kilimas – iš „Dubingiai”
Už pižamos pasiuvimą specialiai viršeliui dėkojame „KUM KUM Design”
https://www.facebook.com/kumkumdesign/?fref=ts
